PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62

Transkript

1 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR :2006 LANGAI IR IŠORINöS ĮöJIMO DURYS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamentas parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 89/106/EEB 1988 m. gruodžio 12 d. D l valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suvienodinimo ir 2002/91/EB 2002 m. gruodžio 16 d. direktyva D l pastatų energinio naudingumo. 2. Reglamentas taikomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų [6.2] atitvarams projektuoti: langams, stoglangiams, įstiklintoms ir neįstiklintoms balkonų durims (toliau langams), išorin ms į jimo durims (toliau išorin ms durims), vitrinoms.. Reglamentas nustato reikalavimus naujų ir rekonstruojamų pastatų [6.1], [6.] langų ir išorinių durų projektavimui. Rekonstruojant pastatus Reglamentu privaloma vadovautis tais atvejais, kai rekonstrukcijos metu keičiami langai ir išorin s durys. Nesud tingiems ir laikiniems pastatams [6.1] netaikomi Reglamento punktų, VII ir VIII skyrių reikalavimai. 4. Reglamentas netaikomas: 4.1. švieslangiams; 4.2. sienų apdarams, atitinkantiems [6.11] nurodyto standarto reikalavimus; 4.. mechaniškai valdomoms išorin ms durims; 4.4. neįr mintoms stiklin ms išorin ms durims; 4.5. sukamosioms išorin ms durims; 4.6. pramon s, prekybos pastatų ir garažų durims bei vartams, atitinkantiems [6.24] nurodyto standarto reikalavimus; 4.7. priešgaisrin ms ir apsaugančioms nuo dūmų durims ir užtvaroms; 4.8. kultūros paveldo pastatų durims, langams ir vartams. 5. Reglamento tikslas: siekiama įgyvendinti 1988 m. gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyvos 89/106/EEB d l valstybių narių įstatymų ir kitų teis s aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo nuostatas, kad pastatuose naudojami langai ir durys būtų suprojektuoti atsižvelgiant į vietov s klimato ir gyventojų komforto sąlygas taip, kad būtų užtikrintas jų mechaninis atsparumas ir pastovumas, higienos, sveikatos ir aplinkos apsauga, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. II. NUORODOS 6. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus: 6.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr ; 2001, Nr ); 6.2. STR :200 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį (Žin., 200, Nr ); 6.. STR :2002 Statinio statybos rūšys (Žin., 2002, Nr ); 6.4. STR :2005 Pastatų atitvarų šilumin technika (Žin., 2005, Nr.100-7); 6.5. STR (4):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga (Žin., 2000, Nr ); 6.6. STR :200 Pastatų vidaus ir išor s aplinkos apsauga nuo triukšmo (Žin., 200, Nr ); 6.7. STR :200 Poveikiai ir apkrovos (Žin., 200, Nr ); 6.8. STR :2002 Normatyviniai statybos techniniai dokumentai (Žin., 2002, Nr ); 6.9. STR :2004 Gyvenamieji pastatai (Žin. 2004, Nr ); RSN Statybin klimatologija (Žin., 1994, Nr ); LST EN 180:2005 Sienos apdaras. Gaminio standartas ; LST EN AC:2004 Langai ir durys. Atsparumas v jo apkrovai. Klasifikavimas ; 6.1. LST EN 12208:2004 Langai ir durys. Vandens nepralaidumas. Klasifikavimas ; LST EN 12207:2004 Langai ir durys. Oro skverbtis. Klasifikavimas ; LST EN 12400:200 Langai ir durys. Mechaninis patvarumas. Reikalavimai ir klasifikavimas ; LST EN 1192:2004 Durys. Stiprumo reikalavimų klasifikavimas ; LST EN 1115:2002 Langai. Mechaninių savybių klasifikavimas. Vertikalioji apkrova, iškreipimas ir veikiančiosios j gos ; LST EN 12217:2004 Durys. Veikiamosios j gos. Reikalavimai ir klasifikavimas ; LST L ENV 1627:2002 Langai, durys, skydai. Atsparumas įsilaužimui. Reikalavimai ir klasifikavimas ; LST EN 12600:200 Statybinis stiklas. Bandymas švytuokle. Lakštinio stiklo smūginio bandymo metodas ir klasifikavimas ; LST EN ISO :2004 Langų, durų ir užsklandų šilumin s charakteristikos. Šilumos perdavimo apskaičiavimas. 1 dalis. Supaprastintasis metodas (ISO :2000) ; LST EN ISO :2002 Šilumin s langų ir durų charakteristikos. Šilumos perdavimo koeficiento nustatymas karštosios d ž s metodu. 1 dalis. Langų ir durų deriniai (ISO :2000) ; 6.2. LST EN 1049:200 Langai. Minkšto ir kieto kūno smūgis. Bandymo metodas, saugos reikalavimai ir klasifikavimas LST EN Pramon s, prekybos pastatų ir garažų durys bei vartai. Gaminio standartas. 1 dalis. Gaminių charakteristikos, išskyrus atsparumą ugniai ir dūmams ; III. PAGRINDINöS SĄVOKOS 7. Žemiau pateikiamos su šiuo Reglamentu susijusios sąvokos ir jų apibr žimai: 7.1. atitvara pastato elementas, skiriantis patalpas nuo išor s arba nuo kitų patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pus se didesnis už 4 C;

2 7.2. vitrina atitvara, sudaryta iš dviejų ar daugiau langų ir/arba išorinių durų (viename aukštyje), su atskirais r mais arba be jų; 7.. užtvara žemiau nei 800 mm nuo grindų paviršiaus esantis langas, kurio abiejose pus se grindų aukščiai skirtingi (aukščių skirtumas didesnis nei 600 mm gyvenamosios paskirties pastatams ir didesnis nei 80 mm kitokios paskirties pastatams); 7.4. saugus stiklas stiklas, išbandytas ir klasifikuotas pagal [6.20]; 7.5. saul s šilumą ribojantis stiklas specialusis stiklas, kurio visuminis saul s energijos pralaidumo laipsnis g mažesnis už 0,87; 7.6. išorin s į jimo durys durys į jimui į pastatą iš išor s ir durys tarp patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose durų pus se didesnis už 4 C; 7.7. šoninis natūralus apšvietimas natūralus patalpų apšvietimas per išorin se pastato sienose įrengtas skaidrias atitvaras; 7.8. viršutinis natūralus apšvietimas natūralus patalpų apšvietimas per stoge ir/arba