Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir verslo iššūkiai. Projekto ataskaita

Save this PDF as:
 WORD  PNG  TXT  JPG

Størrelse: px
Begynne med side:

Download "Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir verslo iššūkiai. Projekto ataskaita"

Transkript

1 Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir verslo iššūkiai Projekto ataskaita

2 TURINYS ĮVADAS LIETUVOS VERSLO GALIMYBĖS IR IŠŠŪKIAI LIETUVOS EKSPORTO PLĖTRĄ SKATINANČIŲ DOKUMENTŲ AUDITAS TRUMPOJO IR ILGOJO LAIKOTARPIO PASIŪLYMAI IR VEIKSMŲ PLANAS...12 Trumpojo laikotarpio bendrosios priemonės Ilgojo laikotarpio tikslinės priemonės Priedas Nr. 1. Lietuvos pagrindinių eksporto rinkų rodiklių suvestinė Priedas Nr. 2. Lietuvos ir jos tikslinių eksporto rinkų prekybos apžvalgos Priedas Nr. 3. Prioritetinių ekonomės diplomatijos rinkų kaita: lyginamoji analizė Priedas Nr. 4 Bendros institucijų, dirbančių su ekonomine diplomatija, užduotys ambasadoms Priedas Nr. 5 Viešojo sektoriaus priemonių koncetravimas Priedas Nr. 6 Fokus grupių ataskaitos Priedas Nr. 7 Tikslinių interviu su įmonėmis/šakinėmis asociacijomis ataskaitos

3 Įvadas Eksporto skatinimo politikai svarbūs tinkamai išpildyti tiek jos formavimo, tiek įgyvendinimo etapai. Šių etapų sėkmę apibrėžia tam tikri kritiniai momentai. Pavyzdžiui, į ilgalaikę šalies raidą nukreiptam eksporto skatinimo politikos suformavimui labai svarbi geriausia pasauline praktika grįsta ekspertinė informacija bei analizė, kuri turi atskleisti tiek pasaulinės rinkos raidą bei galimybes, tiek šalies ilgalaikius konkurencingumo kaitos veiksnius. Vėlesniu etapu, t. y. veiksmingam priemonių įgyvendinimui, būtina kryptinga, koordinuota, bendradarbiavimo principais išreikšta viešojo ir privataus sektorių sąveika. Svarbu akcentuoti Lietuvos eksporto skatinimo politikos formavimo ir įgyvendinimo proceso kompleksiškumą, kurį nulemia didelis įsitraukusių institucijų skaičius (LR ūkio ministerija ir jos agentūros, LR užsienio reikalų ministerijos ekonominės diplomatijos korpusas, LR žemės ūkio ministerija ir jos agentūros, LR susisiekimo ministerija ir kitos), sudėtingas atsakomybių tarp jų pasiskirstymas, sukuriantis sudėtingą tarpinstitucinę komunikaciją ir instrumentų planavimo esančioms galimybėms ar iššūkiams sistemą. Ekonominei diplomatijai keliamų tikslų ir uždavinių nustatymui ir įgyvendinimo koordinavimui įsteigta Ekonominės diplomatijos taryba (EDT), kurioje siekiama dalintis eksporto politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų bei verslo turima informacija, užmegzti nuolatinį dialogą. EDT teikia pasiūlymus LR Vyriausybei dėl prioritetų/tikslų/siektinų rodiklių Lietuvai svarbiose eksporto, tiesioginių užsienio investicijų ir įvažiuojamojo turizmo rinkose. Teikiami pasiūlymai turi remtis išsamia eksporto ir kartu šalies konkurencingumo ilgalaikės raidos ir jos veiksnių analize. Nagrinėjant eksporto plėtrą įtakojančius veiksnius, būtina atsižvelgti ir į šalies ūkio/verslo konkurencingumą didinančius aspektus. Eksporto skatinimo politikos efektyvumą turėtų atspindėti Lietuvos eksporto apimčių ir rinkų plėtra. Nustatant eksporto skatinimo politikos prioritetus, esminiu kriterijumi turėtų būti eksportuojančio verslo poreikiai. Atlikus verslo poreikių tyrimą nustatyta, jog eksportuojančioms įmonėms itin svarbu prieiga prie informacijos apie dominančias eksporto rinkas (centralizuota informacinė erdvė) ir glaudesnis ir efektyvesnis eksporto skatinimo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų bendradarbiavimas (geresnė veiksmų koordinacija tiek operatyviniu, tiek strateginiu lygiu). Vykdant viešojo sektoriaus verslo tarptautiškumo plėtros programas svarbu koncentruotai ir tikslingai naudoti ribotus resursus. Tam būtina nustatyti aiškius prioritetus eksporto rinkų ir į eksportą orientuotų ūkio sektorių. Esminis prioritetų parinkimo kriterijus turėtų būti kaštų-naudos vertinimas. Nustatant strategines Lietuvos ūkio rinkų ir eksporto sektorių plėtros kryptis reikia atsižvelgti tiek jau į turimą Lietuvos praktinę patirtį, tiek ir kitų valstybių įgyvendintus tarptautiškumo didinimo modelius. Atliekant prioritetizavimo procesą svarbu gerai suvokti optimalios rinkų ir sektorių diversifikacijos mechanizmus, tik tokiu būdu galima parinkti tikslines priemones, kurios turės didžiausią grąžą. PRIORITETIZAVIMO SĄVOKOS IR TIKSLAI Pirmiausia svarbu apsibrėžti diversifikacijos, vienos svarbiausių eksporto strategijų koncepcijų, turinį, procesą ir siektiną poveikį šalies prekybos plėtrai. Pamatiniai diversifikacijos tikslai yra užtikrinti stabilią ir nuoseklią eksporto plėtrą arba minimizuoti eksporto praradimus dėl neigiamų užsienio paklausos šokų. Eksporto diversifikacija gali būti kelių tipų: rinkų ir sektorių. Pastebėtina, kad kartais sektorių diversifikacija turi priklausomybę (koreliaciją) su rinkų diversifikacija ir vyksta kartu (dėl būdingų tam tikros užsienio rinkos paklausos struktūros), bet iš esmės tai gana skirtingo praktinio įgyvendinimo ir poveikio strateginės perspektyvos. Rinkų diversifikacija kelia tokius klausimus, kaip potencialių rinkų plėtros perspektyva ir jų ekonomikos ciklo sutapimas su kitomis eksporto rinkomis, taip pat, ar Lietuvos ūkio pagaminamų produktų ir paslaugų savybės atitinka tam tikrų rinkų poreikius (įskaitant nusistovėjusias verslo praktikas, vartotojų polinkių ir kitokie aspektai), produkcijos pritaikymo kaštai, logistika (prekių eksporto atveju). Eksporto sektorių diversifikacijos strategijos perspektyvai svarbu žinoti, kurie Lietuvos sektoriai turi fundamentalų pranašumą (istorinių stiprybių), taip pat, kurių sektorių užsienio paklausa yra didėjanti (kokie strategiškai svarbūs, kylantys sektoriai). 2

4 Mažoms atviroms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva, iš esmės neįmanoma nepajusti užsienio paklausos šokų. Tai lemia tiek pasaulio ekonomikų tarpusavio priklausomybė (recesija JAV išsaukia recesiją Kinijoje ir t. t.), kurią įrodo ir prasidėjusi 2008 m. pasaulinė ekonomikos krizė. Rinkų priklausomybių kalbos Lietuvos atveju yra niuansuotos ir dažnai pabrėžiami netinkami akcentai, pvz. teiginys, kad Lietuvos eksportas yra priklausomas nuo Rusijos rinkos, reikalauja patikslinimo į Rusiją orientuotas tik Lietuvos transporto ir prekybos sektorius (pastaba: pieno ir mėsos priklausomybė nuo Rusijos taip pat ribota, nes daugiau negu pusę šios sektoriaus produkcijos buvo nukreipta į kitas rinkas). Svarbu neabsoliutinti Lietuvos eksporto paveikslo ir rinkų diversifikacijos diskursą vystyti sektorių lygiu. Tokia perspektyva leistų prasmingai išnaudoti tam tikrų sektorių prigimtines stiprybes ir leistų panaudoti receptus, kurie skatintų keisti išbalansuotą sektorių rinkų politiką. Iki šiol taikomo rinkų atvėrimo politikų ribotumas yra per mažas poveikio priemonių koncentruotumas ir jų aktualizavimas daugiausiai į stambių įmonių poreikius ir sunkiai pamatuojant jų ilgalaikį realų poveikį (trumpalaikiai užsakymai ir ribotos praktinės paskatos įsitvirtinti dėl rinkos specifikos, logistinių niuansų). Tinkamas tikslinių priemonių parinkimas yra kritinis prioritetizacijos poveikiui. Didelį dėmesį vertėtų teikti didžiausios grąžos priemonėms, įtraukiančioms pagrindinius verslo tarptautiškumo didėjimo aspektus. Pabrėžtina, kad čia labai svarbus užsienio investicijų ir eksporto ryšys ir dėl to, kad būtent šie du ekonominiai procesai ir apibrėžia verslo tarptautiškumo lygio pokytį. Verslui renkantis tarptautines rinkas ar investicijų vietą dažniausiai pasirenkamos panašų vartotojų polinkį ir verslo kultūras turinčios rinkos, įtakos turi ir rinkos dydis. Šis reiškinys gali būti apibūdintas ir gravitacijos dėsniu, kuris įrodo, kad tampriausi ekonominiai ryšiai susidaro su artimiausiomis bei stambiausiomis rinkomis. Eksporto ryšiai į šias rinkas auga tiek dėl pirminio poveikio, t. y. verslo naujų rinkų poreikio ir didėjančios paklausos, tiek antrinio šalies investicijų sukurtų prekybinių srautų. To pavyzdžiu gali būti ir Lietuvos eksportas į Latviją, kur palyginti mažoje rinkoje Lietuvos verslas eksportuoja labai daug (antra didžiausia eksporto rinka) bei turi itin didelę santykinę rinkos dalį. Artimosiose rinkose Lietuvos verslas gerina pozicijas tiek naujų rinkų poreikio pagrindu, tiek įgyvendinus investicijas, davusias postūmį prekybos padidėjimui dėl verslo ekonominių verčių grandinių. 1. Lietuvos verslo galimybės ir iššūkiai Globalizacijos procesai aštrina konkurenciją, todėl konkurencingumo didinimas tapo vienu svarbiausių ekonomikos ir šalies gerovės augimo veiksnių. Šiandieninėje atviroje ir integruotoje pasaulio ekonomikoje šalys gali ženkliai pagerinti savo žmonių gerovę, jeigu sugeba didinti konkurencingumą. Todėl svarbiausias iššūkis ekonomikos vystymesi tampa spartaus ir tvaraus konkurencingumo didėjimo užtikrinimas. Tokioje konkurencingoje ir globalioje aplinkoje verslas susiduria su aibe įvairių iššūkių bei naujų galimybių: sparčiai besivystančios technologijos, migracija, naujų rinkų paieška, dinamiška tarptautinė aplinka, mažėjantys tarptautinės prekybos barjerai ir vis dar egzistuojanti protekcionistinė politika ir t.t. Tam, kad verslas galėtų sėkmingai veikti tokioje aplinkoje, būtinas glaudus verslo ir valdžios bendradarbiavimas. Valdžia gali daryti įtaką daugeliui verslo aplinkos sričių, todėl vienas pagrindinių valdžios uždavinių turėtų būti kokybiškos verslo aplinkos sukūrimas šalies viduje, nes tik tokia aplinka leidžia įmonėms didinti produktyvumą bei būti konkurencingiems. Analizuojant verslo poreikius, nustatyta, kad verslo konkurencingumą riboja tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Vidiniai veiksniai, ribojantys Lietuvos įmonių konkurencingumą, dažniausiai yra sąlygoti valdžios ir jai pavaldžių institucijų efektyvumo, lankstumo ar kompetencijos stokos. Verslo atstovai pažymi, kad daugelio valdžios institucijų vykdomų procesų kokybė bei jų įgyvendinimo lygis neatitinka šiuolaikinės verslo aplinkos poreikių - dažnai yra dubliuojamos funkcijos, naujovės diegiamos iki galo tam nepasiruošus, perteklinės taisyklės, pasenusi įstatyminė bazė ir t.t., visa tai mažina įmonių galimybes konkuruoti eksporto rinkose. Kaip pagrindinius bendrus vidinius veiksnius, ribojančius konkurencingumą, Lietuvos verslo atstovai įvardino švietimo, mokesčių, muitinės bei migracijos 3

5 sistemas, sertifikatų gavimo sistemą, kvalifikuotos darbo jėgos bei kokybiškos informacijos apie užsienio rinkas stygių. Verslo poreikių tyrimo metu be vidinių ribojimų buvo paminėti ir išorės veiksniai, kurie taip pat daro neigiamą įtaką Lietuvos verslo konkurencingumui. Prie tokių veiksnių priskirtini prastas Lietuvos žinomumas užsienio rinkose, protekcionistinė kitų šalių politika Lietuvos verslo atžvilgiu, ekonominė diplomatija bei verslo interesų atstovavimas užsienio rinkose. Lietuvai trūksta profesionalios ir tikslingos šalies prisistatymo (pardavimo) ir pozicionavimo strategijos. Šalies pristatymo resursai menki, nekoordinuoti ir neefektyvūs. Visa tai ženkliai apsunkina eksporto plėtrą bei diversifikaciją. Verslas privalo skirti daug laiko ir pastangų tam, kad įrodytų savo patikimumą, kokybę. Lietuvos įvaizdžio nebuvimas ypatingai neigiamai veikia verslo įmones, kurios užsienio rinkose bando vystyti savo prekinį ženklą, nors tai turėtų būti šalies prioritetas. Įvaizdžio nebuvimas dažnai reiškia prastesnes pozicijos verslo derybose, mažesnius kontraktus arba netgi potencialių užsakymų praradimą. Kaip problemą Lietuvos verslas įvardijo ir ekonominės diplomatijos veiklą. Pageidauta solidesnio Lietuvos verslo interesų atstovavimo bei pagalbos problemų sprendimo valstybiniame lygmenyje.ekonominės diplomatijos atstovai turėtų didinti Lietuvos kaip kokybišką produkciją gaminančios bei technologiškai pažangios šalies įvaizdį ir nebeakcentuoti pigios darbo jėgos, nes tai verslui kainuoja prarastais kontraktais. Verslo atstovai pabrėžė, kad ekonominės diplomatijos veikla vaidina svarbų vaidmenį plečiant eksporto apimtis, tačiau šiuo metu ji nėra efektyvi, kompetencija nepakankama bei stipriai varijuojanti skirtingose šalyse, taikomi skirtingi bendravimo su verslu metodai ir būdai. Prie išorinių veiksnių priskirta ir protekcionistinė kitų šaliu politika. Verslo atstovai norėtų, kad Lietuvos valstybė aktyviau gintų Lietuvos verslo interesus ES institucijose, kooperuotųsi su kaimyninėmis šalimis bei kitais partneriais, nes vienas pamatinių ES principų yra bendroji rinka, būtent protekcionistinė politika šį principą ir pažeidžia. Atliktas tyrimas atskleidė svarbiausius vidinius ir išorinius veiksnius ribojančius Lietuvos verslo konkurencingumą. Todėl siekiant kurti kokybišką verslo aplinką bei didinti Lietuvos verslo konkurencines galimybes tarptautinėje arenoje, būtina sukurti priemones, mechanizmus, kurie efektyviai spręstų iškilusias problemas, tokiu būdu sudarant prielaidas tvariam Lietuvos žmonių gerovės didėjimui. 2. Lietuvos eksporto plėtrą skatinančių dokumentų auditas Lietuvos eksporto plėtra ir jos skatinimas yra kompleksinė veikla, priklausanti nuo keleto sektorių (turizmo, investicijų, prekių ir paslaugų, švietimo eksporto) sėkmingos veiklos ir rezultatų. Tai nulėmė, jog Lietuvos eksporto plėtra buvo svarstyta įvairiuose formatuose, identifikuojant daugelį rinkų įvairiems sektoriams. Geopolitinės situacijos nepastovumas nulėmė būtinybę identifikuoti didžiausią potencialą, įvertinant sektorių kompleksiškumą, turinčias rinkas ir jose koncentruoti viešojo sektoriaus turimas priemones. Atsižvelgiant į tai, atlikta dokumentų, tyrimų, siekiančių numatyti eksporto plėtrai ar konkrečiam su eksporto plėtra susijusiam sektoriui prioritetines rinkas. Ekonominės diplomatijos tarybos 2014 m. birželio 4 d. darbo grupėje identifikuoto 26 rinkos, 2014 m. Lietuvos turizmo plėtros m. programoje 17 rinkų, 2015 m. kovo 18 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atliktame lietuviškos kilmės prekių, neįtraukiant naftos produktų ir paslaugų, eksporto tyrime "Prioritetinės eksporto rinkos už ES ir NVS ribų" - 30 rinkų, VšĮ "Versli Lietuva" atlikta analizė eksporto plėtros m. gairėms rengti 26 rinkos, 2015 m. gegužės 22 d. Lietuvos eksporto plėtros m. gairėse 41 rinka, VšĮ Investuok Lietuvoje veiklos ilgalaikėje strategijoje iki 2020 m. 10rinkų, Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo metų veiksmų plane: identifikuoti 2 regionai ir 5 rinkos, prioritetiniai Lietuvos dėstytojų ir studentų 4