sienose prie lubų įrengtas skaidrias atitvaras; 7.9. kombinuotas natūralus apšvietimas bendras šoninis ir viršutinis patalpų natūralus apšvietimas; langų ir išorinių durų atsparumas v jo apkrovai standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savyb atlaikyti tam tikro stiprumo v jo apkrovas; langų ir išorinių durų vandens nepralaidumas standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savyb nepraleisti vandens esant tam tikram v jo sl giui; langų ir išorinių durų oro skverbtis standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savyb praleisti oro srautą esant tam tikram v jo sl giui; 7.1. langų ir išorinių durų mechaninis patvarumas standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savyb atlaikyti daugkartinius varstymo ciklus; langų ir išorinių durų stiprumas standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savyb atlaikyti netinkamą naudojimą imituojančius mechaninius poveikius; langų ir išorinių durų atsparumas įsilaužimui standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savyb tam tikrą laiko tarpą atlaikyti įsilaužimą pro langą arba duris imituojančius mechaninius poveikius; sąlygin apšviečiama plokštuma sąlyginai priimta plokštuma, kuriai keliami natūralaus apšviestumo reikalavimai; stoglangis varstomas langas stoge; švieslangis nevarstomas langas stoge. IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI 8. Reglamente vartojami dydžiai, jų simboliai ir vienetai: l ilgis (m); b plotis (m); H aukštis (m); A plotas (m 2 ); N v natūralios apšvietos koeficientas (NAK); g įstiklinimo visuminis saul s energijos pralaidumo laipsnis. V. REIKALAVIMAI PROJEKTINöMS LANGŲ IR IŠORINIŲ DURŲ SAVYBöMS 9. Pastato langai ir išorin s durys turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant ir prižiūrint visą eksploatavimo laikotarpį būtų užtikrinti šie esminiai reikalavimai [6.5]: mechaninio patvarumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, naudojimo saugos, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. 10. Projektuojant langus ir išorines duris turi būti įvertinti šilumos pralaidumo, oro garso izoliavimo, atsparumo v jo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, atsparumo įsilaužimui, įstiklinimo, saul s šilumą ribojančio stiklo naudojimo, natūralaus apšviestumo poreikio įvertinimo, ženklinimo ir montavimo pastatuose reikalavimai. 11. Langų ir išorinių durų savybių klasifikavimas Langų ir išorinių durų savyb s išreiškiamos gaminio klas mis arba atitinkamų rodiklių vert mis. Reglamento 1 priede nurodytos pagrindin s šių gaminių savyb s ir jas apibūdinančios gaminių klas s ar rodikliai, pagal kuriuos nustatomi reikalavimai langams ir išorin ms durims. Kiti langų ir išorinių durų rodikliai ir reikalavimai pateikti reglamento tekste. 12. Reikalavimai langų ir išorinių durų šilumos pralaidumui Langų ir išorinių durų šilumos pralaidumas turi tenkinti STR :2005 [6.4] šilumos išsaugojimo reikalavimus. Lango ir išorinių durų šilumos pralaidumą apibūdina šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m 2 K)), kurio vert turi būti nustatoma pagal [6.22] ir [6.21] standartus. Vitrinos šilumos perdavimo koeficientui skaičiuoti galima naudoti atskirų vitrinos dalių bandymais nustatytas šilumos perdavimo koeficiento vertes. 1. Reikalavimai langų ir išorinių durų oro garso izoliavimui Langų ir išorinių durų oro garso izoliavimo savyb s turi tenkinti STR :200 Pastatų vidaus ir išor s aplinkos apsauga nuo triukšmo [6.6] reikalavimus. 14. Langų ir išorinių durų atsparumo v jo apkrovai reikalavimai Langų ir išorinių durų atsparumo v jo apkrovai projektiniai rodikliai turi būti nustatomi atsižvelgiant į pastato v jo apkrovos rajoną, vietov s tipą, aukštį virš grunto lygio ir vietą pastate (žr. Reglamento 2 priedą). Langų ir išorinių durų klas pagal atsparumą v jo apkrovai turi būti ne žemesn už nurodytą 1 lentel je.

3 Reikalavimai langų ir išorinių durų savyb ms pagal v jo apkrovos klases Langų ir išorinių durų v jo apkrovos klas pagal [6.12] Vietov s tipai 1-ajame v jo greičio Vietov s tipai 2-ajame v jo greičio rajone rajone Langų arba išorinių durų aukštis virš grunto lygio, h, m Vietov s tipai -iajame v jo greičio rajone A B C A B C A B C Reikalavimai langams ir išorin ms durims, esantiems pastato centrin se zonose h<6 A1 A1 A1 A2 A1 A1 A2 A2 A1 6 h<15 A2 A1 A1 A2 A2 A1 A A2 A2 15 h<0 A2 A2 A1 A A2 A2 A4 A A2 0 h<60 A A2 A2 A A A2 A4 A A 60 h<100 A A A2 A4 A A A5 A4 A Reikalavimai langams ir išorin ms durims, esantiems pastato pakraščiuose h<6 A A2 A2 A4 A A2 A5 A4 A 6 h<15 A4 A A2 A5 A4 A A5 A5 A 15 h<0 A5 A4 A A5 A5 A B5 A5 A4 0 h<60 A5 A4 A4 A5 A5 A5 C5 A5 A5 60 h<100 A5 A5 A4 C5 A5 A5 AE2500 C5 A5 Reikalavimai langams ir išorin ms durims, esantiems pastato kampuose h<6 A4 A A2 A5 A4 A A5 A5 A4 6 h<15 A5 A4 A A5 A5 A4 AE2500 A5 A5 15 h<0 A5 5 A4 AE2500 A5 A5 AE2500 B5 A5 0 h<60 A5 A5 A5 AE2500 A5 A5 AE2500 AE2500 C5 60 h<100 AE2500 A5 A5 AE2500 AE2500 B5 AE2500 AE2500 AE PASTABA. Langų arba durų aukštis virš grunto lygio yra atstumas nuo grunto paviršiaus iki viršutinio lango arba durų krašto. 2 PASTABA. Langas arba durys yra pastato pakraštyje, kai bent viena jų kraštin nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kontūro (žr. 2 priedo 2.2 pav.). PASTABA. Langas arba durys yra pastato kampe, kai bent viena jų kraštin nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kampo (žr. 2 priedo 2.2 pav.). 1 lentel 15. Reikalavimai langų ir išorinių durų vandens nepralaidumui Langų ir išorinių durų vandens nepralaidumo klas turi būti ne žemesn už nurodytą 2 lentel je. Šios lentel s reikalavimai netaikomi išorin ms durims ir langams, apsaugotiems nuo tiesioginio lietaus poveikio, t. y. tais atvejais, kai ant šių gaminių eksploatavimo metu nepatenka lietus. 2 lentel Reikalavimai langų ir išorinių durų vandens nepralaidumui Langų ar išorinių durų aukštis virš grunto lygio, h, m Vietov s tipai 1-ajame v jo greičio rajone Langų ir išorinių durų vandens nepralaidumo klas pagal [6.1] Vietov s tipai 2-ajame v jo greičio rajone Vietov s tipai -iajame v jo greičio rajone A B C A B C A B C Reikalavimai langams ir išorin ms durims, esantiems pastato centrin se zonose h<6 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 6 h<15 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 5A, 5B 4A, 4B 4A, 4B 15 h<0 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 5A, 5B 4A, 4B 4A, 4B 6A, 6B 4A, 4B 4A, 4B 0 h<60 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 5A, 5B 4A, 4B 4A, 4B 6A, 6B 5A, 5B 5A, 5B 60 h<100 5A, 5B 4A, 4B 4A, 4B 6A, 6B 5A, 5B 4A, 4B 8A 6A, 6B 5A, 5B Reikalavimai langams ir išorin ms durims, esantiems pastato pakraščiuose h<6 5A, 5B 4A, 4B 4A, 4B 6A, 6B 5A, 5B 4A, 4B 8A 6A, 6B 4A, 4B 6 h<15 6A, 6B 5A, 5B 4A, 4B 8A 6A, 6B 4A, 4B 8A 7A, 7B 5A, 5B 15 h<0 8A 6A, 6B 4A, 4B 8A 7A, 7B 5A, 5B 9A 8A 7A, 7B 0 h<60 8A 6A, 6B 6A, 6B 9A 8A 7A, 7B 9A 8A 8A 60 h<100 8A 8A 7A, 7B 9A 9A 8A E750 9A 9A Reikalavimai langams ir išorin ms durims, esantiems pastato kampuose h<6 7A, 7B 5A, 5B 4A, 4B 8A 6A, 6B 5A, 5B 9A 8A 6A, 6B 6 h<15 8A 6A, 6B 5A, 5B 9A 8A 6A, 6B E750 8A 7A, 7B 15 h<0 9A 8A 6A, 6B E750 8A 7A, 7B E750 9A 8A 0 h<60 9A 8A 8A E750 9A 8A E750 E750 9A 60 h<100 E750 9A 8A E750 E750 9A E750 E750 E750 1 PASTABA. Langų arba durų aukštis virš grunto lygio yra atstumas nuo grunto paviršiaus iki viršutinio lango arba durų krašto. 2 PASTABA. Langas arba durys yra pastato pakraštyje, kai bent viena jų kraštin nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kontūro (žr. 2 priedo 2.2 pav.). PASTABA. Langas arba durys yra pastato kampe, kai bent viena jų kraštin nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kampo (žr. 2 priedo 2.2 pav.). 4 PASTABA. B klas s langai ir išorin s durys gali būti naudojami tik fasadų nišose, po atbrailomis ar stogeliais, kai užtikrinama, kad lietus nepateks ant viršutin s jų dalies. A klas s langai ir išorin s durys gali būti naudojami visomis galimomis eksploatacijos sąlygomis.

4 16. Langų ir išorinių durų oro skverbties reikalavimai Langų ir išorinių durų oro skverbties klas turi būti ne žemesn už nurodytą lentel je Langų ar išorinių durų aukštis virš grunto lygio, h Vietov s tipai 1-ajame v jo greičio rajone Reikalavimai langų ir išorinių durų oro skverbties klas ms Langų ir išorinių durų oro skverbties klas pagal [6.14] Vietov s tipai 2-ajame v jo greičio rajone Vietov s tipai -iajame v jo greičio rajone (m) A B C A B C A B C Reikalavimai langams ir išorin ms durims, esantiems pastato centrin se zonose h< h<15 15 h<0 0 h<60 60 h<100 Reikalavimai langams ir išorin ms durims, esantiems pastato pakraščiuose h< h<15 15 h<0 4 0 h< h< Reikalavimai langams ir išorin ms durims, esantiems pastato kampuose h< h< h< h< h< PASTABA. Langų arba durų aukštis virš grunto lygio yra atstumas nuo grunto paviršiaus iki viršutinio lango arba durų krašto. 2 PASTABA. Langas arba durys yra pastato pakraštyje, kai bent viena jų kraštin nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kontūro (žr. 2 priedo 2.2 pav.). PASTABA. Langas arba durys yra pastato kampe, kai bent viena jų kraštin nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kampo (žr. 2 priedo 2.2 pav.). lentel 17. Langų mechaninio patvarumo reikalavimai Langų mechaninio patvarumo klas turi būti parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Ši klas turi būti ne žemesn už nurodytą 4 lentel je. 4 lentel Reikalavimai langų mechaniniam patvarumui Langų mechaninio patvarumo klas [6.15] Naudojimo sąlygos ir langų mechaninio patvarumo klasę atitinkantis atsparumas varstymui, varstymo ciklai 1 Lengvos Vidutin s Sunkios Išorinių durų mechaninio patvarumo reikalavimai Langų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam patvarumui, aprašas Pastatai, kuriuose mažas langų varstymo dažnis, n ra pri jimo visuomenei, yra svarbios paskatos rūpestingai naudoti ir maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., gyvenamieji namai ir biurai). Pastatai, kur vidutinis langų varstymo dažnis, ribotas pri jimas visuomenei, tam tikros paskatos rūpestingai naudoti, bet kur yra atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., ligonin s, viešbučiai, biurai). Pastatai, kuriuose didelis visuomen s naudojimo dažnis, kur paskatos rūpestingai naudoti mažos ir kur yra didel atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., įstaigų pastatai, bibliotekos, mokyklos). Išorinių durų mechaninio patvarumo klas turi būti parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Ši klas turi būti ne žemesn už nurodytą 5 lentel je. Reikalavimai išorinių durų mechaniniam patvarumui Naudojimo sąlygos ir išorinių durų mechaninio patvarumo klasę atitinkantis atsparumas varstymui, varstymo ciklai Išorinių durų mechaninio patvarumo klas [6.15] 1 Labai lengvos lentel Išorinių durų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam patvarumui, aprašas Pastatai, kuriuose mažas durų varstymo dažnis, n ra pri jimo visuomenei, yra svarbios paskatos rūpestingai naudoti ir labai maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., vienbučiai gyvenamieji namai).