6 judrumui; ir prioritetinės studentų pritraukimo kryptys NVS regionas ir 17 rinkų. Dokumentuose ir tyrimuose pateikiamas didelis rinkų skaičius yra tiesiogiai susijęs su sektorių specifika, tačiau identifikuotų rinkų geografija tampa labai plati, tuo tarpu turimi viešojo sektoriaus resursai yra labai riboti. Siekiant maksimaliai efektyviai išnaudoti ribotus resursus, reikalinga tiksli jų koncentracija tose eksporto plėtros rinkose (ir sektoriuose), kurie maksimaliai atlieptų eksportą sudarančių sektorių interesus. Atlikta parengtų dokumentų ir tyrimų analizė leidžia nustatyti poreikį identifikuoti Lietuvos eksporto plėtrai tikslinių rinkų skaičių ir parengti (subendrinti) priemonių bei pasiūlymų toms rinkoms trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais planus. Tikslinių eksporto rinkų sutarčių status quo ŠVEDIJA Pasirašytos: 1. Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Pasirašyta Stokholme Įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo Pasirašyta Vašingtone Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl LietuvosŠvedijos ekonominės komisijos įsteigimo (sudarytas notų apsikeitimu) Įsigaliojo Rengiamos: nėra. NORVEGIJA Pasirašytos: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos Pasirašyta Vilniuje Įsigaliojo Pastaba: URM nota Norvegijos ambasadai Vilniuje, kuria siūloma keisti Susitarimo 7 straipsnį "Pervedimai", siekiant užtikrinti LR įsipareigojimų, kylančių iš narystės ES, vykdymą Komisijos sprendimas, kuriuo leidžiama LR persiderėti su Norvegija. 2. Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo Pasirašyta Osle Įsigaliojo Rengiamos: nėra. 5

7 VOKIETIJA Pasirašytos: 1. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos FR sutartis dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos Pasirašyta Bonoje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo Pasirašyta Vilniuje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Vokietijos Federacinės švietimo ir mokslo ministerijos susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir švietimo srityje Pasirašyta (galiojanti) Rengiamos: nėra. JUNGTINĖ KARALYSTĖ Pasirašytos: 1. Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos Pasirašyta Vilniuje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo ir kultūros srityse Pasirašyta Vilniuje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutartis dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos Pasirašyta Vilniuje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės protokolas, pakeičiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutartį dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos, pasirašytą 2001 m. kovo 19 d. Vilniuje Pasirašytas Londone Įsigaliojo Rengiamos: nėra. PRANCŪZIJA Pasirašytos: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos Pasirašyta Paryžiuje Įsigaliojo

8 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo Pasirašyta Paryžiuje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo, mokslo, technologijų ir technikos srityse Pasirašytas Vilniuje Įsigaliojo Rengiamos: nėra. JAV Pasirašytos: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl santykių plėtojimo prekybos ir investicijų srityse Pasirašytas Vašingtone Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos Pasirašyta Vašingtone Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo Pasirašyta Vašingtone Įsigaliojo m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos papildomas protokolas Pasirašytas Briuselyje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje Pasirašytas Vilniuje Įsigaliojo Pastaba: baigė galioti , šiuo metu derinamas susitarimas dėl šio susitarimo galiojimo pratęsimo nuo Rengiamos: nėra. KINIJA Pasirašytos: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl ekonominio-prekybinio bendradarbiavimo Pasirašytas Pekine Įsigaliojo (2 str. negalioja nuo LR įstojimo į ES) 2. Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės dėl mokslinio-technologinio bendradarbiavimo 7

9 Pasirašytas Vilniuje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos Pasirašyta Pekine Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės Sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo Pasirašyta Vilniuje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Kinijos Liaudies Respublikos prekybos ministerijos susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo skatinant investicijas Pasirašytas Vilniuje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Kinijos Liaudies Respublikos prekybos ministerijos tarpusavio supratimo memorandumas dėl bendros investicijų skatinimo darbo grupės sukūrimo Pasirašytas Vilniuje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Kinijos Liaudies Respublikos žemės ūkio ministerijos susitarimas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje Pasirašytas Pekine Įsigaliojo LR ŽŪM ir Kinijos Liaudies Respublikos ŽŪM susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje Pasirašytas Vilniuje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Kinijos Liaudies Respublikos kokybės priežiūros, inspekcijos ir karantino generalinės administracijos susitarimas dėl bendradarbiavimo maisto saugos kontrolės klausimais Pasirašytas Pekine Įsigaliojo Rengiamos: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo pakeitimo protokolas FM atsakydama į URM raštą (Nr )3-2515) prašė LT-Kinijos TVK metu (0525/26) priminti Kinijos pusei, kad vis dar laukiame Kinijos atsakymo į mūsų 2012 m. notą. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Kinijos Liaudies Respublikos švietimo ministerijos susitarimas dėl bendradarbiavimo aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityse Kinijos Švietimo ministerijos nota, kuria perduodamas redaguotas Susitarimo projektas. 8

10 IZRAELIS Pasirašytos: 1. Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos Pasirašyta Jeruzalėje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos Pasirašyta Vilniuje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimas dėl dvišalio privataus sektoriaus bendradarbiavimo pramoninių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje Pasirašytas Jeruzalėje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio bendradarbiavimo sveikatos ir medicinos srityse Pasirašyta Jeruzalėje Įsigaliojo Valstybės Vyriausybės sutartis dėl 5. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Izraelio Valstybės žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje Pasirašytas Vilniuje Įsigaliojo Rengiamos: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos pakeitimas Atsižvelgiant į ES reguliavimą šioje srityje, sutartis (nuostatos dėl pervedimų) turi būti pakeista LR URM išsiuntė atitinkamą notą Izraeliui gauta Izraelio ambasados Rygoje nota, kuria siūlomi platesni sutarties pakeitimai suteiktas Europos Komisijos leidimas Lietuvai pradėti oficialias derybas dėl investicijų susitarimo su Izraeliu. 2. Atsižvelgiant į 2015 m. lapkričio mėn. LRV pavedimą, URM rengia Tarpvyriausybinio susitarimo dėl TVK su Izraelio Valstybe įsteigimo projektą. JAPONIJA Pasirašytos: nėra Rengiamos: 1. Lietuvos Respublikos ir Japonijos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos Finansų ministerija el. paštu informavo, kad URM vykusio susitikimo su JAP ambasadore metu, URM (IESD) buvo informuoti, kad Japonija šio susitarimo nelaiko prioritetiniu, bet svarstytų galimybę sudaryti regioninį DTA su LT, LV, EE. Finansų ministerijos manymu, formatas svarstytinas. 9

11 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerijos susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje ŠMM informuojama, kad URM Susitarimo sudarymui pritaria ir darbo tvarka patikslintą projektą diplomatiniais kanalais perduos Japonijai. UKRAINA Pasirašytos: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos Pasirašyta Vilniuje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo Pasirašyta Vilniuje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimas dėl ekonominio, pramoninio, mokslinio ir techninio bendradarbiavimo Pasirašytas Vilniuje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje metų programa Pasirašyta Vilniuje/Kijeve, / Įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Ukrainos žemės ūkio politikos ministerijos susitarimas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje Pasirašytas Vilniuje/Kijeve, / Įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministerijos veiksmų plano dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje Pasirašytas Berlyne Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie LR ŽŪM ir Ukrainos nacionalinės žemės ūkio akademijos ketinimų protokolas Pasirašytas Vilniuje Įsigaliojo Rengiamos: nėra. JAE Pasirašytos: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Arabų Emyratų Vyriausybės sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo Pasirašyta Manamoje Įsigaliojo Rengiamos: 10

12 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Arabų Emyratų Vyriausybės sutartis dėl ekonominio ir techninio bendradarbiavimo 2015 m. sausio mėn. JAE nusiųstas LT pusės projektas, 2015 m. gruodžio mėn. iš JAE gautas naujas projektas. LT pusė yra pasiūliusi surengti derybas vasario mėn., atsakymas iš JAE negautas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Arabų Emyratų Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos 2015 m. birželio mėn d. vyko antrasis derybų raundas Vilniuje, kurio metu buvo parafuotas susitarimo tekstas. Šiuo metu tekstas pateiktas Europos Komisijai. KANADA Pasirašytos: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kanados Vyriausybės sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo Pasirašyta Vilniuje Įsigaliojo Rengiamos: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kanados Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo, studijų ir technologijų srityse ŠMM prašo priimti sprendimą dėl tikslingumo. TURKIJA Pasirašytos: 1. Susitarimas dėl ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos Pasirašytas Izmire Įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos Pasirašyta Vilniuje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityje Pasirašyta Vilniuje Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo Pasirašyta Ankaroje Įsigaliojo Lietuvos ŪM ir Turkijos ŪM deklaracija dėl Jungtinės ekonomikos ir prekybos komisijos (JETCO) įsteigimo Pasirašyta Ankaroje Įsigaliojo Rengiamos: nėra. 11

13 PAR Pasirašytos: nėra. Rengiamos: 1. Lietuvos Respublikos ir Pietų Afrikos Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo FM el. paštu nurodė, kad 2010 m. diplomatiniais kanalais buvo nutarta atlikti pakeitimus 2004 m. parafuotam tekstui. FM yra pasirengę dar kartą atnaujinti/aktualizuoti projektą ir ją suderinus perduoti PAR diplomatiniais kanalais. 2. Pietų Afrikos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos URM nota PAR URM su pridedamu LT BIT modeliu ir kontaktiniais duomenimis. Perduota per LR ambasadą Kopenhagoje. Pastaba: PAR laikosi pozicijos, jog tokios sutartys neturi tiesioginės įtakos investicijų skatinimui, todėl jų nesudarinėja. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Pietų Afrikos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl ekonominio bendradarbiavimo LR ambasada PAR įteikė susitarimo projektą PAR Tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo departamento atstovams per LR ambasadą gautas PAR pusės pateiktas susitarimo projektas. 3.Trumpojo ir ilgojo laikotarpio pasiūlymai ir veiksmų planas Bendrosios priemonės nukreiptos į prekybinių ryšių palaikymą ir intensyvinimą. Jų koncentracija reiškia, kad didžiausia eksporto priemonių dalis taikoma plėtros rinkų kategorijoje. Tikslinės priemonės nukreiptos į perspektyvių prekybinių ryšių aktyvavimą ir į strateginius ekonomikos siekius, žinant aiškius siekius galima bus parinkti tikslines priemones. Natūralu, kad daliai tikslų priemonės turės būti kompleksinės (taikomas koordinuotai pvz. VL, IL, MITA...) Tinkamas jų parinkimas užtikrina efektyvų resursų panaudojimą bei stabilią trumpojo ir ilgojo laikotarpio eksporto plėtrą. Trumpojo laikotarpio bendrosios priemonės Trumpojo laikotarpio bendrosios priemonės skaidomos į 3 grupes: 1. Diplomatinės priemonės; 2. Paramos verslui priemonės; 3. Institucijų priemonės. Diplomatinės priemonės skirstomos į žmogiškuosius išteklius ir diplomatinius vizitus. Paramos verslui priemonės susideda iš Europos Sąjungos fondų lėšomis remiamų priemonių, kurios viena ar kita forma skatina verslo plėtrą: "Naujos galimybės LT", Expo sertifikatas LT, Expo konsultantas LT, Verslo klasteris ir Faktoringas LT. Institucijų priemonės suskirstytos pagal priemones įgyvendinančias/koordinuojančias institucijas: 4. VšĮ "Versli Lietuva": Tarptautiškumas LT, Akademija LT. 12

14 5. Užsienio reikalų ministerija: Ekonominių projektų URM ir diplomatinėse atstovybėse finansavimas, LR garbės konsulų pagalba renginių organizavimui. 6. Žemės ūkio ministerija:,,rinkos reguliavimo priemonių administravimas veiklos sritis,,eksporto skatinimo priemonėms vykdyti,,,parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms, prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir dalyvauti, Žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse paramos schema, "Rusijos embargo plano priemonė Prisidėti verčiant klausimynus, teisės aktus ir kitus dokumentus, reikalingus eksporto leidimams gauti bei organizuojant su eksporto leidimų gavimu susijusių oficialių trečiųjų šalių kompetentingų institucijų atstovų vizitus. 7. Susisiekimo ministerija: vizitai/parodos. 8. Valstybinis Turizmo Departamentas: Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra. 9. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra: Inopatentas LT, MTEP rezultatų komercializavimo ir tarptautiškumo skatinimas, Įvairūs projektai/priemonės (dalyvavimas parodose, tarptautinėse MTEP programose ir pan.). 10. Investuok Lietuvoje: vizitai. Plačiau konkrečių priemonių pritaikymas konkrečiose rinkose yra pateikiamas Priede Nr. 5. Ilgojo laikotarpio tikslinės priemonės Prioritetinės eksporto rinkos: tikslinių ilgojo laikotarpio priemonių identifikavimas 1. Eksporto galimybių ir kompetencijų stiprinimas, telkimas ir koordinavimokomunikacijos ( vieno langelio ) sistemos įdiegimas a) Sistemingai vykdyti Lietuvos konkurencingumo raidos ir verslo sektorių poreikių stebėseną, užtikrinti savalaikį informacijos teikimą Lietuvos eksporto politikos formuotojams ir vykdytojams; Atliktas Lietuvos tikslinių rinkų tyrimas parodė, kad būtina sistemingai ir nuolat vykdyti Lietuvos konkurencingumo raidos ir verslo sektorių poreikių stebėseną, o jos metu surinktą informaciją (įmonių poreikius, identifikuotas problemas ir barjerus ir kt.) teikti Lietuvos eksporto politikos formuotojams ir vykdytojams. Tik tokiu būdu bus užtikrintas lankstus ir efektyvus eksporto skatinimo politikos formavimo procesas. Šiam tikslui pasiekti, būtina suformuoti dedikuotą analizės ir stebėsenos komandą, kuri būtų atsakinga už Lietuvos verslo poreikių ir eksporto vidinės aplinkos stebėseną (tame tarpe ir įstatyminės bazės analizę) bei rekomendacijų dėl eksporto aplinkos gerinimo teikimą Lietuvos eksporto politikos formuotojams ir vykdytojams. Tokia stebėsena leistų laiku identifikuoti Lietuvos eksportą ribojančius vidinius veiksnius ir verslo poreikius bei leistų laiku priimti sprendimus dėl eksporto aplinkos gerinimo. b) Vykdyti tikslinių rinkų verslo žvalgybą (tęstinė analizė, rinkų galimybes, tendencijas ir pan.), kuri būtų koordinuojama tiek su Lietuvoje veikiančiomis eksportą skatinančiomis institucijomis, tiek su ekonominės diplomatijos korpusu; Siekiant užtikrinti eksporto augimo tendenciją, būtina sukurti ir užtikrinti efektyvią eksporto galimybių ir potencialo užsienio rinkose identifikavimo (tarptautinės verslo žvalgybos) sistemą, kurios tikslas vykdyti rinkos galimybių, tendencijų tęstinę analizę ir kt. tarptautinės verslo žvalgybos veiklas, efektyviai panaudojant veikiančią Lietuvos ekonominės diplomatijos bei eksportą skatinančių institucijų sistemą. Šiandieninė ekonominės diplomatijos problema susitelkimas į Lietuvos verslo interesų atstovavimą, bei Lietuvos įvaizdžio formavimą, tačiau pamirštama kita ne mažiau svarbi ekonominės 13