5 Išorinių durų mechaninio patvarumo klas [6.15] Naudojimo sąlygos ir išorinių durų mechaninio patvarumo klasę atitinkantis atsparumas varstymui, varstymo ciklai 2 Lengvos Vidutiniškai lengvos Vidutin s Normalios Intensyvios Sunkios Labai sunkios Išorinių durų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam patvarumui, aprašas Pastatai, kuriuose nedidelis durų varstymo dažnis, n ra pri jimo visuomenei, yra svarbios paskatos rūpestingai naudoti ir maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., gyvenamieji namai su atskiromis laiptin mis, maži biurai). Pastatai, kuriuose nedidelis durų varstymo dažnis, retas visuomen s pri jimas, yra paskatos rūpestingai naudoti ir maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., 1 butų gyvenamieji namai, nedideli biurai). Pastatai, kuriuose vidutinis naudojimo dažnis, ribotas visuomen s pri jimas, yra paskatos rūpestingai naudoti, bet kur yra atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., vidutinio dydžio gyvenamieji namai, biurai, mažos įmon s, vidutinio dydžio įstaigos). Pastatai, kuriuose normalus naudojimo dažnis, paskatos rūpestingai naudoti mažos, bet yra sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., viešbučiai, biurai, vaikų darželiai, specializuotos mokyklos, mažos prekybos ir paslaugų įmon s). Pastatai, kuriuose intensyvus naudojimo dažnis, kur yra sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., daugiabučiai gyvenamieji namai, vidutin s prekybos ir paslaugų įmon s, specializuotos mokyklos, viešbučiai, biurai, transporto pastatai). Pastatai, kuriuose didelis visuomen s naudojimo dažnis ir sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., viešieji ir įstaigų pastatai, prekybos ir paslaugų įmon s, bibliotekos, ligonin s, mokyklos, transporto pastatai). Pastatai, kuriuose labai didelis visuomen s naudojimo dažnis ir didel atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., transporto pastatai, didel s parduotuv s, koncertų ir sporto sal s, bendrojo lavinimo mokyklos). 19. Langų stiprumo reikalavimai Langų mechaninio stiprio klas turi būti parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Šios klas s turi būti ne žemesn s už nurodytas 6 lentel je. 6 lentel Reikalavimai langų savyb ms pagal jų mechaninį stiprį Langų mechaninio Langų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam stipriui, aprašas stiprio klas [6.17] Pastatai, kuriuose mažas langų varstymo dažnis, n ra pri jimo visuomenei ir labai maža atsitiktinio sugadinimo bei 1 netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., gyvenamieji namai ir biurai). Pastatai, kuriuose vidutinis langų varstymo dažnis, ribotas visuomen s pri jimas ir maža atsitiktinio sugadinimo ir 2 netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., viešbučiai, biurai). Pastatai, kuriuose didelis langų varstymo dažnis, ribotas visuomen s pri jimas ir didel atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., viešieji ir įstaigų pastatai, ligonin s). Pastatai, kuriuose labai didelis naudojimo dažnis, ir labai didel atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo 4 tikimyb (pvz., specializuotos ir bendrojo lavinimo mokyklos). 20. Išorinių durų stiprumo reikalavimai Išorinių durų mechaninio stiprio klas ir veikiamųjų j gų klas turi būti parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Šios klas s turi būti ne žemesn s už nurodytas 7 lentel je. 7 lentel Reikalavimai išorinių durų savyb ms pagal jų mechaninį stiprį Išorinių durų mechaninio Išorinių durų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam stipriui, aprašas stiprio klas [6.16] Retas ir tvarkingas naudojimas, kai maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., butų gyvenamieji namai ir mažų biurų pastatai). Vidutinio dažnumo tvarkingas naudojimas, kai vidutin atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimyb 2 (pvz., 10-0 butų gyvenamieji namai, vidutinio dydžio įstaigų, viešbučių, vaikų darželių, mažų prekybos ir paslaugų įmonių pastatai). Dažnas netvarkingas naudojimas, kai yra didel sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimyb (pvz., didelių įstaigų, paslaugų įmonių, bibliotekų, ligoninių pastatai). Dažnas netvarkingas naudojimas (pvz., didelių parduotuvių, koncertų ir sporto salių, mokyklų ir transporto 4 pastatai). 21. Langų ir išorinių durų atsparumo įsilaužimui reikalavimai Projektuotojas turi parinkti langų ir išorinių durų atsparumo įsilaužimui projektinius rodiklius pagal pastato ar jo patalpų saugumui keliamus reikalavimus ir kitus veiksnius, pvz., pastato ar patalpų savininko, draudimo kompanijos, apsaugos įmon s, policijos ir kitus reikalavimus. Langų ir išorinių durų atsparumo įsilaužimui projektiniai rodikliai turi būti apibūdinti atsparumo įsilaužimui klase, nustatoma pagal [6.19] standartą.

6 VI. REIKALAVIMAI ATITVARŲ ĮSTIKLINTŲ DALIŲ PROJEKTAVIMUI 22. Reikalavimai įstiklinimo savybių įvertinimui. Langams ir išorin ms durims įstiklinti naudojamas paprastasis, laminuotasis, grūdintas arba vielos tinklu armuotas stiklas. Projektuojant langų ir išorinių durų įstiklinimą, turi būti įvertinta: - pastato patalpų paskirtis ir jų naudotojų veiklos intensyvumas, t. y. galinčių prieiti prie kritin se pad tyse esančio įstiklinimo žmonių kiekis ir jų veikla; - stiklo atsparumas smūgiui ir dužimo būdas (įvairių rūšių stiklo dužimo būdai pateikti [6.20] ir priede); - kritin se pad tyse esančio stiklo matmenys. Stiklo saugumas apibūdinamas stiklo atsparumo smūgiui ir stiklo dužimo būdo klas mis (žr. 8 lentelę). 8 lentel Stiklo savyb s ir jas apibūdinančios stiklo klas s Eil. Nr. Stiklo savyb Stiklo klas Pastabos 1 Atsparumas smūgiui [6.20], 2, 1 klas s stiklo atsparumas smūgiui mažiausias, 1 klas s didžiausias A Stiklas subyra sudarydamas daug įvairaus dydžio šukių su aštriais kraštais. Šis stiklo suirimo požymis būdingas paprastajam, pagrūdintam ir cheminiu būdu stiprintam stiklui. 2 Stiklo dužimo būdas [6.20] B C Stiklas įtrūksta, įlūžta. Stiklo šuk s išlieka prilipusios prie pl vel s. Šis stiklo suirimo požymis būdingas laminuotajam, padengtam pl vel mis ir vielos tinklu armuotajam stiklui. Stiklas subyra sudarydamas daug mažų šukių, kurios santykinai yra nekenksmingos. Šis stiklo suirimo požymis būdingas termiškai grūdintam stiklui. 2. Kritin se pad tyse esančių langų ir išorinių durų įstiklinimo reikalavimai: 2.1. Tam tikrose pastatų vietose esantis stiklas gali būti pažeistas d l pastatuose esančių žmonių veiklos. Šios kritin s pad tys yra: - durys ir aplink duris; - sienų apatin s dalys. Sienose esančių langų ir išorinių durų kritin s įstiklinimo pad tys pateiktos 2 pav mm mm mm 00 mm Grindų paviršius 2 pav. Sienose esančių langų ir išorinių durų įstiklinimo pad tys. Užštrichuotos zonos 1, 2,, 4, 5, 6, 7, 8 parodo kritines įstiklinimo pad tis. 800 mm Kritin se pad tyse esančių langų ir išorinių durų įstiklinimas turi atitikti Reglamento 9 lentel s reikalavimus. 9 lentel Reikalavimai kritin se pad tyse esančių langų ir išorinių durų įstiklinimo atsparumo smūgiui klas ms Kritin s pad tys Mažiausia reikalaujama saugaus stiklo atsparumo smūgiui klas Išorinių durų įstiklinimas (žr. 2 pav. (1, 2 Mažesnysis stiklo matmuo > 900 mm 2 pad tys) ir Reglamento 2. punktą) Mažesnysis stiklo matmuo 900 mm Šalia išorinių durų esantis įstiklinimas (žr. Mažesnysis stiklo matmuo > 900 mm 2 2 pav. (, 4, 5 pad tys) ir Reglamento 2. punktą) Mažesnysis stiklo matmuo 900 mm Langų įstiklinimas sienų apatin se dalyse Visiems matmenims (žr. 2 pav., (6, 7, 8 pad tys) ir Reglamento 2. punktą) Vonių ir baseinų patalpų langų ir išorinių Visiems matmenims durų įstiklinimas (žr. 2 pav. (1 12 pad tys)) Padidintos rizikos patalpų įstiklinimas (žr. Visiems matmenims 2 pav. (1 12 pad tys)) pav. nurodytose 1, 2,, 4, 5, 6,7, 8 kritinio įstiklinimo zonose, kai įstiklinimo mažesnysis matmuo yra ne didesnis kaip 250 mm ir jo plotas ne didesnis kaip 0,5 m 2, gali būti panaudotas neklasifikuotas pagal [6.20] ne mažesnio kaip 6 mm storio stiklas. Iki 800 mm nuo grindų paviršiaus lygio esantiems langams, kurie yra kitos nei gyvenamosios paskirties pastato fasadin s vitrinos dalis, įstiklinti gali būti panaudotas 10 lentel s reikalavimus atitinkantis neklasifikuotas stiklas.

7 Pagal [6.20] neklasifikuoto perimetru pritvirtinto stiklo leistinasis storis ir didžiausi leistini matmenys Stiklo storis (mm) Didžiausi leistini stiklo lakšto matmenys (mm) ir daugiau N ra apribojimų 10 lentel 2.4. Vonių, plaukymo baseinų ir kitų dr gnų patalpų, kuriose yra padidinta rizika žmogui paslysti ant dr gno paviršiaus, langų ir išorinių durų stiklas turi atitikti 9 lentel s reikalavimus, jeigu n ra kitų šioje lentel je keliamų griežtesnių reikalavimų. Tokiose patalpose naudojamuose languose turi būti laminuotas arba pl vele padengtas stiklas Padidintos rizikos patalpose, kuriuose vyksta aktyvi žmonių veikla, pvz., sporto sal se, visų langų ir išorinių durų įstiklinimas turi atitikti 9 lentel s reikalavimus. Įvertinus veiklos aktyvumo lygį pastato patalpose, gali būti panaudotas aukštesn s negu 9 lentel je nurodytos klas s įstiklinimas arba panaudotos apsaugos priemon s. 24. Jeigu prie kritin je pad tyje esančio įstiklinimo žmon s gali prieiti iš abiejų pusių, abi šio įstiklinimo pus s turi atitikti Reglamento 2 punkto reikalavimus. 25. Jeigu langai su horizontu sudaro mažesnį kaip 75 o kampą, jiems įstiklinti turi būti naudojamas: - vienasluoksnio įstiklinimo atveju saugus B klas s laminuotasis arba pl vele dengtas stiklas (žr. [6.20] ir Reglamento priedą); - dvisluoksnio įstiklinimo atveju saugus B klas s laminuotasis arba pl vele dengtas stiklas vidin je pus je ir saugus C klas s grūdintas stiklas lango išor je (žr. [6.20] ir Reglamento priedą). 26. Langų, atliekančių užtvarų funkcijas, reikalavimai: Kai grindų aukščiai lango pus se skirtingi (aukščių skirtumas didesnis nei 600 mm gyvenamosios paskirties pastatams ir nei 80 mm kitos paskirties pastatams) ir langas yra žemiau už 800 mm nuo grindų paviršiaus lygio, langas turi būti vertinamas kaip užtvara ir atitikti tokiai užtvarai keliamus stiprumo reikalavimus. Galimi užtvarų variantai pateikti pav Užtvara turi būti suprojektuota taip, kad krintantis, slystantis arba virstantis žmogus būtų apsaugotas nuo iškritimo. Projektuotojas turi parinkti užtvaros atsparumo minkšto ir kieto kūno smūgiui projektinius rodiklius pagal žmonių veiklos intensyvumą patalpose ir įvertinti Reglamento 2 punkto reikalavimus kritin se pad tyse esančių langų ir išorinių durų įstiklinimui. Užtvaros atsparumo minkšto ir kieto kūno smūgio projektiniai rodikliai turi būti apibūdinti klase, nustatoma pagal [6.2] standartą mm 800 mm A B C D E pav. Galimi užtvarų (užštrichuota) variantai atitvaroje. A visiškai įstiklintas langas; B atstumas nuo grindų lygio iki lango skersinio 1100 mm; C atstumas nuo grindų lygio iki lango skersinio didesnis nei 800 mm, bet mažesnis nei 1100 mm; D atstumas nuo grindų lygio iki lango skersinio didesnis nei 1100 mm; E atstumas nuo grindų lygio iki lango skersinio mažesnis nei 800 mm. 27. Reglamento 2 ir 26 punktų reikalavimai netaikomi tais atvejais, kai įstiklinimo apsaugai naudojami nepriklausomi nuo įstiklinimo apsauginiai ekranai, atitinkantys tokius reikalavimus: - tarpas tarp ekrano elementų ne didesnis nei 75 mm; - jei apsauginio ekrano ilgis 900 mm arba didesnis, jis turi atlaikyti 150 N j gą centrin je dalyje, o mažesnio nei 900 mm ilgio ekranas turi atlaikyti 1100 N j gą. Esant šių j gų poveikiui, ekranas ir jo pritvirtinimo elementai neturi sulūžti, įlinkti tiek, kad pasiektų stiklą, negrįžtamai deformuotis. 28. Kai įstiklinimas n ra aiškiai pastebimas, nes n ra skersinių, statramsčių, didelių rankenų arba įstiklinimo vidinio suskirstymo elementų, jis turi būti pažym tas. Ant įstiklinimo turi būti gerai matomi ženklai arba užrašai nuo 600 mm iki 1500 mm aukštyje virš grindų lygio. VII. SAULöS ŠILUMĄ RIBOJANČIO STIKLO NAUDOJIMO LANGŲ IR IŠORINIŲ DURŲ ĮSTIKLINIMUI REIKALAVIMAI 29. Reikalavimai saul s šilumą ribojančio stiklo naudojimui nekeliami, kai langų ploto dalis patalpos atitvarose mažesn už nurodytą 11 lentel je.