15 diplomatijos užduotis potencialo ir galimybių, konkurencingumo Lietuvos verslui analizė užsienio rinkose. Sukurtos sistemos užduotis būtų identifikuoti galimybės bei potencialą (pvz. konkurencinės aplinkos pasikeitimas, tam ikrų gamybos apimčių didinimas, valstybinio lygmens užsakymai/pirkimai ir pan.) tikslinėse užsienio rinkose ir apie jas informuoti Lietuvos verslą. c) Vienoje erdvėje sutelkti rinkų duomenis ir šaltinius, galimybių (projektų) analizę. Taip pat toj pačioj erdvėj sisteminti informaciją apie aktualius finansavimo šaltinius, renginių ir ambasadų veiklą bei susitikimus, taip pat toje rinkoje prasidedančius projektus ir kt. Akcentą teikiant prioritetinių sektorių galimybių išnaudojimui. Atliktas Lietuvos tikslinių rinkų tyrimas parodė, kad būtina sukurti vieno langelio eksportui informacinę sistemą, kurioje Lietuvos verslas galėtų rasti visą informaciją (pvz. tikslinių rinkų verslo žvalgybos informacija, informacija apie aktualius finansavimo šaltinius, renginių ir ambasadų veiklą bei susitikimus ir kt.). Fokus grupių metu įmonės akcentavo, kad šiuo metu informacijos tikrai daug, tačiau ji pasklidusi po įvairius komunikacijos kanalus, ji nėra sisteminga, dėl ko įmonėms sunku tokią informaciją gauti, analizuoti ir tinkamai priimti sprendimus. Įdiegta vieno langelio eksportui informacinė sistema padėtų išspęsti šią problemą ir žymiai prisidėtų prie eksporto aplinkos gerinimo. Tokioje sistemoje būtų pateikiama tiek analitinė informacija apie rinkas (rinkų pažinimo paslaugos), tiek Lietuvos institucijų planai, tikslai ir priemonės šioms rinkoms. d) Lietuvos įmonių darbuotojų eksporto kompetencijų ugdymas. Pasikeitimai rinkose (pvz. Rusijos embargas) daro lemiamą įtaką ne tik eksporto apimtims, bet ir darbo vietoms: įmonės vadovams ir darbuotojams, gebant laiku pastebėti ir prisitaikyti prie rinkos pokyčių, išsaugomos ir kuriamos darbo vietos. Pateiktas praktinis pavyzdys, iliustruojantis eksportuojančių įmonių darbuotojų prisitaikymo prie rinkos pokyčių svarbą: Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. Lietuvos BVP struktūroje eksportas sudarė 82 proc. Dėl Rusijos embargo 2014 m. ir Rusijos ekonomikos nuosmukio 2015 metais Lietuvos eksporto sumažėjimo poveikis BVP buvo dar didesnis, o Lietuvos prekių eksportas smuko labiausiai iš visų ES šalių. Į Rusijos rinką per 2015 m. vienuolika mėnesių buvo eksportuota perpus (arba 276,7 mln. EUR) mažiau produkcijos negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Rusijos eksporto rinkos praradimą pavyko tik dalinai kompensuoti naujomis rinkomis, o esminės priežastys - trūksta kokybės sertifikatų, arši konkurencija tiek ES, tiek trečiose rinkose, o dėl drastiško noro parduoti dabar - mažėjančios produktų ir/ar paslaugų kainos. Todėl net ir padidinus eksporto kiekį, eksporto vertinė reikšmė išlieka mažesnė nei ankstesniais metais. Situacija iš esmės parodė, kaip svarbu įmonių darbuotojams gebėti greitai prisitaikyti ir rasti alternatyvias rinkas antraip tokio paklausos šoko situacija gali lemti stiprų poveikį ekonomikai ir tūkstančius darbo vietų praradimą. Šiuo metu šalis patiria ne tik drastiškus pokyčius dėl pasikeitusios ūkio aplinkos, kuriai esminę įtaką daro eksporto krypties pasikeitimas, tačiau ir dėl įmonių darbuotojų esminių specifinių eksporto žinių ir kompetencijų trūkumo tiek aukščiausio lygio įmonių vadovų ir savininkų, tiek vadybininkų, dirbančių su skirtingomis eksporto rinkomis, lygmenyje: o vadovų profesinė kompetencija yra nepakankama užtikrinti tinkamą tolesnio įmonės augimo ir persiorientavimo į kitas eksporto rinkas valdymą; o darbuotojų vadybinė kompetencija nepakankama užtikrinti darbo efektyvumą dirbant su skirtingomis eksporto rinkomis; o darbuotojams labai trūksta gebėjimų analizuoti skirtingas eksporto rinkas ir vartotojų įpročius per savo produkto ar paslaugų prizmę; o trūksta žinių ir įgūdžių adaptuoti gaminamus produktus ir/ar teikiamas paslaugas naujoms eksporto rinkoms arba kurti naujus atsižvelgiant į pasaulines tendencijas; o trūksta žinių kaip pasirinkti tinkamą verslo parnerį ir kaip diversifikuoti eksporto portfelį; 14

16 Ugdyti darbuotojus nepakanka žinių pasirenkant ekspertines sritis ir trūksta finansinių resursų. Eksportuojančių įmonių darbuotojų gebėjimas prisitaikyti prie rinkų pokyčių yra itin svarbus, vertinant eksporto svarbą Lietuvos, kuri nors ir rado savo vietą vis labiau integruotoje pasaulio ekonomikoje, tačiau, dėl nedidelio Lietuvos vidaus rinkos dydžio mūsų bendrovės neturi daug pasirinkimo kaip tik siekti išlaikyti bei stiprinti savo pozicijas eksporto rinkose, ekonomikos raidą, šalies ūkio plėtrą bei užimtumo augimą. 2. Lietuvos ekonominio atstovavimo sistemos tobulinimas Fokus grupių metu identifikuotas poreikis tobulinti Lietuvos ekonominio atstovavimo sistemą, todėl identifikuotos 5 veiklos, kurių tobulinimas užtikrintų sistemos didesnį efektyvumą: a) Ekonominės diplomatijos atstovų kompetencijų ugdymas; b) Vieningų tikslų, bendrų ir konkrečių uždavinių ambasadoms formavimas; c) Efektyvi ambasadose dirbančių darbuotojų vertinimo sistema, tikslesnė reitingavimo sistema, kuri derinama su verslu (įvertinant ir sektorinę specifiką); d) Sukurta lanksti ir patogi komunikacinė sistema, apjungianti visą su ekonomine diplomatija dirbančių darbuotojų srautą; e) Komercinių partnerysčių tinklo kūrimas ir žmogiškųjų išteklių optimizavimas. Žemiau pateikiamoje Lentelėje Nr.1 šios 5 veiklos išskaidomos į priemones, kurios jas padėtų įgyvendinti. Ekonominės diplomatijos atstovų kompetencijų ugdymas; Vieningų tikslų, bendrų ir konkrečių uždavinių ambasadoms formavimas; Mokymo programos išvykstantiems atlikti ekonominių funkcijų diplomatinėse atstovybėse užsienyje; Kasmetinės diplomatų ir specialiųjų atašė, dirbančių ekonomikos srityje, konferencijos, skirtos žinių ir įgūdžių ugdymui; Specializuoti regioniniai mokymai (pvz. Skandinavija, Baltijos šalys, t.t.); Specializuoti sektoriniai mokymai (pvz. tekstilės pramonė, inžinerinė pramonė, ir t.t.); Specializuoti mokymai ekonominės diplomatijos srityje dirbantiems diplomatams (rengiami kartu su VšĮ Versli Lietuva, VšĮ Investuok Lietuvoje ) Iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. surenkama informacija iš valstybės institucijų ir verslo asocijuotų struktūrų apie kitų metų planuojamas veiklas užsienyje; Iki einamųjų metų spalio 31 d. parengiami bendrų metinių užduočių DA projektai; Iki einamųjų metų lapkričio 30 d. užduočių projektai suderinami su DA; Einamųjų metų gruodžio mėn. patvirtinami DA veiklos planai; Einamųjų metų sausio mėn. vertinami praėjusių metų veiklos rezultatai. 15

17 Efektyvi ambasadose dirbančių darbuotojų vertinimo sistema, tikslesnė reitingavimo sistema, kuri derinama su verslu (įvertinant ir sektorinę specifiką); Ekonomines funkcijas vykdantys diplomatai vertinami atsižvelgiant į DA ekonominės veiklos užduočių įgyvendinimo rezultatus. Sukurta lanksti ir patogi komunikacinė sistema, apjungianti visą su ekonomine diplomatija dirbančių darbuotojų srautą; Iki 2016 m. gegužės mėn. sukuriama bandomoji IT sistemos versija; Nuo 2016 m. liepos 1 d. IT sistemos testavimas 10 prioritetinių rinkų; Nuo 2017 m. sausio 1 d. pilnai veikianti IT sistema. Komercinių partnerysčių tinklo kūrimas ir žmogiškųjų išteklių optimizavimas. Konsultacijos, komunikaciniai straipsniai, pagalba verslo misijų metu teikiama užsienio lietuvių diasporos - įgalintos Global Lithuanian Leaders programos, pvz. GLL Patarėjai verslui. Komercinių partnerysčių tinklo suformavimas. Lentelė Nr. 1 GLL Patarėjai Verslui programos dalyviai Šiaurės Amerika Europa Pietų Amerika Azija Australija Vidurinieji Rytai Afrika Diagrama Nr. 1 Patarėjų pasiskirstymas regionuose Geografija ir patarėjų skaičius tikslinėse rinkose: Plėtros rinkose: Švedija - 5, Vokietija-3, Norvegija-1, Jungtinė Karalystė-6, Prancūzija-5 Perspektyvios: JAV-22, Kinija-4, Japonija-1, Izraelis-3, Ukraina-0 Žvalgybinės: JAE-6, Kanada-8, Turkija-0, PAR-1 16

18 Šalis Patarėjų skaičius Švedija 5 Vokietija 4 Norvegija 1 Jungtinė Karalystė 6 Prancūzija 6 JAV 24 Kinija 4 Japonija Izraelis 1 3 Ukraina JAE 0 6 Industrijos IT 2 Statybos ir architektūra 1 Konsultacijos 1 Teisė 1 Logistika 1 Gyvybės mokslai 1 Teisė 1 Gastronomija 1 Gamybos procesų optimizavimas Investicijos Metalo konstrukcijos 1 Finansai 2 Konsultacinė veikla 1 IT 1 Gyvybės mokslai 1 Mada ir prabangos prekės 1 Telekomunikacijos 1 Marketingas 2 Teisė 1 Biotechnologijos 1 IT 2 Gyvybės mokslai 2 Logistika 2 Transportas 1 Maistas 1 Verslo vystymas 4 Startup 2 HR 1 Marketingas 1 Nekilnojamas turtas 1 Dizainas 1 Finansai 1 Mada 2 Aplinkosauga 2 Teisė 1 Finance 1 Tarptautinė prekyba 1 Startup 1 Automotive 1 Teisė IT ir Inovacijos Nekilnojamo turto valdymas 1 Energetika 2 Klientų aptarnavimas 3 Įmonės kuriose dirba patarėjai Swedbank, Technopolis, DS Nord ir kt. DHL; Boehringer Ingelheim Statoil Fuel Concept Steels Limited; Distylled LTD; KPMG; Today Translations Cargill; Alcatel-Lucent; 7TWENTY Molycorp, Warner Bros Entertainment, Volvo Trucks North America, World Bank Group, Hammontree& Associates, Sinickas Communications, Procter& Gamble, Swiss Post Solutions CIE Automotive China, 3D Hubs, Lithuanian Chamber of Commerce in HongKong Yanagida&Partners The Israel Lithuania Technology Hub MENA Agency, Met Life Alico, Ernst & Young 17

19 Šalis Patarėjų skaičius 8 Kanada Turkija PAR Lentelė Nr Įmonės kuriose dirba patarėjai Industrijos Gyvybės mokslai 2 Konsultacijos 1 Aviacija 1 Teisė 1 Startup 1 Tabakas 1 Komunikacijos 1 Konsultacinė veikla Pilatus Centre, Queen s University, Barrister&Solicitorm Founders Institute, - 3. Lietuvos ir Lietuvos verslo sektorių įvaizdžio stiprinimas a) Sukurta bendroji, pamatinė Lietuvos kaip prekės ženklo dalis; b) Užtikrinti sektoriams aktualių komunikacijos žinučių sukūrimą ir koordinuotą išpildymą. c) Komunikacinė strategija (veiksmų planas) kiekvienai tikslinei rinkai, kartu atliepiant į sektorines aktualijas (galimas koordinatorius VšĮ Versli Lietuva.) Problematika Fokus grupių metu Lietuvos verslas kaip vieną didžiausių iššūkių įvardijo Lietuvos įvaizdžio užsienyje formavimą. Lietuvos įvaizdis užsienyje formuojamas jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau vieningos strategijos ir vizijos vis dar nėra ir tai rodo Valstybės kontrolės auditas, atliktas dar 2009 m. Valstybės kontrolė audito ataskaitoje pripažino, kad Lietuvos įvaizdis formuojamas neracionaliai, tam tikslui skirtos lėšos dažnai naudojamos neefektyviai. Tuometė Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad didelė dalis iš 63 mln. Lt, kuriuos per pastaruosius ketverius metus valstybės institucijos išleido priemonėms, jų manymu formuojančioms šalies įvaizdį, nedavė laukto rezultato. Po šios Valstybės kontrolės išvados ir Lietuvos ekonominės krizės, visos iniciatyvos ir idėjos, kurios buvo susijusios su Lietuvos, kaip drąsios šalies įvaizdžiu, buvo sustabdytos. Šalis, kaip ir įmonė ar produktas privalo formuoti savo įvaizdį. Tokios šalis kaip Italija atpažįstama pagal garsias operas, maistą, Didžioji Britanija karališką šeimą ir jos istoriją, o kaimyninė Estija pasaulyje darosi puikiai žinoma kaip inovatyvių produktų kūrėja (pvz. Skype). Ir tai įrodo Šalies įvaizdžio reitingas, kuri sukūrė viešosios diplomatijos guru Simon Anholt m. duomenimis pagal šalies žinomumą Estija patenka tarp 50 geriausiai žinomų šalių, tuo tarpu Lietuvos nėra net tarp 75 išreitinguotų šalių (šaltinis: Lietuvos įvaizdžio problematiką galima panagrinėti giliau remiantis VšĮ Investuok Lietuvoje teiktais pasiūlymais dėl įvaizdžio formavimo vyriausybei. Dabartinę situaciją dėl Lietuvos vieningo įvaizdžio kūrimo užsienyje galima pavadinti dviračio išradinėjimu, nes bandoma kurti įvaizdžius, kurie daugeliui organizacijų nėra priimtini ir suprantami, viskas daroma nekoordinuotai. Pagrindinė problematika, susijusi su Lietuvos įvaizdžiu užsienyje: Nėra viešąją diplomatiją koordinuojančios institucijos; Nėra centralizuoto informacijos šaltinio; Trūksta vaizdinės medžiagos; Nėra bendrų gairių; Prasta komunikacija tarp institucijų; Neaiškus komunikacinis turinys. 18

20 Lietuvą užsienyje pristatinėja daugelis institucijų (pvz. VšĮ Versli Lietuva, VšĮ Investuok Lietuvoje, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Turizmo departamentas, Švietimo mainų paramos fondas ir kt.), tačiau šiuo metu neįmanoma pamatuoti centralizuotai, kokia yra nauda Lietuvai. Žemiau esančiame paveikslėlyje pateikta informacija apie ministerijų išlaidas užsienio komunikacijai. Bendra suma užsienio komunikacijai 2015 metais siekia apie 8,6 mln. EUR, tačiau neįmanoma pamatuoti, kiek kartų buvo minimas Lietuvos vardas, kaip užsieniečiai vertiną Lietuvą ir pan., nes kiekviena institucija dirba savo nuožiūra ir pagal savo įsivaizdavimą. Ūžsienio reikalų ministerija - Susisiekimo ministerija Švietimo ministerija , ,00 Žemės ūkio ministerija Ūkio ministerija Aplinkos ministerija Kultūros ministerija , , , ,00 Diagrama Nr. 2 Ministerijų užsienio komunikacijos biudžetai 2015 m., EUR Galimybės Lietuvos įvaizdžio formavimui Lietuvai reikalinga koordinuota komunikacija, todėl svarbu sutelkti visas raktines žinutes apie šalį ir koordinuotai formuoti sektorinę verslo ir Lietuvos įvaizdžio komunikaciją. Trumpuoju laikotarpiu žinomumo didinimui keliami šie tikslai: Į užsienį komunikuojančių institucijų turinio koordinacija; Komunikacijos koncentracija į prioritetines šalis; Užsienio žurnalistų užklausų ir vizitų koordinavimas; Lietuvos atstovų ir galimų kalbėtojų konkrečiomis temomis parinkimas. Ilgesniame laikotarpyje tikslinės veiklos apimtų ir įvaizdžio formavimą vientiso prekinio ženklo sukūrimą ir proaktyvią komunikaciją: Situacijos analizė; Pozicionavimo koncepcijos sukūrimas; Turinio, istorijų, teiginių kūrimas; Auditorijų analizė; Turinys konkrečioms auditorijoms; Kanalų parinkimas; Kampanijos. Svarbu, kad būtų formuojamos metinės užduotis, o rezultatai būtų aiškiai pamatuojami. Ne mažiau svarbu, kad komunikacija apjungtų visas temas, aktualias skirtingoms institucijoms: statistika, verslas, turizmas, švietimas, kultūra, sportas, istorija, miestai t. t. Gerosios užsienio praktikos 19