8 Didžiausios leistinos langų plotų dalies patalpos atitvarose vert s, kai langams ir išorin ms durims įstiklinti nebūtina naudoti šilumą ribojantį stiklą Langų pasvirimo kampas į horizontalią plokštumą čia: Langų orientacija 11 lentel Langų ploto dalis patalpos atitvarose, f Nuo 60 o iki 90 o Nuo šiaur s rytų rytų pietryčių pietų pietvakarių vakarų iki 0,2 šiaur s vakarų (išskyrus šiaur s rytų ir šiaur s vakarų kryptis) šiaur s rytai šiaur šiaur s vakarai 0, Nuo 0 o iki 60 o Visos orientacijos 0,15 Saul s veikiamo langų ploto dalis patalpos atitvarose f apskaičiuojama pagal formulę: A A w f =, (1) f A w veikiamas saul s patalpos langų plotas (m 2 ). Patalpoms su dviem arba daugiau langų frontais (pavyzdžiui, kampin ms patalpoms) skaičiuojama langų plotų suma. Skaičiavimams naudojami išoriniai langų angų matmenys; A f patalpos pagrindinio fasado plotas (m 2 ). Patalpoms su dviem ir daugiau langų frontais, kaip pagrindinis fasadas priimamas fasadas su didesniu langų plotu. Jei langų plotai patalpų fasaduose su dviem ar daugiau langų frontais vienodi, kaip pagrindinis fasadas priimamas fasadas su mažesniu fasado plotu. (1) formul taikoma ir stoglangiams. Šiuo atveju stogo plotas su langais vertinami kaip fasadas ir pagrindinis fasadas. Pavyzdžiui, jeigu patalpoje yra langai (sienoje) ir stoglangiai (stoge), skaičiuojant saul s veikiamų langų plotą A w langų plotai sumuojami, o pagrindinio fasado plotu A f imamas didesnį langų plotą turintis fasadas (stogas arba siena). Fasadų su dviem ar daugiau langų frontais atveju, kai kuris nors iš fasadų netenkina 11 lentel s reikalavimų, turi būti atlikti žemiau nurodyti skaičiavimai, įvertinantys visų langų frontų (tenkinančių ir netenkinančių 11 lentel s reikalavimus) langų plotus. 0. Kai langų ploto dalis atitvarose didesn už nurodytą 11 lentel je, vidutinio langų įstiklinimo visumin s saul s energijos praleisties koeficiento g vert turi būti ne didesn už apskaičiuotą pagal formulę: S + o S g = 0,7 (2) f F F čia: c F f langų ploto dalis fasade paskaičiuota pagal (1) formulę; F F koeficientas, įvertinantis langų įstiklinimo dalį. Neturint duomenų, galima naudoti F F = 0,8; F C koeficientas, įvertinantis apsaugos nuo saul s priemonių įtaką. Nustatomas iš 12 lentel s; S o įstiklinimo bazin saul s energijos pralaidumo vert. S o = 0,18; S priedai prie įstiklinimo bazin s saul s energijos pralaidumo vert s pagal 1 lentelę. Fasadų su dviem ar daugiau langų frontais, kai langų fronte/frontuose yra pasvirę langai (1 lentel s 4 eilut ), S priedo vert turi būti apskaičiuota, įvertinant pasvirusių langų frontuose esančių langų ploto dalį bendrame langų plote, pagal formulę: Aw. 4 S = S ; () 4 Aw čia: S 4 1 lentel s 4 eilut je nurodyta priedo vert ; ΣA w.4 nuo 0 o iki 60 o į horizontalią plokštumą pasvirusių langų plotų suma (m 2 ). Fasadų su dviem ar daugiau langų frontais, kai yra šiaur s rytų šiaur s šiaur s vakarų orientacijos langų frontas/frontai (1 lentel s 5 eilut ), S priedo vert turi būti apskaičiuota, įvertinant šiaur s rytų šiaur s šiaur s vakarų orientacijos langų frontuose esančių langų ploto dalį bendrame langų plote, pagal formulę: Aw. 5 S = S ; (4) 5 Aw čia: S 5 1 lentel s 5 eilut je nurodyta priedo vert ; ΣA w.5 šiaur s rytų šiaur s šiaur s vakarų orientacijos langų frontuose esančių langų plotų suma (m 2 ). Kai įvairių langų įstiklinimo visumin s saul s energijos praleisties koeficiento vert s skirtingos, atitinkamo lango įstiklinimo visumin s saul s energijos praleisties koeficiento vert arba koeficiento g vert gali būti apskaičiuota pagal formulę: Aw. 1 g1 + Aw.2 g Aw. n gn g = (5) Aw čia: A w.1, A w.2, A w.n, atitinkamo lango plotas (m 2 ); g 1, g 2, g n atitinkamo lango visumin s saul s energijos praleisties koeficientas; n langų kiekis (vnt.).

9 Koeficientas F C, įvertinantis apsaugos nuo saul s priemonių įtaką Apsaugos nuo saul s priemon s F C N ra apsaugos nuo saul s priemonių (a 1,0 Patalpos viduje arba tarp stiklų esančios priemon s 0,80 Išor je esančios žaliuz s 0,0 Stogeliai, lodžijos, markiz s, kita (b 0,50 12 lentel (a dekoratyviniai elementai nepriskiriami apsaugos nuo saul s priemon ms. (b priemon s, apsaugančios langą nuo tiesioginių saul s spindulių. Kai apsaugai nuo saul s naudojami stogeliai, jų uždangos kampas β turi būti didesnis už 50 o : Vertikalus fasado pjūvis Pietūs β Priedo S vert s Eil. Nr. Vertinimo kriterijai Priedo S vert 1 Medinių karkasinių pastatų, pastatų iš lengvų trisluoksnių panelių ir kitų panašių lengvų konstrukcijų pastatų patalpos -0,07 2 Patalpų v dinimas naktį +0,04 Langų ploto dalis f > 0,65-0,04 4 Pasvirę langai: nuo 0 o iki 60 o (į horizontalią plokštumą) a) S = -0,12 f λ 5 Langai šiaur s rytų šiaur s šiaur s vakarų orientacijos fasaduose +0,10 f = λ A wr a) f λ skaičiuojama pagal formulę: Afr čia: A wr pasvirusių langų (stoglangių) plotas (m 2 ). Skaičiavimams naudojami išoriniai langų angų matmenys; A fr pasvirusio fasado (stogo) plotas (m 2 ) 1 lentel VIII. LANGŲ IR DURŲ PROJEKTAVIMO, ĮVERTINANT NATŪRALAUS APŠVIESTUMO POREIKĮ, REIKALAVIMAI 1. Reglamento VIII skyriaus reikalavimai neprivalomi gyvenamiesiems pastatams, kuriems langų įstiklinto paviršiaus plotas nustatomas pagal [6.9]. 2. Esant šoniniam patalpų apšvietimui, langų įstiklinto paviršiaus plotas turi būti ne mažesnis už apskaičiuotą pagal formulę: Nv k η0 Asv = 0,01 Agr Kt, (6) τ 0 r1 τ, (7) 0 = τ1 τ2 τ τ4 čia: A sv langų įstiklinto paviršiaus plotas (m 2 ); N v natūralios apšvietos koeficiento (NAK) normin vert procentais, nustatoma pagal pastatų ir patalpų paskirtį pagal higienos normas; k pataisos koeficientas, nurodytas 14 lentel je; A gr patalpos grindų plotas (m 2 ); η 0 lango šviesos pralaidumo charakteristika, nurodyta 15 lentel je; K t koeficientas, įvertinantis langų užtemdymą d l šalia esančių pastatų, nurodytas 16 lentel je; τ 0 bendrasis šviesos pralaidumo koeficientas, nustatomas pagal 7 formulę; τ 1 įstiklinimo šviesos pralaidumo koeficientas. Koeficiento vert priklauso nuo stiklo storio ir atstumo tarp stiklų. Jei tikslių duomenų apie šviesos pralaidumo koeficiento vertę n ra, reikia naudoti 17 lentel je nurodytus duomenis; τ 2 koeficientas, įvertinantis šviesos nuostolius d l langų skersinių, nustatomas pagal 18 lentelę; τ koeficientas, įvertinantis šviesos nuostolius d l lubų konstrukcijos, nustatomas pagal 19 lentelę (esant šoniniam apšvietimui τ = 1); τ 4 koeficientas, įvertinantis šviesos nuostolius d l apsaugos nuo saul s priemonių, nustatomas pagal 20 lentelę; r 1 koeficientas, įvertinantis NAK padid jimą šoninio apšvietimo atveju d l šviesos atspind jimo nuo paviršių, nustatomas pagal 21 lentelę.

10 . Esant viršutiniam patalpų apšvietimui, stoglangių įstiklinto paviršiaus plotas turi būti ne mažesnis už apskaičiuotą pagal formulę: čia: A sh stoglangių įstiklinto paviršiaus plotas (m 2 ); Nv k ηst Ash = 0,01 Agr τ o r2 Kst (8) η st stoglangio šviesos pralaidumo charakteristika, nustatoma pagal 22 lentelę; r 2 koeficientas, įvertinantis NAK padid jimą viršutinio apšvietimo atveju d l šviesos atspind jimo nuo paviršių. Stoglangiams priimamas 1,2; K st koeficientas, įvertinantis viršutinio apšvietimo rūšį. Stoglangiams priimamas 1,15; 14 lentel Koeficiento k vert s Langų orientacija Koeficientas Langų apibūdinimas k PV V ŠV Š ŠR R PR 1,1 Langai pastatų išorin se sienose Nuo PR P iki PV (išskyrus PR ir PV) 1,0 PV V ŠV Š ŠR R PR 1,05 Stoglangiai Nuo PR P iki PV (išskyrus PR ir PV) 1,0 PASTABA. Žym jimai lentel je: Š šiaur, ŠR šiaur s rytai, ŠV šiaur s vakarai, V vakarai, R rytai, PR pietryčiai, PV pietvakariai, P pietūs. 15 lentel Lango šviesos pralaidumo charakteristikos η o vert s Patalpos ilgio ir pločio* santykis Formul s lango šviesos pralaidumo charakteristikos η o vertei apskaičiuoti, esant santykio tarp patalpos pločio* ir aukščio nuo sąlygin s apšviečiamos plokštumos iki lango įstiklinimo viršaus m vert ms nuo 1 iki 10 Formul s numeris 4 ir daugiau η o = 0,68 m + 5, 9 (9) η o = 0,72 m + 6, 9 (10) 2 η o = 0,96 m + 7, 6 (11) 1,5 η o = 1,8 m + 8 (12) 1 η o = 2,15 m + 9, (1) 0,5 η o = 7,4 m + 1, 8 ; esant apribojimui 1 m 7,5 (14) * šoninio patalpų apšvietimo atveju patalpos plotis atitinka atstumą nuo lango plokštumos iki priešpriešiais esančios sienos. Koeficiento K t,, įvertinančio langų užtemdymą d l šalia esančių pastatų, vert s Atstumo tarp projektuojamo ir šalia esančio pastato santykis su aukščiu nuo projektuojamo pastato lango apačios iki šalia esančio pastato karnizo 16 lentel Koeficientas K t 0,5 1,7 1 1,4 1,5 1,2 2 1,1 ir daugiau 1 Koeficiento τ 1 vert s Įstiklinimo apibūdinimas Koeficientas τ 1 Stiklas iki 4 mm storio, vienas lakštas 0,9 Stiklas iki 4 mm storio, du lakštai 0,8 Stiklas iki 4 mm storio, trys lakštai 0,75 Stiklas daugiau kaip 4 mm storio, vienas lakštas 0,8 Stiklas daugiau kaip 4 mm storio, du lakštai 0,75 Stiklas daugiau kaip 4 mm storio, trys lakštai 0,7 Armuotasis stiklas, vienas lakštas 0,6 Šilumą atspindintis stiklas, vienas lakštas 0,8 Saul s šilumą ribojantis stiklas, vienas lakštas 0,5 Vienkameriniai stiklo paketai su paprastais stiklais 0,8 Vienkameriniai stiklo paketai su šilumą atspindinčiu stiklu 0,75 Vienkameriniai stiklo paketai su saul s šilumą ribojančiu stiklu 0,45 Dvikameriniai stiklo paketai su paprastais stiklais 0,75 Dvikameriniai stiklo paketai su šilumą atspindinčiu stiklu 0,7 Dvikameriniai stiklo paketai su saul s šilumą ribojančiu stiklu 0,4 17 lentel