21 Gerosios užsienio praktikos analizuojamos remiantis VšĮ Investuok Lietuvoje teiktais pasiūlymais dėl įvaizdžio formavimo vyriausybei bei Jaunųjų profesionalų programos dalyvių atliktu tyrimu. Kaip viena iš gerųjų užsienio pavyzdžių galima dar kartą paminėti Estijos pavyzdį ir jos tinklapį kuris yra kaip pirminis informacijos šaltinis pristatantis Estiją. Svetainėje aiškiai yra išdėstytos gairės Estijos prekiniam ženklui nuo esminių akcentų, kad Estija yra orientuota į inovacijas iki logotipo naudojimo taisyklių, kokybiškų šalies nuotraukų, video, užtikrinančių prekės ženklo nuoseklumą. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad informacija nėra iškraipoma, ji yra vieninga ir kokybiška. Tinklapyje aiškiai ir suprantamai galima rasti nuorodas į agentūrų, kurios rūpinasi investicijomis, eksportu ir kt. nuorodas. Šių agentūrų komunikacinės žinutės taip pat yra suderintos. Nagrinėjant užsienio pavyzdžius išsiskiria ir Suomijos pavyzdys, kai yra įkariama komunikacijos koordinavimo taryba. Įvertinus tiek Estijos, tiek Suomijos pavyzdžius užsienio komunikacijos koordinavimo tarybą (UKKT) (TeamFinland, Suomija pavyzdžiu)galėtų būti: Sudaryta iš susijusių vykdančių institucijų atstovų, išorės ekspertų ir kelių samdomų darbuotojų; Pavaldi LRV kanceliarijai; Institucijos deleguoja atstovus ir darbuotojus funkcijoms atlikti. Preliminariais skaičiavimais, UKKT tinkamai funkcionuoti reiktų apie 0,15 mln. EUR per metus. Numatomos išlaidos sudarytų: Paminėjimų monitoringas; Įvaizdžio matavimas; Personalo bei administracinės išlaidos. UKKT organizacijai būtų priskirtos šios funkcijos: Žiniasklaidos monitoringas, įvaizdžio tyrimai; Reprezentacinės medžiagos (pristatymai, nuotraukos, kt.) rinkinio ir bendro tinklapio sukūrimas; Užsienio žiniasklaidos koordinacija ir nukreipimas; Skirtingų sričių Lietuvos atstovų sąrašas; Prioritetinių komunikacijos krypčių nustatymas ir jungtinės veiklos koordinavimas. Lietuvos verslo pošakių pristatymas Lietuvos verslas fokus grupių metu, kaip vieną iš problemų įvardijo ir tai, kad Lietuvos verslo pošakiai neturi specifinių tam pošakiui/sektoriui adaptuotos komunikacijos, įvaizdžio užsienyje. Dažnai pristatant Lietuvos verslą užsienyje yra komunikuojama, kad tai yra vis dar pigios darbo jėgos šalis, tačiau neakcentuojama produktų/paslaugų kokybė ir išskirtinumas. Negali būti taikoma ta pati komunikacija pristatant Lietuvą užsienio investuotojams, importuotojams, turistams, ir kt., nes tai demonstruoja neprofesionalumą, tikslinės auditorijos poreikių ignoravimą. Kaip gerąją praktiką galima paminėti VšĮ Investuok Lietuvoje parengtą rinkodarinę medžiagą skirtą investuotojams, kuriuose patraukliai pristatoma Lietuvos investicinė aplinka. Tuo tarpu Lietuvos verslas neturi savo specifinių sektorių komunikacijos, todėl VšĮ Versli Lietuva ketina įgyvendinti 15 sektorių pošakių projektą, kuriame atsispindės specifinė konkrečiam pošakiui būdinga informacija (pvz. pristatant maisto sektorių, galėtų būti akcentuojama ekologija, gamta; pristatant baldų sektorių unikalūs, gryno medžio gaminiai ir pan.). Jei būtų įsteigta UKKT ar panaši organizacija, ji taip pat būtų vienas iš koordinacinių organų, kurie prižiūrėtų, kad ši eksportui aktuali informacija atitiktų bendras komunikacijos nuostatas, jas taip pat galėtų perduoti kitoms organizacijoms, kurioms reikalinga ši sektorinė informacija. 20

22 4. Finansinių išteklių telkimas tikslinėms priemonėms a) Papildomų lėšų paskyrimas veterinarinių ir fitosanitarinių sertifikatų derinimui; b) Sukurta eksporto draudimų sistema; c) Paramos verslui priemonių peržiūra. a) Papildomų lėšų paskyrimas veterinarinių ir fitosanitarinių sertifikatų derinimui Maisto produktų sektoriaus eksportas yra tiesiogiai priklausomas nuo sertifikatų išdavimo. Siekiant atverti naujas rinkas, pirmiausia išsiaiškinami trečiosios šalies reikalavimai įsileidžiant produktus į savo rinką (bendrieji, gyvūnų gerovės, produktų saugos standartai), vėliau gaunami specifiniai klausimynai, kuriuos reikia užpildyti ir atlikti jų vertimą į užsienio kalbą, tik po to atvyksta trečiosios šalies inspektoriai, kuriuos reikia supažindinti su gamybos procesais, parodyti gaminamą produkciją. Akcentuojamas finansavimo klausimas, kadangi reikia apmokėti inspektorių kelionių, apgyvendinimo, vizų išlaidas (inspektoriai iš JAV ir Rusijos patys apsimoka). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra numačiusi tam lėšų, tačiau jų nepakanka. Verslas taip pat prisideda, tačiau visų reikiamų išlaidų padengti negali, todėl reikalingos papildomos lėšos. Kiekviena importuojanti šalis turi savo reikalavimus bei procedūras kenkėjų rizikos vertinimui (fitosanitarinio sertifikato gavimui), po kurio yra išduodamas leidimas eksportuoti tam tikrą produkciją. Pavyzdžiui, šiuo metu vyksta lietuviškų kviečių eksportui į Braziliją leidimo derinimas (paruoštas ir persiųstas į Braziliją klausimynas, kurį turi įvertinti Brazilijos žemės ūkio ministerijos autorizuotas centras). Pagal klausimyne pateiktą informaciją bus atliekamas kenkėjų rizikos vertinimas. Ši paslauga Brazilijoje yra mokama, todėl buvo atlikta apklausa ir pasirinktas autorizuotas centras, kurio paslaugos kainuos apie 4000 EUR. Kai bus atliktas vertinimas, Brazilijos žemės ūkio ministerija atsiųs specialistų inspektorių delegaciją į Lietuvą įsitikinti atliekamų procedūrų patikimumu galutiniam sprendimo priėmimui. Delegacijos priėmimui taip pat bus reikalingos piniginės lėšos. Šiuo metu jau yra paruoštas klausimynas dėl lietuviškų kviečių eksporto į Kiniją, kuris perduotas per Lietuvos ambasadą atsakingajai institucijai (AQSIQ) Kinijoje. Laukiama Kinijos atsakingosios institucijos reakcijos į pateiktą klausimyną. Kai bus atliktas vertinimas, Kinijos atsakinga institucija (AQSIQ) atsiųs specialistų inspektorių delegaciją į Lietuvą įsitikinti atliekamų procedūrų patikimumu galutiniam sprendimo priėmimui. Delegacijos priėmimui taip pat bus reikalingos piniginės lėšos. Šiuo metu yra ruošiami klausimynai dėl lietuviškų kviečių eksporto į: Malaiziją; Indoneziją; Egiptą; Meksiką; JAV. Kol kas nėra aišku ar bus reikalingos piniginės lėšos paruoštų klausimynų vertinimui, tačiau jau dabar galima pasakyti, jog bus reikalingi klausimynų vertimai į ispanų ir arabų kalbas. Delegacijų priėmimui gali prireikti piniginių lėšų. Šiuo metu yra sunku pasakyti kokių piniginių lėšų reikės ir kada klausimynų vertimui lėšų gali prireikti dar 2016 m, tačiau delegacijų priėmimui lėšų gali prireikti 2017, ar net 2018 metais, priklausomai nuo importuojančių šalių atsakingų institucijų vidinių procedūrų bei noro bendradarbiauti. b) Eksporto draudimų sistema Problema: privatūs draudikai nedraudžia arba nepakankamai draudžia neparduotinos eksporto kredito rizikos. Neparduotina eksporto kredito rizika rizika, susijusi su pirkėjais ne iš ES valstybių narių ir iš šalių, kurios nėra EBPO narės. 21

23 2010 m. gegužės gruodžio mėn. ir 2012 m. galiojo patvirtinta Valstybės pagalbos schema, pagal kurią buvo teikiamos valstybės specialiosios garantijos (per INVEGĄ). Garantijos buvo suteikiamos tuo atveju, jei draudimo įmonė suteikdavo mažesnį pirminį kredito limitą nei draudėjas (pardavėjas) pageidavo. Galiojant minėtoms pagalbos schemoms, eksportuotojams buvo suteikta 12 garantijų. Visos garantijos suteiktos už pirkėjus, esančius laikinai neparduotinos eksporto kredito rizikos šalyse (Lenkija, Jungtinė Karalystė, Italija, Ispanija). Nustojus galioti schemoms, t. y. nuo 2013 m. Lietuva nebeturi jokio instrumento eksporto sandoriuose atsirandančiai rizikai mažinti. Eksporto kredito garantijų ar draudimo agentūros vienokia ar kitokia forma veikia visose ES valstybėse (išskyrus Airiją, Kiprą ir Maltą), todėl Lietuvos eksportuotojams sudarytos nevienodos sąlygos kitų šalių atžvilgiu skverbiantis į naujas rinkas, užmezgant naujus komercinius santykius su potencialiais klientais iš neparduotinos eksporto kredito rizikos šalių. Atsižvelgiant į verslo išreikštą poreikį ir Ūkio ministerijos siekius skatinti eksportą bei matant, kad kitose ES šalyse vienokia ar kitokia forma valstybės remiamos eksporto kredito draudimo sistemos veikia sėkmingai, Ūkio ministerija taip pat planuoja įgyvendinti instrumentą eksporto sandoriuose atsirandančiai rizikai mažinti. Planuojama, kad INVEGA teiks tiesiogines valstybės garantijas Lietuvoje veikiantiems SVV subjektams dėl nedraudžiamos eksporto rizikos sumažinimo. Pagal šį instrumentą garantijos (iki 90 proc. sandorio sumos) už sandorius, kurių atidėjimo mokėjimo terminas iki 2 metų, būtų teikiamos tik už Lietuvoje sukurtos produkcijos ar paslaugų eksporto sandorius, taip skatinant lietuvišką produkciją ar paslaugas eksportuojančių SVV subjektų plėtrą. Lietuvos įmonei (eksportuotojui) būtų garantuojama tik už neparduotinos eksporto kredito rizikos šalių pirkėjų nemokumo riziką (šalys, kurios nėra nei ES, nei EBPO narės, pavyzdžiui, Ukraina, Kazachstanas ir pan.). Svarstoma, pradžioje minėto instrumento įgyvendinimui skirti iki 7 mln. Eurų Ūkio ministerijos (valstybės) lėšų. Svarbiausias žingsnis siekiant pradėti įgyvendinti garantijų už eksporto kreditų sandorius priemonę yra Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimas, jame numatant galimybę, kad valstybės garantijos gali būti teikiamos ir eksporto kreditams (šiuo metu galima tik paskoloms ir lizingo sandoriams). Ūkio ministerija inicijavo šio įstatymo pakeitimą ir jo pakeitimo projektą yra pateikusi Finansų ministerijai 2015 m. spalio 16 d m. sausio 12 d. gavus neigiamą Finansų ministerijos atsakymą, papildomi argumentai dėl įstatymo keitimo bei patikslintas jo projektas pakartotinai pateiktas Finansų ministerijai 2016 m. vasario 8 d. Paraleliai šio įstatymo pakeitimo projektas yra užregistruotas ir Seime jį teikiant per Seimo narį. Ūkio ministerija tikisi, kad valstybės skolos įstatymas bus pakeistas iki šių metų balandžio mėn. pabaigos. Tokiu atveju, eksporto garantijų priemonė galėtų pradėti veikti šių metų rudenį. c) Paramos verslui priemonių peržiūra. Nėra ribojančių priemonių dėl paramos verslui priemonių peržiūros, siejant su paramos koncentravimu identifikuotose prioritetinėse rinkose. Šiuo metu jau veikiančias priemones yra galimybė peržiūrėti ir patvirtinti naujus projektų atrankos vertinimo kriterijus priemonių naujų kvietimų laikotarpiui. Šiuo metu rengiamos priemonės jau yra susisietos, pvz. "Tarptautiškumas LT", "Akademija LT" ir pan. 22

24 Priedas Nr. 1. Lietuvos pagrindinių eksporto rinkų rodiklių suvestinė Kiti prioritetizavimo pratimai Importo vertė, 2014 m., mlrd. USD (Trademap) BVP vienam gyventojui 2015 m. įvertis galiojusiomis kainomis, tūkst. USD (TVF) Lietuvos eksporto plėtros m. gairės (2015 m. gegžės 22 d.) Ekonominės diplomatijos tarybos 2014 m. birželio 4 d. darbo grupė EG (1) EDT Švedija 9,7 162,5 49,6 EG (1) EDT Vokietija 81,1 1216,3 EG (1) EDT Jungtinė Karalystė 64,5 EG (1) EDT Lenkija 38,0 EG (1) LPK vertinimas Gyventojų skaičius, milijonais, 2015 m. (TVF) EG (1) BVP metinis pokytis palyginamosiomis kainomis, % (TVF) Lietuvos eksporto (be mineralinių produktų) rinkos dalis, 2010 m. (VL) Lietuvos eksporto (be mineralinių produktų) rinkos dalis, 2014 m. (VL) Lietuvos rinkos dalies porcentinis pokytis, 2014 m. / 2010 m. (VL) Prekių eksporto vertė, 2010 m., mln. EUR (LietStat) Prekių eksporto vertė, 2014 m., mln. EUR (LietStat) Plėtros vidurkis m. Plėtros prognozių vidurkis 2015 m m. 2,7 2,4 2,7 0,52 0,84 62,2 565,8 855,2 1,7 1,5 2,0 1,6 0,19 0,20 2, , ,8 2,7 2,3 2,2 1,7 2,4 0,08 0,12 44,5 769,8 918,2 3,5 3,5 3,6 3,0 3,5 0,36 0,52 42, , ,6 3,1 3,44 4,05 17,7 789, , m m m m m m m m. 5 6,0 2,7-0,3 1,3 2,1 2,7 2,8 42,0 5 3,9 3,7 0,6 0,2 1,6 1,6 687,3 43,9 5 1,9 1,6 0,7 1,7 2,6 216,7 12,9 5 3,7 4,8 1,8 1,7 3,3 Rinka EDT Gravitacinis koeficentas* (1-5) Estija 1,3 20,1 17,6 4 2,5 8,3 4,7 1,6 2,1 2,5 3,4 3,4 3,8 Prancūzija 63,9 659,9 38,5 4 2,0 2,1 0,3 0,3 0,4 1,2 1,5 1,7 1,0 1,4 0,10 0,12 19,9 518,8 632,0 EG (1) EDT Danija 5,6 99,0 52,8 4 1,6 1,2-0,7-0,5 1,0 1,6 2,0 2,1 0,5 1,9 0,69 0,71 2,6 469,7 563,8 EG (1) EDT Latvija 2,0 16,7 14,0 5-2,9 5,0 4,8 4,2 2,4 2,3 3,3 3,7 2,7 3,1 15,33 15,41 0, , ,0 EG (1) EDT Norvegija 5,2 91,2 80,7 5 0,6 1,0 2,7 0,7 2,2 1,0 1,5 1,8 1,5 1,4 0,73 1,04 41,9 359,8 558,2 Belgija 11,2 452,7 41,3 4 2,5 1,6 0,1 0,3 1,0 1,3 1,5 1,5 1,1 1,4 0,10 0,12 23,8 213,5 361,7 EG (1) EG (1) EDT Nyderlandai 16,9 588,1 44,2 4 1,1 1,7-1,6-0,7 0,9 1,6 1,6 1,7 0,3 1,6 0,10 0,15 54,6 869, ,3 EG (1) EDT 5,5 76,6 42,7 4 3,0 2,6-1,4-1,3-0,1 0,8 1,4 1,5 0,5 1,3 0,52 0,65 25,3 217,7 319,9 EG (2) EDT Suomija Jungtinės Amerikos Valstijos 319,0 2408,1 56,4 4 2,5 1,6 2,3 2,2 2,4 3,1 3,1 2,7 2,2 3,0 0,01 0,01 67,5 426,0 904,9 EG (2) EDT Ukraina 42,8 54,4 2,0 4 0,3 5,5 0,2 0,0-6,8-5,5 2,0 3,5-0,2 0,0 0,25 0,25-1,6 566,0 905,1 EG (2) EDT Baltarusija 9,5 40,5 6,4 4 7,7 5,5 1,7 1,0 1,6-2,3-0,1 0,2 3,5-0,7 1,06 1,27 19,3 822, ,1 EG (2) EDT Rusijos Federacija 143,7 282,6 8,2 5 4,5 4,3 3,4 1,3 0,6-3,8-1,1 1,0 2,8-1,3 0,42 0,36-14, , ,9 EG (2) EDT Kazachstanas 17,4 41,2 11,5 3 7,3 7,5 5,0 6,0 4,3 2,0 3,2 4,8 6,0 3,3 0,46 0,36-21,7 235,8 411,0 Italija 60,0 471,7 30,6 3 1,7 0,6-2,8-1,7-0,4 0,5 1,1 1,1-0,5 0,9 0,09 0,14 51,0 451,0 Turkija 76,9 242,2 9,7 3 9,2 8,8 2,1 4,1 2,9 3,1 3,6 3,6 5,4 3,4 0,06 0,08 41,4 302,8 90,0 EG (2) EG (2) EDT LPK 169,1 23

25 Gyventojų skaičius, milijonais, 2015 m. (TVF) Importo vertė, 2014 m., mlrd. USD (Trademap) BVP vienam gyventojui 2015 m. įvertis galiojusiomis kainomis, tūkst. USD (TVF) Azerbaidžanas 9,4 9,2 6,6 Kinija Jungtiniai Arabų Emiratai 1367,8 1962,1 9,3 Kiti prioritetizavimo pratimai Lietuvos eksporto plėtros m. gairės (2015 m. gegžės 22 d.) Ekonominės diplomatijos tarybos 2014 m. birželio 4 d. darbo grupė LPK vertinimas EG (2) EDT EG (3) EDT LPK EG (3) EDT LPK EG (3) EDT Japonija EDT EG (3) EG (3) EDT EG (3) EDT Prekių eksporto vertė, 2010 m., mln. EUR (LietStat) Prekių eksporto vertė, 2014 m., mln. EUR (LietStat) 3,2 1,9 0,40 0,12-69,1 32,7 42,0 6,3 6,0 8,5 6,4 0,00 0,01 180,8 27,8 102,1 3,2 3,2 3,4 4,0 3,2 0,01 0,02 22,4 14,1 21,5-0,1 1,0 1,2 0,4 1,5 0,9 0,01 0,02 239,6 14,1 36,9 2,0 2,5 2,2 2,0 2,0 2,6 2,0 0,02 0,02 15,4 277,6 141,8 2,2 2,2 1,5 2,0 2,1 2,4 2,4 2,2 0,01 0,03 114,3 5,5 19,3 2,3 3,0 3,3 3,3 3,5 3,7 3,8 3,5 0,00 0,01 106,4 20,3 33,2 3,3 3,0 3,8 3,3 0,04 0,05 19,7 15,6 23,4 4,6 3,1 2,3 4,5 3,3 0,00 0,02 0,0 0,4 1,6 0,1-1,0 1,0 2,3 3,2 0,7 0,01 0,02 202,3 12,3 23,9 6,9 7,2 7,5 7,5 7,6 7,2 7,5 0,05 0,04-15,5 109,0 16, m m m m. 2 5,0 0,1 2,2 5,8 2,8 0,6 2,5 8,2 3 10,4 9,3 7,8 7,8 7,4 6,8 232,2 38,0 2 1,6 4,9 4,7 5,2 3,6 127,1 822,3 33,2 3 4,7-0,5 1,8 1,6 Kanada Pietų Arfrikos Respublika Korėjos Respublika 35,5 462,0 45,0 2 3,4 3,0 1,9 54,0 99,9 5,9 1 3,0 3,2 50,4 525,6 28,3 2 6,5 3,7 Izraelis 8,2 72,3 36,7 3 5,8 4,2 3,0 3,2 2,8 3,5 LPK Omanas 4,1 29,3 14,9 2 4,8 4,1 5,8 4,7 2,9 LPK Brazilija 202,8 229,1 9,3 2 7,6 3,9 1,8 2,7 Indija 1259,7 459,4 1,8 1 10,3 6,6 5,1 EDT Lietuvos rinkos dalies porcentinis pokytis, 2014 m. / 2010 m. (VL) 2, m. LPK Lietuvos eksporto (be mineralinių produktų) rinkos dalis, 2014 m. (VL) Plėtros prognozių vidurkis 2015 m m m. Rinka Lietuvos eksporto (be mineralinių produktų) rinkos dalis, 2010 m. (VL) Plėtros vidurkis m m. EG (3) EG (3) BVP metinis pokytis palyginamosiomis kainomis, % (TVF) 2010 m. EG (3) EG (3) Gravitacinis koeficentas* (1-5) EG (3) Argentija 42,0 65,3 13,3 1 9,5 8,4 0,8 2,9 0,5-0,3 0,1 0,3 4,4 0,0 0,04 0,04-12,0 8,1 14,7 EG (3) Armėnija 3,3 4,2 2,8 1 2,2 4,7 7,1 3,5 3,4-1,0 0,0 1,5 4,2 0,2 0,06 0,09 36,9 4,1 9,2 EG (3) Čilė 17,8 72,3 13,9 1 5,7 5,8 5,5 4,3 1,8 2,7 3,3 3,6 4,6 3,2 0,01 0,01-7,9 2,3 2,5 6,2 7,2 6,4 3,3 4,7 2,0 3,0 4,5 5,6 3,2 0,61 0,61 0,7 18,2 36,6 5,5 0,02 0,01-63,9 1,1 3,5 EG (3) 4,5 8,6 3,1 3 EG (3) LPK Indonezija 251,5 178,2 3,5 2 6,4 6,2 6,0 5,6 5,0 5,2 5,5 5,8 5,8 EG (3) LPK Malaizija 30,3 209,0 10,7 2 7,4 5,2 5,6 4,7 6,0 4,8 4,9 5,0 5,8 4,9 0,01 0,02 51,0 3,3 5,8 EG (3) Meksika 119,7 400,0 10,2 2 5,1 4,0 4,0 1,4 2,1 3,0 3,3 3,5 3,3 3,3 0,01 0,01-1,6 11,5 11,7 EG (3) Moldavija 3,6 6,3 1,7 2 7,1 6,8-0,7 9,4 4,6-1,0 3,0 3,5 5,4 1,8 0,17 0,00-100,0 27,2 30,6 EG (3) Mongolija 2,9 5,1 4,2 1 20,9 17,3 12,3 11,6 7,8 4,4 4,2 3,8 14,0 4,2 0,00 0,02 100,0 1,6 9,8 Turkmėnistanas 5,8 8,0 7,6 2 9,2 14,7 11,1 10,2 10,3 9,0 9,2 9,6 11,1 9,3 0,29 0,33 13,0 13,4 26,0 Vietnamas 90,6 177,5 2,2 2 6,4 6,2 5,2 5,4 6,0 6,0 5,8 5,9 5,9 5,9 0,02 0,00-100,0 10,4 19,2 EG (3) EG (3) Gruzija EDT 24

26 Priedas Nr. 2. Lietuvos ir jos tikslinių eksporto rinkų prekybos apžvalgos Jungtinė Karalystė I. SANTRAUKA Jungtinė Karalystė (toliau JK) yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Bendra Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto vertė 2014 m., sudarė 1,1 mlrd. eurų, tačiau nemažą struktūrinę dalį eksporto struktūros sudaro naftos produktų eksportas, kurio srautas yra nepastovus. Prekių eksporto vertė į JK 2014 m. mažėjo 24,1 proc. ir sudarė 918,2 mln. eurų, neįskaitant naftos produktų eksportas augo net 17 proc. (prekių eksporto vertė be naftos sudarė 685,6 mln. eurų). Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. mažėjo 26,3 proc. iki 827,6 mln. eurų. Pastebėtina, kad neįskaitant naftos produktų eksportas didėjo 19,2 proc. iki 595,0 mln. eurų). Iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į JK daugiausia vežta naftos produktų, medienos ir baldų, taip pat chemijos ir maisto produktų m. reeksportas sudarė 10,9 proc. viso Lietuvos prekių eksporto į JK. Reeksporto vertė 2014 m. didėjo 4,0 proc. iki 90.6 mln. eurų. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė chemijos pramonės gaminiai, mašinų ir įrenginių reeksportas, taip pat misto produktai ir medžio dirbiniai kt Dalis, % 2013 Vieta Dalis, % 2014 Vieta Dalis, % Vieta ,8% 6,0% 0,9% 4,2% ,4% 5,8% 9 6 Prekės Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte Šalies dalis prekių reeksporte Šalies dalis prekių importe 6,3% 9,4% 0,9% 2,2% ,9% 7,6% 0,9% 2,4% - - 3,3% 5,8% Šalies dalis paslaugų eksporte Šalies dalis paslaugų importe Paslaugos Lietuvos prekių eksportas į JK , mln. EUR , , ,5 487, ,7 61,7 733,2 740, Lietuviškos kilmės prekių eksportas 90, , , , Prekių reeksportas Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. 25

27 Nuo 2009 m. Lietuvos prekių prekybos balansas JK buvo teigiamas iki 2013 m., tačiau 2014 m. balansas buvo neigiamoje teritorijoje ir Lietuvos prekių deficitas su JK sudarė 175,3 mln. eurų. Daugiausiai prie prekių prekybos deficito susidarymo 2014 m. prisidėjo elektros įrenginių importo padidėjimas. Prekių importo vertė iš JK 2014 m. didėjo 75,8 proc. ir pasiekė 1,1 mlrd. eurų. Daugiausia iš JK importuota elektroninių įrenginių, medicinos įrangos. Lietuvos ir JK užsienio prakyba m., mln. eurų 2000,0 1500,0 1000,0 500,0 0,0-500, Balansas 301,3 488,4 430,2 889,5 589,0-173,5 Eksportas 518,0 769,8 802,6 1442,8 1210,0 918,2 Importas 216,7 281,4 372,4 553,3 621,0 1091,8 II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS 2014 m. lietuviškos kilmės eksportas į JK siekė 827,5 ir, palyginti su 2013 m., sumažėjo 26,3 proc. tačiau beveik trečdalį (232,6 mln. eurų) viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JK sudarė mineralinis kuras (t. y. iš esmės AB Orlen Lietuva eksportuota naftos produkcija), būtent ši prekių kategorija ir lėmė eksporto krytį. Naftos produktų eksporto metinis pokytis sudarė 62,7 proc. Neįskaitant mineralinio kuro lietuviškas eksportas į JK sudarė 595,0 mln. eurų ir per metus padidėjo 19,2 proc. Antroje vietoje pagal vertės pokyti yra baldų, medinių statinių ir čiužinių prekių kategorija, 2014 m. jos prekybos apimtis sudarė 120,9 mln. eurų ir buvo 30,4 proc. didesnė negu prieš metus. Panašiai reikšmingai augo lietuviškų trąšų eksportas, 2014 m. jo eksporto metinis srautas siekė 108,7 mln. eurų ir per metus didėjo 24,4 proc. Kaip jau minėta, 2014 m. daugiausia į JK eksportuota lietuviškos kilmės mineralinių produktų (iš esmės naftos produktų) 28,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Tačiau nuo 2012 m. mineralinių produktų smarkiai mažėja ir šiuo metu yra beveik ¾ mažesnis negu buvo prieš porą metų. Mineralinių produktų eksportas į JK 2014 m. sumažėjo net 62,7 proc. (prieš metus mažėjimas siekė 26,3 proc.). iš esmės visą šios kategorijos eksporto vertę sudarė gazoliai (dyzeliniai degalai), kurių sudėtyje esanti siera sudaro ne daugiau kaip 0,001 % masės. Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. yra baldai šio kategorijos vertė siekė 120,8 mln. eurų ir sudarė 14,6 proc. nuo viso lietuviškos kilmės eksporto į JK. Per metus baldų eksportas padidėjo 30,4 proc. Daugiausia į JK vežama (maždaug 43 proc. nuo kategorijos) medinių baldų priskirtų kategorijai kiti mediniai baldai, kurių vertė siekė 52,2 mln. eurų, gana nemažai eksportuota ir medinių baldų dalių (už 13,2 mln. eurų). Trečioje vietoje 2014 m. buvo trąšų eksportas, sudaręs 13,1 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Per metus šių gaminių eksportas padidėjo beveik ketvirtadaliu (24,4 proc.) ir savo verte pasiekė 108,7 mln. eurų. Didžioji dalis šios kategorijos (56,3 mln. eurų) eksporto sudarė amonio nitratai, kiek mažiau eksportuota diamonio fosfato (24.0 mln. eurų), taip pat karbamido ir amonio nitrato mišinių (11,6 mln. eurų). Ketvirtoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo medienos ir medienos gaminių, kuris sudarė 4,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JK (35,1 mln. eurų). Medienos gaminių eksportas ženkliai augo 2014 m. 39,9 proc. arba 10,0 mln. eurų. Didžiausią šios kategorijos eksporto dalį (apie 28 proc.) sudarė langų r langų-durų rėmai iš spygliuočių (10,1 mln. eurų) ir ne spygliuočių mediena (4,8 mln. eurų). Penktoje vietoje 2014 m. buvo maisto pramonės 23 kombinuotosios nomenklatūros kategorijai priskirtas eksportas, sudaręs 4,0 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JK. Kategorijos eksporto vertė 2014 m. mažėjo 8,8 proc. arba 3,2 mln. eurų iki 32,9 mln. eurų. Iš esmės visą šios kategorijos produktų sudaro šunų arba kačių ėdalas. 26

28 Lietuviškos kilmės prekių eksporto į JK struktūra 2014 m. proc. 21% 28% 2% 2% 3% 4% 4% 4% 15% 4% 13% 27 Mineralinis kuras 94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 31 Tràšos 44 Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 23 Maisto pramonės liekanos ir atliekos 39 Plastikai ir jų dirbiniai 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai 19 Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno 90 Optikos ir pan., taip pat medicinos arba chirurgijos prietaisai Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į JK pagal prekių rūšį, mln. eurų Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 27 Mineralinis kuras 94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 31 Trąšos 44 Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 23 Maisto pramonės liekanos ir atliekos 39 Plastikai ir jų dirbiniai 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai 19 Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno 90 Optikos ir pan., taip pat medicinos arba chirurgijos prietaisai 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 16 Gaminiai iš mėsos, žuvies 04 Pienas ir pieno produktai 51 Vilna, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai; 03 Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 02 Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai 18 Kakava ir gaminiai iš kakavos 42 Odos dirbiniai; balnai ir pakinktai Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas m. 492,0 129,7 59,0 43,9 13,7 56,8 15,1 33,5 13,2 2,3 16,8 5,0 20,9 2,9 4,0 3,7 6,4 2,7 4,7 0,4 4, m. 738,2 320,4 68,0 69,8 21,7 54,9 19,4 38,7 13,5 2,6 15,9 8,2 25,6 3,7 4,8 6,1 5,1 3,0 6,6 0,5 5, m. 746,6 281,9 76,1 105,6 24,6 41,8 17,9 37,3 15,0 8,7 18,1 9,2 14,3 6,2 7,7 6,4 8,2 3,0 5,9 1,5 5, m ,9 845,6 90,0 108,0 21,9 44,6 24,7 34,7 14,4 15,4 22,4 13,1 14,1 7,6 11,6 6,9 10,6 4,7 9,5 1,9 5, m ,7 623,6 92,7 84,3 25,1 36,1 27,3 36,1 16,0 17,7 18,1 14,5 11,6 9,1 9,8 7,4 8,4 6,0 12,4 2,8 5, m. 834,7 232,6 120,9 108,7 35,1 32,9 32,3 31,6 21,4 20,5 19,5 17,9 14,7 13,0 12,4 11,6 10,4 10,2 8,2 7,6 7,1 27

29 III. PREKIŲ IMPORTAS Lietuva 2014 m. importavo prekių iš JK už 1,1 mlrd. eurų, tai buvo net 75,8 proc. arba 470,8 mln. eurų daugiau nei prieš metus m. labiausiai augo, t. y. net patrigubėjo elektros įrenginių (85 KN kategorija) importas ir jo vertė pasiekė 414,3 mln. eurų, daug lėčiau, bet irgi reikšmingai didėjo mechaninių įrenginių (84 KN kategorija) importas (augo 62,6 proc. iki 197,4 mln. eurų) m. labiausiai pagal vertė mažėjo organinės chemijos produktų importas 26,1 mln. eurų iki 3,4 mln. eurų bei daržovių importas 9,2 mln. eurų iki 5,1 mln. eurų. Pirmoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo jau minėta elektros įrenginių (85 KN) kategorija, šio importo vertė siekė 414,3 mln. eurų, tai sudarė 38,0 proc. viso importo iš JK. Šios kategorijos importas nuosekliai auga paskutinius penkis metus, o 2014 m. metinis pokytis sudarė net 318,9 proc. Apie 73 proc. visų kategorijos importo sudarė izoliuoti ryšių kabeliai, kurių vertė sudarė 303,2 mln. eurų, taip pat gana nemažą vertę (21 mln. eurų) turėjo informacijos laikmenų importas. Antroje vietoje buvo mechaninių įrenginių (84 KN) kategorijos importas, kuris 2014 m. sudarė 18,1 proc. viso importo iš JK ir vertė siekė 197,5 mln. eurų. Šioje kategorija turi daug prekių, kurių importo vertės reikšmingos 14 proc. (arba 28,7 mln. eurų) viso 84-os kategorijos importo sudaro nešiojami kompiuteriai, apie 9,5 proc. (arba 18,9 mln. eurų) gumos, kaučiuko arba plastiko liejimo mašinos, apie 7 proc. (arba 13,8 mln. eurų) spausdintuvai ir jų dalys, kitų šiai kategorijai priskirtų įrenginių ir mašinų importas buvo mažesnis. Trečioje vietoje buvo optikos, kinematografijos, medicinos įrangos importas, kuris 2014 m. sudarė 6,1 proc. viso importo iš JK ir per metus šių prekių importas padidėjo 78,9 proc. (arba 29,1 mln. eurų) iki 66,1 mln. eurų. Apie 30 proc. šios kategorijos importo vertės (19,6 mln. eurų) sudarė endoskopai, taip pat nemažą dalį sudarė kiti medicinos įranga ir prietaisai. Prekių importo iš JK struktūra 2014 m. proc. 22% 1% 38% 1% 2% 2% 2% 3% 5% 6% 18% 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 90 Optikos, fotografijos ir kiti prietaisai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 87 Antžeminio transporto priemonės 38 įvairūs chemijos produktai 33 Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai) 64 Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai 94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 21 Įvairūs maisto produktai Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Prekių importas iš JK (pagal KN), mln. eurų Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 90 Optikos, fotografijos ir kiti prietaisai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 87 Antžeminio transporto priemonės 38 įvairūs chemijos produktai 33 Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai) 64 Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai 94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 2009 m. 216,7 19,6 22,7 12,3 11,4 21,0 3,4 2,5 1,2 1, m. 281,4 27,5 37,7 14,9 16,0 35,7 3,8 3,2 0,7 0, m. 372,4 43,6 59,2 17,3 23,7 48,9 6,7 3,7 0,5 1, m. 553,3 50,5 89,6 26,2 31,7 37,0 14,2 4,6 1,9 1, m. 621,0 95,4 121,5 36,9 53,5 32,1 14,1 13,1 9,0 3, m ,8 414,3 197,5 66,1 55,6 28,9 24,3 21,6 19,3 15,8 28