11 Koeficiento τ 2 vert s Langų apibūdinimas Koeficientas τ 2 Nevarstomi langai 1 Langai su varčia su viengubu r mu 0,9 Langai su varčia su sudvejintais r mais 0,8 Langai su atskiromis varčiomis 0,7 18 lentel Koeficiento τ vert s Patalpos lubų apibūdinimas Koeficientas τ Santvarų, arkų ir sijų lubose n ra 1 Santvarų, arkų arba sijų lubose aukštis ne didesnis nei 0,5 m 0,9 Santvarų, arkų arba sijų lubose aukštis didesnis nei 0,5 m 0,8 19 lentel 20 lentel Koeficiento τ 4 vert s Apsaugos nuo saul s priemon s rūšis Koeficientas τ 4 Apsaugos priemonių n ra 1 Atitraukiamos reguliuojamos žaliuz s ir užuolaidos 1 Stacionarios žaliuz s ir ekranai, horizontalūs 0,65 Stacionarios žaliuz s ir ekranai, vertikalūs 0,75 Horizontalūs stogeliai, kai jų apsaugos kampas ne didesnis nei 0 o 0,8 Daugiapakopiai horizontalūs stogeliai, kai jų apsaugos kampas 15 o 0,9 Daugiapakopiai horizontalūs stogeliai, kai jų apsaugos kampas 0 o 0,75 Daugiapakopiai horizontalūs stogeliai, kai jų apsaugos kampas 45 o 0,6 21 lentel Koeficiento r 1 vert s esant įvairiems patalpos ilgio ir pločio santykiams Patalpos pločio ir aukščio, nuo sąlygin s apšviečiamos plokštumos Patalpos ilgio ir pločio santykis iki lango įstiklinimo viršaus, santykis z 0,5 1 2 ir daugiau 1 z<1,5 1,2 1,15 1,1 1,5 z<2,5 1,5 1,5 1,2 2,5 z,5 1,7 1,5 1, z>,5 2,0 1,8 1,5 A Stoglangio šviesos pralaidumo charakteristika η st Vidin s angos ploto santykis su stoglangio įstiklinto Stoglangio schema paviršiaus ploto ir stoglangio angos šoninių paviršių plotų suma E H F B D G C Patalpos indeksas i, apskaičiuojamas pagal (15) formulę 22 lentel 0,7 1 1,25 1,5 2 2,5 0,2 5,6 4,6 4,2,8,4,,1 0, 4, 2,9 2,7 2,4 2, 2,2 0,4, 2,7 2,4 2,2 2 1,9 1,85 0,5 2,9 2,4 2,1 2 1,8 1,7 1,6 0,6 2,6 2,1 1,9 1,8 1,6 1,5 1,45 0,7 2,4 2 1,8 1,6 1,5 1,4 1,5 PASTABA. Stoglangio įstiklinto paviršiaus plotas plokštumos EFGH plotas; stoglangio vidin s angos plotas plokštumos ABCD plotas; stoglangio angos šoninių paviršių plotų suma plokštumų AEFB, FBCG, CDHG ir DHEA plotų suma. Patalpos indeksas i apskaičiuojamas pagal formulę: čia: l b i =, (15) H ( l + b) l patalpos ilgis (m). Viršutinio apšvietimo (stoglangių) atveju patalpos ilgis atitinka patalpos matmenį, statmeną stogo nuolydžio krypčiai; b patalpos plotis (m). Viršutinio apšvietimo (stoglangių) atveju patalpos plotis atitinka patalpos matmenį stogo nuolydžio kryptimi; H vidutinis patalpos aukštis (m). 4. Esant kombinuotam natūraliam apšvietimui, patalpos gali būti sąlyginai dalijamos į šoninio ir viršutinio apšvietimo zonas. Langų ir stoglangių įstiklintų paviršių plotai kiekvienai iš šių zonų skaičiuojami nepriklausomai vienas nuo kito pagal (6) ir (8) formules.

12 IX. LANGŲ IR IŠORINIŲ DURŲ ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI 5. Langai, išorin s durys ir juose esantys stiklo paketai turi būti paženklinti, kad garantiniu šių gaminių eksploatavimo laikotarpiu būtų užtikrintas gamintojo, gaminio ir jo savybių atsekamumas. Ženklinimas turi būti prieinamas neardant gaminio. 6. Languose ir išorin se duryse esantis saugus stiklas turi būti nenuvalomai paženklintas matomoje vietoje. Ženklinime turi būti pateikta tokia informacija: - gamintojo pavadinimas arba prekinis ženklas; - gaminio standarto, kurio reikalavimus atitinka saugus stiklas, numeris; - stiklo klasifikavimas pagal [6.20]. X. LANGŲ IR IŠORINIŲ DURŲ MONTAVIMO PASTATUOSE REIKALAVIMAI 7. Langai ir išorin s į jimo durys pastatuose turi būti montuojami pagal gamintojo instrukcijas. Šiose instrukcijose turi būti įvertintas vandens garus izoliuojančio, hidroizoliacinio, termoizoliacinio ir oro garsą izoliuojančio sluoksnių įrengimo staktos perimetru poreikis. Priklausomai nuo montavimo būdo ir panaudotų medžiagų, gali būti įrengiami visi pamin ti ir kiti būtini, bet čia nepamin ti, sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai. XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 8. Reglamentas yra suderintas ir atitinka Lietuvos standartais perimtų Europos standartų reikalavimus bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 89/106/EEB 1988 m. gruodžio 12 d. D l valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suvienodinimo ir 2002/91/EB 2002 m. gruodžio16 d. direktyvos D l pastatų energinio naudingumo reikalavimus. 9. Jei langams ir išorin ms durims projektuoti nepakanka šiame Reglamente pateiktų reikalavimų, jų projektams rengti gali būti naudojami tarptautiniai ar užsienio valstybių (nacionaliniai) normatyviniai statybos techniniai dokumentai, pritarus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai [6.8] nustatyta tvarka. 40. Asmenys, pažeidę šio Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.