30 Prekių rūšis (pagal KN) 21 Įvairūs maisto produktai 51 Vilna, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai 71 Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, taurieji metalai 03 Žuvys 55 Cheminiai štapelio pluoštai 62 Drabužiai ir jų priedai 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai 30 Farmacijos produktai 22 Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas m m. 4,8 3,5 1,1 1,9 9,4 1,6 10,1 2,9 2,8 2,8 0,3 80, m. 5,3 6,0 1,0 1,1 12,7 3,1 12,5 5,1 2,7 1,8 0,5 89, m. 5,3 7,4 5,7 1,2 15,1 1,9 14,6 7,8 6,5 3,5 1,3 97,3 5,8 10,4 2,7 4,9 14,0 2,0 16,8 5,8 11,9 3,6 1,4 216, m. 11,9 9,1 8,1 7,8 10,3 3,8 13,4 4,7 12,5 5,0 3,8 151, m. 12,0 11,6 11,0 10,6 10,2 9,9 9,7 9,7 9,0 8,1 8,0 138,6 V. PALAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS 2014 m. JK buvo 9-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams ir per metus paslaugų eksporto vertė išaugo 11,4 proc. arba 20,5 mln. eurų iki 200,3 mln. eurų, tai sudarė 3,4 proc. viso paslaugų eksporto. Didžiausią dalį paslaugų eksporto sudarė transporto paslaugos 60,4 proc., taip pat reikšminga vertę turėjo kitos verslo paslaugos 13,1 proc. bei apdirbamosios gamybos paslaugos 9,1 proc m. ypač stipriai augo statybos paslaugų eksportas, tiesa, jų bazė tebebuvo maža, didėjo ir IT bei kompiuterinių paslaugų eksportas, turistų išlaidos ( kelionių kategorija) m. per metus labiausiai mažėjo kitų apdirbamosios gamybos paslaugos 18,2 proc. arba 4,1 mln. Paslaugų eksportas į JK pagal paslaugų rūšį, mln. eurų Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Apdirbamosios gamybos paslaugos Kompiuterinės ir informatikos paslaugos Kelionės Techninės priežiūros ir remonto paslaugos Statybos paslaugos Finansinės paslaugos Kitos paslaugos ,8 104,0 30,5 22,2 8,6 12,5 0,1 1,3 0,7 200,3 121,0 26,3 18,1 13,9 13,9 3,6 1,9 1,1 0, struktūra 100,0% 60,4% 13,1% 9,1% 6,9% 6,9% 1,8% 0,9% 0,5% 0,3% 2014 metinis pokytis proc. 11,4% 16,3% -13,9% -18,2% 62,1% 11,4% 2155,2% -18,3% -21,3% Šaltinis: Lietuvos bankas m. JK buvo 6-ta didžiausia Lietuvos paslaugų importo partnerė. Importavome paslaugų už 253,2 mln. eurų, tai buvo 7,7 proc. arba 18,1 mln. eurų daugiau nei 2013 m. Tokį augimą labiausiai lėmė išaugę transporto paslaugų ir kitų verslo paslaugų kategorijoms priskiriamų importo plėtra (augo atitinkamai 8,8 proc. ir 15,3 proc.) m. didžiausią dalį paslaugų importo struktūroje sudarė ir kelionės ir transporto paslaugos, atitinkamai 31,6 proc. ir 25,8 proc., kitoms verslo paslaugoms teko 14,4 proc. 29

31 Paslaugų importas iš JK pagal paslaugų rūšį, mln. eurų Paslaugų rūšis Iš viso Kelionės Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Apdirbamosios gamybos paslaugos Kompiuterinės ir informatikos paslaugos Techninės priežiūros ir remonto paslaugos Niekur kitur nenurodyti naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Kitos paslaugos ,1 73,6 56,6 36,3 42,1 10,7 0,0 5,7 3,6 6, ,2 80,1 65,3 36,5 27,0 14,3 12,8 5,5 5,3 6, struktūra 100,0% 31,6% 25,8% 14,4% 10,7% 5,7% 5,1% 2,2% 2,1% 2,5% 2014 metinis pokytis proc. 7,7% 8,8% 15,3% 0,4% -35,8% 33,7% -4,0% 45,4% 0,5% Šaltinis: Lietuvos bankas. V. POTENCIOLIOS PLĖTROS SEKTORIAI Prekybą vykdantys sektoriai Gamyba: baldų ir medienos apdirbimo pramonė; chemijos pramonė (trąšos); maisto pramonė (ypač platus gaminių spektras); tekstilės pramonė; inžinerinė pramonė (elektros įrenginiai; medicininiai ir chirurginiai prietaisai/įranga); Paslaugos: transportavimo ir logistikos paslaugos; turizmas. Perspektyviniai sektoriai Gamyba: inžinerinės pramonės sektoriai (ypač antrinių verčių grandžių gamybinė produkcija); kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos: IRT paslaugos; kitos verslo paslaugos; sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas. VI. JK PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. Lietuva užėmė 51-ą vietą Jungtinės Karalystės importo rinkų sąraše. JK importas pagal šalis, mlrd. eurų Šalis Iš viso Vokietija Kinija JAV Nyderlandai Prancūzija Belgija Italija Norvegija Ispanija Airija Kanada Lenkija Švedija 2010 m m. 472,6 57,6 46,5 42,6 31,8 28,0 20,0 16,7 22,4 11,9 15,3 14,4 7,0 8, m. 515,2 63,0 47,4 44,5 33,5 28,3 22,3 17,4 27,3 13,6 15,2 14,5 8,5 9, m. 535,8 64,6 43,8 47,7 37,1 29,3 22,0 17,4 25,8 13,6 15,1 14,6 8,9 10, m. 494,8 66,9 43,4 41,0 40,5 30,7 23,7 18,6 19,5 14,8 14,0 11,2 9,2 8,8 522,7 75,4 48,3 44,1 40,3 32,7 25,6 21,4 21,2 16,6 14,6 10,3 9,5 9,4 30

32 Šalis Indija Šveicarija Turkija Japonija Rusija Kitos šalys 2010 m m. 7,1 9,9 6,0 12,4 7,1 107, m. 7,8 9,3 6,7 14,3 8,9 123, m. 7,2 21,4 7,2 10,8 11,7 126, m. 7,3 7,8 6,9 8,3 8,0 114,2 8,1 8,0 7,9 7,9 7,6 113,7 Šaltinis: Trademap. JK importas pagal prekių rūšį, mlrd. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 27 Mineralinis kuras 87 Antžeminio transporto priemonės 85 Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys 71 Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, akmenys, taurieji metalai 30 Farmacijos produktai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 90 Optikos, fotografijos ir kiti prietaisai 88 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 29 Organiniai chemijos produktai 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) YY Kitos 48 Popierius ir kartonas; popieriaus masės, popieriaus arba kartono dirbiniai 22 Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas 72 Geležis ir plienas (juodieji metalai) 64 Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai; tokių dirbinių dalys Kitos prekės 2010 m. 472,6 54,0 47,8 45,3 46,3 42,1 17,7 12,6 11,7 15,6 9,5 9,4 7,3 11,6 6,0 3,7 7,6 6,2 5,0 4,6 108, m. 515,2 57,6 65,8 49,9 46,1 51,0 18,7 13,8 11,9 7,5 9,9 10,2 7,0 12,2 6,7 5,0 7,4 6,7 6,3 4,7 116, m. 535,8 58,8 74,2 46,5 43,5 65,2 20,9 13,5 12,8 10,2 9,3 9,2 7,2 13,0 6,6 5,9 6,7 6,6 5,9 4,7 115, m. 494,8 59,7 66,4 49,8 44,3 27,7 20,9 14,2 13,4 11,4 9,7 9,2 7,4 9,8 6,9 5,1 6,6 6,8 4,8 4,8 116, m. 522,7 64,3 61,3 57,5 46,3 27,1 25,4 15,1 14,3 12,8 10,6 10,2 8,6 8,6 7,6 7,1 7,0 6,8 5,4 5,4 121,3 Šaltinis: Trademap. 31

33 Norvegija I. SANTRAUKA Norvegija yra tarp svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Bendra Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto vertė 2014 m., palyginti su laikotarpiu prieš metus, padidėjo 9,5 proc. ir sudarė 734,9 mln. eurų. Prekių eksporto vertė į Norvegiją 2014 m. augo 7,2 proc. ir sudarė 558,4 mln. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. padidėjo 6,4 proc. iki 518,3 mln. eurų. Iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Norvegiją daugiausia vežta baldų (31,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto), medienos ir medienos dirbinių (11,3 proc.) bei dirbiniai iš metalo ir plieno (9,8 proc.) m. reeksportas sudarė 7,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto į Norvegiją. Reeksporto vertė 2014 m. didėjo 20,5 proc. iki 39,8 mln. eurų. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė dirbiniai iš metalo ir plieno elektros mašinos ir įrenginiai (29,4 proc. viso reeksporto į Norvegiją), šlakas; lipai, dervos ir kiti augalų syvai bei ekstraktai (13,1 proc.) bei antžeminės transporto priemonės (7,8 proc.). Norvegijos importas į Lietuvą 2014 m. didėjo 27,8 proc., iki 120 mln. eurų Dalis, % 2013 Vieta Dalis, % 2014 Vieta Dalis, % Vieta ,3% 3,7% 0,4% 0,5% ,7% 2,0% 7 13 Prekės Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte Šalies dalis prekių reeksporte Šalies dalis prekių importe 2,0% 2,9% 0,3% 0,4% ,1% 3,3% 0,3% 0,4% - - 3,5% 1,6% Paslaugos Šalies dalis paslaugų eksporte Šalies dalis paslaugų importe 600 Lietuvos prekių eksportas į Norvegiją , mln. EUR 33, ,5 0 27,6 43, ,3 251, ,3 379, ,9 423, ,8 518, Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. 32

34 Nuo 2009 m. Lietuvos prekių prekybos balansas su Norvegija buvo teigiamas ir perviršis nuolat didėjo, 2014 m. jis sudarė jau 483,2 mln. eurų. Daugiausiai prie prekių prekybos perviršio didėjimo 2014 m. prisidėjo baldų pramonės eksportas. Prekių importo vertė iš Norvegijos 2014 m. didėjo 27,8 proc. ir pasiekė 120,0 mln. eurų. Daugiausia iš Norvegijos importuota žuvies ir jų produktų (32,6 proc.), taip pat mineralinių produktų (17,8 proc.) ir įrenginių kombinuotosios nomenklatūros klasifikacijoje apibrėžtų kaip branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys (9,5 proc.). Lietuvos ir Norvegijos užsienio prakyba m., mln. eurų 600,0 500,0 400,0 300,0 200,0 100,0 0, Balansas 232,5 Eksportas 294,9 Importas 62, ,2 359,8 59, ,9 407,2 85, ,2 451,3 88, ,0 520,9 93, ,2 558,2 120,0 II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS 2014 m. beveik trečdalį (163 mln. eurų) viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Norvegiją sudarė baldai ir surenkamieji mediniai statiniai, kurie labiausiai prisidėjo prie to, kad bendra lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Norvegiją 2014 m. augo 6,3 proc. arba 30,5 mln. eurų iki 518,3 mln. eurų. Per penkis metus baldų ir medinių statinių eksportas didėjo vidutiniškai po 31 proc. per metus ir per šį laikotarpį padidėjo daugiau negu tris kartus. Antroje vietoje pagal augimą 2014 m. buvo plastikų eksportas, kuris padidėjo 34,5 proc. arba 8,3 mln. eurų. Medienos ir medžio dirbinių eksportas augo 12,5 proc. ir jo vertė pasiekė 58,6 mln. eurų. Iš kitų kategorijų 2014 m. ženkliai augo tekstilės pramonės eksportas (ypač veltiniai, vatos gaminiai eksporto vertė padidėjo 4 mln. eurų iki 13 mln. eurų. Per metus labiausiai mažėjo tabako gaminių eksportas atitinkamai ir tam tikrų chemijos produktų eksportas (38 KN kategorija) 17,6 mln. eurų 15,3 mln. eurų (arba 62,9 ir 54,9 proc.). Kaip jau minėta, 2014 m. daugiausia į Norvegiją eksportuota lietuviškos kilmės baldų 31,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Baldų eksportas į Norvegiją auga kasmet nuo 2009 m., m. metinis pokytis sudarė 13,5 proc. Šioje prekių kategorijoje kiek mažiau negu trečdalį (51 mln. eurų) sudaro surenkamieji mediniai statiniai, tiek pat nemažai eksportuota sėdimųjų baldų mediniais karkasais (27,8 mln. eurų) bei surenkamų statinių ne iš metalo ar medienos (11,5 mln. eurų). Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. yra mediena ir medienos dirbiniai šio kategorijos vertė siekė 58,6 mln. eurų ir per metus padidėjo 12,5 proc. Daugiausia į Norvegija vežama grindų plokščių (33,6 mln. eurų), taip pat langų ir langų-durų rėmų iš spygliuočių medienos (7,7 mln. eurų). Trečioje vietoje 2014 m. buvo dirbinių iš metalo ir plieno eksportas, sudaręs 9,8 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Per metus šių gaminių eksportas padidėjo nedaug (0,8 proc.) ir pasiekė 50,7 mln. eurų. Didžioji dalis šios kategorijos eksporto buvo statybose naudojamos konstrukcijos. Ketvirtoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo plastikų eksportas, kuris sudarė 11,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Norvegiją (32,4 mln. eurų). Plastikų eksportas ženkliai augo 2014 m. 34,5 proc. arba 8,3 mln. eurų m. didžiausią plastikų eksporto dalį sudarė plastikiniai durų ir langų rėmai (13,9 mln. eurų) ir plastikinė tarą (11,0 mln. eurų). Penktoje vietoje 2014 m. buvo megztų ir nertų drabužių (jų priedų) eksportas, sudaręs 5,1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Norvegiją Kategorijos eksporto vertė 2014 m. augo 11,2 proc. arba 2,7 mln. eurų iki 26,5 mln. eurų. Apie 33 proc. visos megztų ir nertų drabužių eksporto kategorijos sudarė trumparankoviai marškinėliai, marškinaičiai ir kiti marškinėliai, 9,8 proc. pėdkelnės, kojinės ir kito tipo kelnės. 33

35 Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Norvegiją struktūra 2014 m. proc. 21% 32% 2% 3% 3% 3% 4% 5% 11% 6% 10% 94 Baldai; surenkamieji statiniai; patalynės reikmenys, čiužiniai 44 Mediena ir medienos dirbiniai 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 39 Plastikai ir jų dirbiniai 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys 84 Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mechaniniai įrenginiai 56 Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; specialieji verpalai 38 įvairūs chemijos produktai 49 Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Norvegiją pagal prekių rūšį, mln. eurų Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 94 Baldai; surenkamieji statiniai; patalynės reikmenys, čiužiniai 44 Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 39 Plastikai ir jų dirbiniai 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; specialieji verpalai įvairūs chemijos produktai 49 Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kita 23 Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams 24 Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 76 Aliuminis ir aliuminio dirbiniai 89 Laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai 70 Stiklas ir stiklo dirbiniai 95 žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys; jų dalys ir reikmenys 18 Kakava ir gaminiai iš kakavos 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas m. 251,2 43,2 25,6 16,3 8,9 18,8 15,5 10,9 7,4 27,3 5,1 6,9 5,5 5,4 1,0 22,2 0,3 3,6 5,1 3,8 18, m. 341,3 64,8 33,4 16,9 12,7 23,5 14,3 13,1 8,3 15,8 6,5 7,6 17,9 6,2 1,1 28,9 1,0 4,6 6,4 3,0 55, m. 379,9 96,5 40,8 27,4 19,0 27,9 15,8 16,7 12,0 10,6 7,5 6,3 19,5 6,7 2,3 26,8 2,4 4,5 5,9 2,9 28, m. 423,7 119,4 52,1 35,9 21,3 18,8 18,0 18,6 9,9 12,3 9,6 7,1 27,3 6,6 5,2 17,7 4,1 4,5 5,2 2,6 27, m. 487,8 143,8 52,1 50,3 24,1 23,9 21,2 16,6 9,0 27,8 12,1 13,5 28,0 6,1 6,1 5,8 4,0 4,6 6,7 4,5 28, m. 518,3 163,2 58,6 50,7 32,4 26,5 21,4 17,3 13,0 12,5 12,5 11,9 10,4 10,1 9,1 7,5 5,7 5,5 5,3 5,1 39,6 34

36 III. PREKIŲ IMPORTAS Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Norvegijos už 120,0 mln. eurų, tai buvo 27,8 proc. arba 26 mln. eurų daugiau nei prieš metus m. labiausiai augo mineralinio kuro importas iki 21,4 mln. eurų (ankstesniais metais nebuvo importuojama), žuvų importas augo 30,0 proc. arba 9,0 mln. eurų; kavos, arbatos, matės ir prieskonių kategorijos importas didėjo 89,7 proc. arba 1,4 mln. eurų (iki 3 mln. eurų) m. labiausiai pagal vertė mažėjo augalų importas 2,3 mln. eurų iki 4,1 mln. eurų bei pieno produktų importas 1,9 mln. eurų iki 6,4 mln. eurų. Pirmoje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo žuvys, kurių importavome už 39,1 mln. eurų, tai sudarė 32,6 proc. viso importo iš Norvegijos. Žuvų importas nuosekliai auga paskutinius penkis metus, o 2014 m. sudarė 30,0 proc. Apie 46 proc. visų žuvų importo sudarė šaldytos menkės ( Gadusmorhua rūšies), taip pat nemažai importuota silkių filė (vertė sudarė 10,5 mln. eurų). Antroje vietoje buvo mineralinio kuro (iš esmės gamtinės dujos) importas, kuris 2014 m. sudarė 17,8 proc. viso importo iš Norvegijos ir jų importas per metus sudarė 21,4 mln. eurų (prieš metus importuota nebuvo). Trečioje vietoje buvo mašinų ir mechaninių įrenginių importas, kurie 2014 m. sudarė 9,5 proc. viso importo iš Norvegijos ir per metus šių prekių importas sumažėjo 7,9 proc. arba 1,0 mln. eurų. Ši kategorija turi gana daug prekių, kurių importo vertės reikšmingos 35,7 proc. (4 mln. eurų) sudarė turboreaktyviniai varikliai, 13,4 proc. (1,5 mln. eurų) oro kondicionavimo įrenginių dalys, 4,5 proc. (523 tūkst. eurų) plūgai. Taip pat dar bent 14 prekių pavadinimų importo vertė 2014 m. viršijo 100 tūkst. eurų. Prekių importo iš Norvegijos struktūra 2014 m. proc. 17% 2% 33% 3% 3% 3% 3% 4% 5% 9% 18% 03 Žuvys ir jų produktai 27 Mineralinis kuras 84 Mašinos ir įrenginiai 25 Druska; siera;tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas 56 Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai 87 Antžeminio transporto priemonės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Prekių importas iš Norvegijos (pagal KN), mln. eurų Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 03 Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai 27 Mineralinis kuras 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; 25 Druska; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas 56 Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai 87 Antžeminio transporto priemonės 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 30 Farmacijos produktai 41 žaliaminės odos (išskyrus kailius) ir išdirbta oda 2009 m. 61,8 14,8 0,0 7,3 1,4 3,3 3,3 1,8 4,1 0,6 0,6 1,1 0,0 1, m. 58,4 14,9 0,0 5,7 3,0 3,8 4,0 1,8 4,5 1,1 0,7 1,4 0,0 1, m. 84,9 22,7 0,0 15,1 4,3 4,7 5,6 2,7 5,0 0,6 2,7 1,4 0,0 0, m. 87,3 29,7 0,0 7,9 5,3 4,4 7,7 3,3 3,6 1,1 3,8 1,4 0,0 2, m. 93,5 30,1 0,0 12,3 8,3 4,4 6,4 3,4 4,4 1,6 1,8 1,6 0,3 1, m. 119,9 39,1 21,4 11,3 6,4 5,2 4,1 3,5 3,3 3,0 2,5 1,7 1,6 1,5 35

37 Prekių rūšis (pagal KN) 93 Ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys 15 Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus 44 Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 94 Baldai; surenkamieji statiniai; patalynės reikmenys, čiužiniai 76 Aliuminis ir aliuminio dirbiniai 48 Popierius ir kartonas; popieriaus masės 68 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas m m. 0,1 0,6 1,2 1,5 0,3 0,9 1,0 16, m. 0,1 0,9 1,0 0,9 0,4 0,9 0,5 11, m. 0,0 0,7 1,2 1,3 0,5 0,9 1,1 13, m. 4,0 0,6 1,1 1,0 0,7 0,7 0,8 7, m. 1,9 1,1 1,6 1,1 1,0 0,8 0,8 9,1 1,5 1,1 1,1 1,0 1,0 0,7 0,7 7,8 IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS 2014 m. Norvegija buvo 7-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams ir per metus paslaugų eksporto vertė išaugo 16,2 proc. arba 30,7 mln. eurų iki 219,9 mln. eurų, tai sudarė 3,7 proc. viso paslaugų eksporto. Didžiausią dalį paslaugų eksporto sudarė transporto paslaugos 37,8 proc., statybų paslaugos 20,9 proc. bei kitos verslo paslaugos 19,2 proc m. per metus labiausiai augo IT ir informacinių paslaugų eksportas, padidėjęs daugiau negu dukart arba 3,8 mln. eurų m. per metus labiausiai mažėjo kitų apdirbamosios gamybos paslaugos 20,9 proc. arba 8,2 mln. Paslaugų eksportas į Norvegiją pagal paslaugų rūšį, mln. eurų Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Statybos paslaugos Kitos verslo paslaugos Apdirbamosios gamybos paslaugos Kelionės Kompiuterinės ir informatikos paslaugos Kitos paslaugos ,2 70,6 36,5 32,0 39,4 6,7 1,8 2,2 219,9 83,1 45,9 42,2 31,2 8,4 5,6 3, struktūra 100,0% 37,8% 20,9% 19,2% 14,2% 3,8% 2,6% 1,6% 2014 metinis pokytis proc. 16,2% 17,7% 25,9% 31,9% -20,9% 24,5% 217,8% 56,9% Šaltinis: Lietuvos bankas m. Norvegija buvo 13-ta didžiausia Lietuvos paslaugų importo partnerė. Importavome paslaugų už 85,2 mln. eurų, tai buvo net 31,5 proc. arba 20,4 mln. eurų daugiau nei 2013 m. Tokį augimą labiausiai lėmė daugiau kaip dvigubai arba 20,0 mln. eurų išaugęs kitų verslo paslaugų kategorijai priskiriamas importas, taip pat prie augimo ženkliai prisidėjo ir kompiuterinės bei IT paslaugos (augo 101,2 proc. iki 2 mln. eurų) m. didžiausią dalį paslaugų importo struktūroje sudarė kitos verslo paslaugos ir kelionės, atitinkamai 39,6 proc. ir 31,9 proc., transporto paslaugoms teko 19,6 proc m. šios kategorijos paslaugų importas reikšmingai (22 proc.) sumažėjo iki 16,7 mln. eurų. 36

38 Paslaugų importas iš Norvegijos pagal paslaugų rūšį, mln. eurų Paslaugų rūšis Iš viso Kitos verslo paslaugos Kelionės Transporto paslaugos Niekur kitur nenurodyti naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai Kompiuterinės ir informatikos paslaugos Finansinės paslaugos Draudimo ir pensijų paslaugos Niekur kitur nenurodytos valdžios sektoriaus prekės ir paslaugos Kitos paslaugos ,8 13,7 23,9 21,4 1,2 1,0 1,5 0,2 0,8 1,1 85,2 33,7 27,2 16,7 2,1 2,0 1,1 0,8 0,6 1, struktūra 100,0% 39,6% 31,9% 19,6% 2,5% 2,4% 1,3% 0,9% 0,7% 1,3% 2014 metinis pokytis proc. 31,5% 147,0% 13,6% -22,0% 74,8% 101,2% -28,8% 256,2% -24,9% 1,9% Šaltinis: Lietuvos bankas. V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI Prekybą vykdantys sektoriai Gamyba: baldų ir medienos apdirbimo pramonė (įskaitant surenkamus medinius namus); chemijos pramonė (plastikai, kiti plastikai); tekstilės pramonė; metalo apdirbimo pramonė; maisto pramonė; inžinerinė pramone (oro kondicionavimo įtaisai, elektroniniai įrenginiai, įranga). Paslaugos: IRT paslaugos; verslo paslaugos; transportavimo ir logistikos paslaugos; turizmas; spaudos ir leidybos paslaugos. Perspektyviniai sektoriai Gamyba: inžinerinės pramonės sektoriai; kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, farmacijos, biotechnologijų vertės grandinėse), žaliosios energetikos technologijos; maisto pramonė. Paslaugos: IRT paslaugos; verslo paslaugos; sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas. VI. NORVEGIJOS PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. Lietuva užėmė 22-ą vietą Norvegijos importo rinkų sąraše. Norvegijos importas pagal šalis, mlrd. eurų Šalis Iš viso Švedija Vokietija Kinija Jungtinė Karalystė JAV Danija Nyderlandai Prancūzija Lenkija Italija Kanada Suomija Japonija 2010 m m. 58,2 8,1 7,2 4,9 3,4 3,2 3,6 2,2 2,1 1,5 1,6 1,9 1,5 1, m. 65,2 8,7 7,8 6,0 3,6 3,5 4,1 2,7 2,1 1,7 1,7 2,7 1,7 1, m. 67,9 9,2 8,4 6,3 4,2 3,7 4,2 2,7 2,2 2,1 1,9 1,9 1,9 1, m. 67,6 9,0 8,4 6,2 4,3 3,7 4,1 2,6 2,3 2,2 2,0 1,5 1,7 1,5 67,1 8,3 7,9 6,4 4,3 4,2 4,1 2,5 2,3 2,2 2,1 1,8 1,6 1,5 37

39 Šalis Belgija Ispanija Rusija Pietų Korėja Brazilija Šveicarija Čekijos Respublika Turkija Lietuva Kitos šalys 2010 m m. 1,1 0,8 1,5 1,8 0,8 0,6 0,6 0,4 0,4 6, m. 1,2 1,3 1,4 1,7 1,0 0,7 0,7 0,5 0,5 7, m. 1,4 0,9 1,4 0,9 1,1 1,0 0,7 0,6 0,5 8, m. 1,3 1,1 1,2 1,3 1,0 0,9 0,7 0,7 0,6 9,3 1,2 1,2 1,2 1,2 1,0 0,9 0,7 0,7 0,7 9,4 Šaltinis: Trademap. Norvegijos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 87 Antžeminio transporto priemonės 85 Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys 27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 94 Baldai; surenkamieji statiniai; patalynės reikmenys; čiužiniai 90 Optikos, fotografijos, kinematografijos 89 Laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 30 Farmacijos produktai 75 Nikelis ir nikelio dirbiniai 44 Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 28 Neorganiniai chemikalai Aliuminis ir aliuminio dirbiniai 88 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 62 Drabužiai ir jų priedai 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 48 Popierius ir kartonas; popieriaus masės 72 Geležis ir plienas (juodieji metalai) Kitos prekės 2010 m. 58,2 7,6 5,6 5,3 3,8 2,1 1,8 1,5 2,9 1,7 1,4 1,7 1,1 1,3 1,5 1,0 0,9 0,9 0,9 0,7 14, m. 65,2 8,6 6,5 5,6 4,2 2,6 2,0 1,7 3,3 1,8 1,4 2,4 1,2 1,4 1,5 1,0 1,0 0,9 1,0 0,9 16, m. 67,9 9,7 7,1 6,2 4,2 3,2 2,4 1,9 1,8 2,0 1,5 1,8 1,3 1,1 1,2 1,1 1,0 0,9 0,9 0,8 17, m. 67,6 9,7 7,2 6,2 4,8 3,1 2,4 2,0 2,1 2,0 1,4 1,4 1,3 1,1 1,0 0,8 1,0 0,9 0,9 0,7 17, m. 67,1 9,9 6,9 6,2 3,5 3,4 2,5 2,1 2,1 2,0 1,6 1,4 1,3 1,1 1,1 1,1 1,0 0,9 0,9 0,7 17,3 Šaltinis: Trademap. 38

40 Prancūzija I. SANTRAUKA Prancūzija yra svarbi Lietuvos tarptautinės prekybos partnerė, 2014 m. prekių apyvarta tarp šalių siekė 1,37 mlrd. EUR m. Į Prancūziją eksportavome prekių už 632 mln. EUR, o importavome už 733 mln. EUR. Keletą metų iš eilės mažėjęs, pagrinde dėl mineralinio kuro eksporto smukimo, Lietuvos prekių eksportas į šią šalį, 2014 m. vėl demonstravo 10,1 proc. arba 58 mln. EUR augimą, kurį daugiausia lėmė 9,2 proc. arba 47,7 mln. EUR iki 566 mln. EUR išaugęs lietuviškos kilmės prekių eksportas m. beveik pusę lietuviškos kilmės prekių eksporto į Prancūziją 46,4 proc., sudarė trąšų ir mineralinio kuro eksportas, trąšų eksportas sudarė 25,5 proc., mineralinio kuro 20,9 proc., baldų eksportas 9,4 proc. Reeksportuotų prekių vertė 2014 m. taip pat didėjo 18,6 proc. arba 10,3 mln. EUR iki 66 mln. EUR. Didžiausią reeksportuotų prekių dalį 2014 m. sudarė transporto priemonės 31,3 proc. viso reeksporto į Prancūziją, optikos, matavimo, medicinos prietaisai sudarė 9,9 proc., elektros mašinos ir įrenginiai 9,1 proc., mediena 9 proc. Bendroje prekių eksporto į Prancūziją struktūroje reeksportas sudaro 10,4 proc., o lietuviškos kilmės prekės 89,6 proc. prekių importas 2014 m. praktiškai liko toks pats kaip ir prieš metus, padidėjo tik 0,7 proc. arba 5 mln. EUR. Dalis, % 2012 Vieta Dalis, % Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte Šalies dalis prekių reeksporte Šalies dalis prekių importe 3.1 % 4.5 % 0.8 % 2.3 % % 3.5 % 0.6 % 2.8 % Šalies dalis paslaugų eksporte Šalies dalis paslaugų importe 3.3 % 1.2 % % 0.7 % 2013 Prekės Paslaugos 2014 Vieta Dalis, % Vieta % 4.1 % 0.6 % 2.8 % % 0.8 % 8 17 Lietuvos prekių eksportas į Prancūziją m. mln. EUR , ,2 37,9 340, ,4 768,6 467, , Lietuviškos kilmės prekių eksportas 657, ,7 518,6 566, Prekių reeksportas 39

41 Lietuvos prekybos balansas su Prancūzija paskutinius keletą metų yra neigiamas ir 2014 m. sudarė 101 mln. EUR. Neigiamą prekybos balansą šiuos keltą metų lemią trąšų ir mineralinio kuro eksporto svyravimai, kurie kartu sudaro beveik puse viso Lietuviškos kilmės prekių eksporto. Kaip jau minėta, prekių importas per 2014 m. paaugo tik 0,7 proc., o daugiausia iš Prancūzijos importavome transporto priemonių 21 proc. viso prekių importo, gėrimų 14 proc. bei mašinų bei mechaninių įrenginių 12 proc. Lietuvos ir Prancūzijos užsienio prekyba m. mln. EUR Balansas Eksportas Importas II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS Beveik puse viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Prancūziją sudaro trąšos ir mineralinis kuras, o šių gaminių eksporto verčių svyravimai ženkliai įtakoja bendrus prekių eksporto pokyčius į šią šalį. Būtent dėl šių gaminių eksporto verčių mažėjimo paskutinius keletą metų lietuviškos kilmės prekių eksportas mažėjo, 2012 m. 14,5 proc., o 2013 m. 21,1 proc., tuo tarpu 2014 m. ženkliai padidėjus trąšų eksportui, o mineraliniam kurui išlikus panašiame lygyje kaip ir prieš metus, vėl fiksuotas 9,2 proc. metinis augimas. Eliminavus trąšas ir mineralinį kurą, lietuviškos kilmės prekių eksportas būtų mažėjęs tik 2013 m. daugiausia dėl to, kad plastikų eksportas tais metais sumažėjo per pusę, tačiau 2014 m. augimas sudarytų tik 0,3 proc. Per 2014 m. labiausiai augo jau minėtų trąšų eksportas 50,8 proc. arba 48,7 mln. EUR, plastikų eksportas 31,7 proc. arba 10,3 mln. EUR bei javų eksportas nuo 1,2 mln. EUR iki 9,3 mln. EUR. Labiausiai mažėjo aliejinių kultūrų sėklų eksportas 99 proc. arba 13 mln. EUR, dirbiniai iš geležies ir plieno 3 mln. EUR arba 29,1 proc., bei pieno produktai 48,3 proc. arba 2,7 mln. EUR. Kaip jau minėta, 2014 m. daugiausia į Prancūziją eksportavome lietuviškų trąšų 25,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto m. trąšų eksportas į Prancūziją išaugo 50,8 proc. ir sudarė 144,6 mln. EUR m. Prancūziją buvo didžiausia eksporto rinka Lietuviškų trąšų gamintojai Achemai ir net 82,5 proc. viso trąšų eksporto į Prancūziją sudarė azoto trąšos, 17,5 proc. teko DAP (diamonio rūgštusis fosfatas). Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo mineralinis kuras, mineralinės alyvos, kurių eksporto vertė sudarė 20,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Prancūziją. Per 2014 m. šių gaminių eksportas praktiškai nepakito, mažėjo tik 1,7 proc. arba 2 mln. EUR iki 118,6 mln. EUR. Beveik visą šios gaminių grupės eksportą 98,6 proc. sudarė dyzelinas. Trečioje vietoje 2014 m. buvo baldų eksportas, kuris sudarė 9,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Šių gaminių eksportas per 2014 m. šiek tiek sumažėjo 3,7 proc. arba 2 mln. EUR iki 53,2 mln. EUR. Beveik 38 proc. visų baldų eksporto sudarė mediniai valgomųjų, svetainių, parduotuvių ir pan. baldai, 13 proc. surenkamieji mediniai statiniai, 11,5 proc. baldų dalys. Ketvirtoje vietoje 2014 m. liko plastikai, kurių eksportas sudarė 7,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Prancūziją. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. augo 31,7 proc. arba 10,3 mln. EUR. Didžiausią šios gaminių grupės dalį sudarė PET (polietileno tereftalatas) 63,1 proc., gaminiai skirti prekių pakavimui ir transportavimui sudarė 13,7 proc., o plokštės, lakštai ir plėvelės iš etileno polimerų arba polietileno tereftalato 13,4 proc. Penktoje vietoje 2014 m. buvo medienos ir medienos dirbinių eksportas, sudaręs 4,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Prancūziją. Šių gaminių eksportavome už 27,6 mln. EUR ir tai buvo 3,4 proc. arba 1 mln. EUR mažiau nei 2013 m. Daugiausia vežėme medienos, kurios storis didesnis kaip 6 mm 50,3 proc. visos medienos eksporto 2014 m., medinės dėžės ir padėklai sudarė 28,4 proc., o malkinė mediena ir medienos briketai, granulės ir pan. 8,5 proc. 40

42 Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Prancūziją struktūra 2014 m. proc. 31 Trąšos 27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 21,9% 94 Baldai 25,5% 39 Plastikai 2,4% 44 Mediena ir medienos dirbiniai 2,7% 4,6% 4,9% 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 20,9% 7,6% 16 Gaminiai iš mėsos, žuvies 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 9,4% Kitos prekės Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Prancūziją pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 31 Trąšos 27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 94 Baldai 39 Plastikai 44 Mediena ir medienos dirbiniai 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 16 Gaminiai iš mėsos, žuvies 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 02 Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 10 Javai 43 Kailiai ir dirbtiniai kailiai Kitos prekės 2009 m m m m m m Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; 41

43 III. PREKIŲ REEKSPORTAS Lietuva 2014 m. į Prancūziją reeksportavo prekių už 65,7 mln. EUR, tai buvo 18,6 proc. daugiau nei 2013 m. Per metus labiausiai išaugo transporto priemonių reeksportas 67,4 proc. arba 8,3 mln. EUR, medienos reeksportas didėjo 44,5 proc. arba 1,8 mln. EUR, orlaivių ir jų dalių 1,5 mln. EUR, 2013 m. šių gaminių nereeksportavome. Labiausiai mažėjo trąšų reeksportas 99,4 proc. arba 5,2 mln. EUR bei dirbinių iš geležies ir plieno 32,8 proc. arba 0,6 mln. EUR m. didžiausią reeksporto dalį net 31,3 proc. arba 20,6 mln. EUR sudarė transporto priemonių reeksportas, kuris per metus padidėjo net 67,4 proc. Apie 82 proc. visų transporto priemonių reeksporto į Prancūziją 2014 m. sudarė naujų lengvųjų automobilių reeksportas. Antroje vietoje pagal reeksporto vertę buvo optikos, matavimo ir medicinos prietaisai sudarę 9,9 proc. viso reeksporto arba 6,5 mln. EUR. Per šių gaminių reeksportas išaugo 4,8 proc. arba 0,3 mln. EUR. Šioje prekių grupėje didžiausią reeksporto dalį sudarė medicinos, chirurgijos bei veterinarijos prietaisai ir aparatai 64,4 proc. bei kontaktiniai lęšiai ir panašus optikos gaminiai 25,2 proc. Trečioje vietoje 2014 m. pagal reeksporto vertę liko elektros mašinų ir įrenginių reeksportas sudaręs 9,1 proc. viso prekių reeksporto į Prancūziją arba 5,9 mln. EUR. Per metus šių gaminių reeksportas augo 2,2 proc. arba 0,1 mln. EUR. Didžiausią šios prekių grupės reeksporto dalį sudaro monitoriai ir projektoriai 58,3 proc., telefono aparatams tenka 9,8 proc., elektros jungikliams, relėms, saugikliams ir pan. 9,1 proc. Reeksporto į Prancūziją struktūra 2014 m. proc. 87 Transporto priemonės 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 29% 31% 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 44 Mediena ir medienos dirbiniai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 3% 5% Prekių reeksportas į Prancūziją pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 87 Transporto priemonės 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 44 Mediena ir medienos dirbiniai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 53 Kiti augaliniai tekstilės pluoštai, verpalai 94 Baldai 07 Daržovės 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 88 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 52 Medvilnė 53 Kiti augaliniai tekstilės pluoštai, verpalai 10% 4% 9% 94 Baldai 9% Kitos prekės 2009 m m m m m m

44 Prekių rūšis (pagal KN) 08 Vaisiai ir riešutai 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 60 Megztinės arba nertinės medžiagos 40 Kaučiukas ir jo dirbiniai 39 Plastikai ir jų dirbiniai Kitos prekės 2009 m m m m m m Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; IV. PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. Iš Prancūzijos importavome prekių už 733,3 mln. EUR, tai buvo 0,7 proc. arba 5 mln. EUR daugiau nei prieš metus. Spartesnį importo augimą stabdė trijų didžiausių prekių grupių transporto priemonių, gėrimų ir mašinų bei mechaninių įrenginių importo vertės mažėjimas. Šių prekių importas 2014 m. sudarė 47 proc. viso prekių importo iš Prancūzijos. Labiausiai per metus sumažėjo transporto priemonių importas 40,5 mln. EUR arba 20,9 proc., mašinų ir mechaninių įrenginių 11,8 proc. arba 11,8 mln. EUR bei gėrimų 4,3 mln. EUR. Labiausiai išaugo farmacijos produktų importas 14,7 mln. EUR arba 30,3 proc. bei parfumerijos ir kosmetikos priemonių 10,1 mln. EUR arba 31,4 proc m. didžiausią importo dalį - 21 proc., sudarė transporto priemonės, kurių importo vertė per metus smuko net 40,5 mln. EUR arba kiek daugiau nei penktadaliu. Daugiau kaip 64 proc. importuojamų transporto priemonių iš Prancūzijos sudaro naudoti lengvieji automobiliai. Antroje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo gėrimai 14 proc. viso prekių importo iš Prancūzijos. Per metus šių produktų importas sumažėjo 4 proc. arba 4,3 mln. EUR. Daugiau kaip 77 proc. viso gėrimo importo iš Prancūzijos sudarė vynas, 20,1 proc. teko etilo alkoholiui, kurio stiprumas mažesnis kaip 80 laipsnių (konjakai, brendžiai, viskiai ir pan.). Trečioje vietoje pagal importo vertę liko mašinų ir mechaninių įrenginių importas, sudaręs 12 proc., prekių importo struktūroje. Šių gaminių importo vertė per metus sumažėjo 11,8 proc. arba 11,8 mln. EUR iki 88 mln. EUR. Didžiausią dalį šios prekių grupės importo sudarė oro kondicionavimo įrenginiai 11,4 proc., mašinos, naudojamos maisto produktų arba gėrimų pramoniniam paruošimui arba gamybai sudarė 8,3 proc., šaldytuvai ir šaldikliai 7 proc. Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. liko farmacijos produktų importas, sudaręs 8,6 proc. prekių importo struktūroje. Šių gaminių importas per metus išaugo 30,3 proc. arba 14,7 mln. EUR iki 63,1 mln. EUR. Apie 81 proc. farmacijos produktų importo sudarė medikamentai, o 18 proc. kraujas, imuniniai serumai, vakcinos ir panašūs gaminiai. Prekių importo iš Prancūzijos struktūra 2014 m. proc. 87 Transporto priemonės 22 Gėrimai 21% 27% 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 30 Farmacijos produktai 14% 2% 4% 6% 6% 8% 12% 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 33 Eteriniai aliejai, parfumerijos ir tualetiniai preparatai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai Kitos prekės 43

45 Prekių importas iš Prancūzijos pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 87 Transporto priemonės 22 Gėrimai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 30 Farmacijos produktai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 33 Eteriniai aliejai, parfumerijos ir tualetiniai preparatai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 38 Įvairūs chemijos produktai 53 Kiti augaliniai tekstilės pluoštai 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 04 Pienas ir pieno produktai 08 Vaisiai ir riešutai 94 Baldai Kitos prekės 2009 m m m m m m V. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS 2014 m. į eksportavome paslaugų už 218,1 mln. EUR, tai buvo 14,5 proc. daugiau nei prieš metus. Transporto paslaugos sudarė daugiau nei 78 proc. viso paslaugų eksporto ir per metus šių paslaugų eksporto vertė padidėjo 19 proc. arba 27,2 mln. EUR iki 170,5 mln. EUR. Prancūzija 2014 m. buvo 5-ta didžiausia rinka Lietuvos transporto paslaugų sektoriui. Antroje vietoje liko kelionių paslaugos, kurių eksportavome už 19 mln. EUR, o per metus šių paslaugų eksporto vertė išaugo 11,9 proc. arba 2 mln. EUR. Trečioje vietoje liko kitos verslo paslaugos, kurios sudarė 5,3 proc. viso paslaugų eksporto arba 11,6 mln. EUR. Per metus šių paslaugų eksportas išaugo 10,2 proc. arba 1,1 mln. EUR m. labiausiai sumažėjo apdirbamosios gamybos paslaugų eksportas 34,8 proc. arba 3,4 mln. EUR iki 6,3 mln. EUR. Paslaugų eksportas į Prancūziją pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Kelionės Kitos verslo paslaugos Apdirbamosios gamybos paslaugos Statybos paslaugos Techninės priežiūros ir remonto paslaugos Kompiuterinės ir informatikos paslaugos Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Finansinės paslaugos struktūra % 78.2% 8.7% 5.3% 2.9% 2.9% 1.5% 0.2% 0.2% 0.1% metinis pokytis proc. 14.5% 19.0% 11.9% 10.2% -34.8% -28.2% #DIV/0! 11.3% -14.6% 25.8% Šaltinis: Lietuvos Bankas 44

46 2014 m. iš Prancūzijos importavome paslaugų už 67,8 mln. EUR, tai buvo 19,5 proc. arba 11,1 mln. EUR daugiau nei prieš metus. Didžiausią paslaugų importo dalį sudarė transporto paslaugos 66,2 proc. arba 44,9 mln. EUR. Šių paslaugų importas per metus išaugo 36,6 proc. arba 12 mln. EUR. Antroje vietoje liko kitos verslo paslaugos, sudariusios 13,2 proc. viso paslaugų importo arba 8,9 mln. EUR. Per metus šių paslaugų importas padidėjo 6,6 proc. arba 0,6 mln. EUR, trečioje vietoje liko kelionių paslaugos, sudariusios 7,3 proc. viso paslaugų importo arba 4,9 mln. EUR. Per metus kelionių paslaugų importas padidėjo 7,2 proc. arba 0,3 mln. EUR. Per 2014 m. labiausiai sumažėjo draudimo paslaugų importas 62,1 proc. arba 2,5 mln. EUR iki 1,5 mln. EUR. Paslaugų importas iš Prancūzijos pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Kelionės Kompiuterinės ir informatikos paslaugos Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Draudimo paslaugos Vyriausybės paslaugos Kitos paslaugos struktūra 100% 66.2% 13.2% 7.3% 3.5% 2.9% 2.2% 1.7% 3.0% 2014 metinis pokytis proc. 19.5% 36.6% 6.6% 7.2% 15.5% -4.6% -62.1% 29.2% 7.3% Šaltinis: Lietuvos Bankas VI. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI Prekybą vykdantys sektoriai Gamyba: baldų ir medienos apdirbimo pramonė; chemijos pramonė (plastikai, trąšos); maisto pramonė; tekstilės pramonė; inžinerinė pramonė; metalo apdirbimo pramonė. Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai Gamyba: inžinerinės pramonės sektoriai (ypač antrinių verčių grandžių gamybinė produkcija); kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos: IRT paslaugos; transportavimo ir logistikos paslaugos; turizmas; kitos verslo paslaugos; sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas. VII. PRANCŪZIJOS PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. Lietuva užėmė 62-ą vietą Prancūzijos importo rinkų sąraše. Prancūzijos importas pagal šalis, mlrd. EUR Šalis Iš viso Vokietija Kinija Belgija Italija JAV Ispanija Nyderlandai Jungtinė Karalystė Šveicarija Rusija 2010 m m m m m

47 Šalis Lenkija Japonija Saudo Arabija Turkija Airija Čekija Austrija Švedija Indija Kitos šalys 2010 m m m m m Šaltinis: Trademap Prancūzijos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 27 Mineralinis kuras 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 87 Transporto priemonės 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 88 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 30 Farmacijos produktai 39 Plastikai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 29 Organiniai chemijos produktai 72 Geležis ir plienas 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 48 Popierius ir kartonas Kitos prekės 2010 m m m m m Šaltinis: Trademap 46

48 Švedija I. SANTRAUKA Prekių apyvartos vertė tarp Lietuvos ir Švedijos yra didžiausia lyginant Lietuvos prekybą su kitomis Skandinavijos šalimis. Lietuvos prekių eksporto vertė į Švediją 2014 m. augo 6,2 proc. ir sudarė 855,2 mln. EUR, o 2015 m. pirmą pusmetį palyginus su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, eksporto vertė į Švediją padidėjo dar 9,9 proc. Prekių apyvartos tarp šalių vertė nuo 2010 m. nuolat augo ir 2014 m. sudarė beveik 1,7 mlrd. EUR, tai buvo 47,6 proc. daugiau nei 2010 m. bei 2,2 karto daugiau nei kriziniais 2009 m. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. padidėjo 4,5 proc. iki 742,3 mln. EUR, o 2015 m. pirmą pusmetį metinis augimas sudarė 8 proc. Iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Švedija daugiausia vežėme baldų (32,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto), plastikų (8,7 proc.) bei tabako (7,4 proc.). Reeksporto vertė 2014 m. didėjo 19 proc. iki 112,9 mln. EUR, o 2015 m. pirmą pusmetį metinis vertės padidėjimas įsidarė dar 19 proc. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė elektros mašinos ir įrenginiai (20,3 proc. viso reeksporto į Švediją), dirbiniai iš geležies arba iš plieno (13,6 proc.) bei įvairūs dirbiniai iš netauriųjų metalų (9,1 proc.) m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Švediją sudarė 86,8 proc. viso prekių eksporto, o 13,2 proc. teko reeksportui. Dalis, % 2012 Vieta Dalis, % Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte Šalies dalis prekių reeksporte Šalies dalis prekių importe 3.2 % 4.7 % 0.8 % 3.3 % % 4.8 % 1.0 % 3.2 % Šalies dalis paslaugų eksporte Šalies dalis paslaugų importe 1.9 % 2.8 % % 1.0 % 2013 Prekės Paslaugos 2014 Vieta Dalis, % Vieta % 5.4 % 1.1 % 3.1 % % 1.6 % 10 9 Lietuvos prekių eksportas į Švediją , mln. EUR 1000,0 800,0 600,0 400,0 38,9 200,0 387,8 0, ,4 524, ,9 67,1 95,2 112,9 664,4 679,6 710,2 742, Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas Nuo 2010 m. Lietuvos prekybos su Švedija balansas buvo neigiamas, tačiau 2014 m. jis tapo teigiamu (20,6 mln. EUR) todėl, kad prekių eksportas augo 6,2 proc., daugiausia dėl padidėjusios baldų eksporto vertės, tuo tarpu importas mažėjo 1,3 proc. daugiausia dėl mažėjusio mineralinio kuro ir transporto priemonių importo. Prekių importo vertė iš Švedijos 2014 m. mažėjo 1,3 proc. ir sudarė 834,7 mln. EUR, o 2015 m. pirmą pusmetį importo vertė išaugo net 23,3 proc m. daugiausia iš Švedijos importavome žuvų (17,7 proc. viso importo iš Švedijos), mašinų ir mechaninių įrenginių (11,1 proc.) bei transporto priemonių (10,1 proc.). 47

49 Lietuvos ir Švedijos užsienio prakyba , mln. EUR 1.000,0 800,0 600,0 400,0 200,0 0,0-200, Balansas 71,5-13,6-30,3-64,1-40,3 20,6 Eksportas 426,7 565,8 722,3 746,7 805,3 855,2 Importas 355,3 579,4 752,6 810,8 845,6 834,7 II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS 2014 m. beveik trečdalį (240 mln. EUR) viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Švediją sudarė baldai, kurie labiausiai prisidėjo prie to, kad bendra lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Švediją 2014 m. augo 4,5 proc. arba 32,2 mln. EUR iki 742,3 mln. EUR. Lietuviškų baldų eksportas auga ir 2015 m. Šių metų pirmą pusmetį palyginus su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu baldų eksportas padidėjo 9,7 proc. arba 11,6 mln. EUR. Antroje vietoje pagal augimą 2014 m. buvo plastikų eksportas, kuris padidėjo 18,6 proc. arba 10,1 mln. EUR, tačiau 2015 m. pirmą pusmetį palyginus su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, plastikų eksportas šiek tiek sumažėjo 2,2 proc. arba 0,7 mln. EUR. Tabako eksportas ženkliai augęs 2014 m. 19,5 proc. arba 9 mln. EUR, 2015 m. pirmą pusmetį irgi demonstravo neigiamą metinį 47,7 proc. arba 10,5 mln. EUR pokytį. Iš kitų prekių kategorijų 2014 m. ženkliai augo mašinų ir mechaninių įrenginių eksportas 29,4 proc. arba 4,9 mln. EUR bei dirbinių iš geležies arba plieno 16,7 proc. arba 4,4 mln. EUR. Šių prekių eksporto vertė didėjo ir 2015 m. pirmą pusmetį palyginus su 2014, atitinkamu laikotarpiu m. labiausiai sumažėjo javų eksporto vertė 66,9 proc. arba 20,2 mln. EUR. Kaip jau minėta, 2014 m. daugiausia į Švediją eksportavome lietuviškų baldų 32,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Baldų eksportas į Švediją auga kasmet nuo 2009 m., o 2015 m. pirmą pusmetį metinis augimas sudarė 9,7 proc. Šioje prekių kategorijoje apie 30 proc. visų baldų eksporto sudaro apmušti sėdimieji baldai su mediniais karkasais, tiek pat sudaro baldų dalys, bei apie 15 proc. tenka mediniams valgomųjų svetainių bei mediniams parduotuvių baldams. Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo plastikų eksportas, kuris sudarė 8,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Švediją. Plastikų eksportas ženkliai augo 2014 m. 18,6 proc. arba 10,1 mln. EUR, tačiau šių metų pirmą pusmetį fiksuotas šioks toks metinis mažėjimas 2,2 proc m. didžiausią plastikų eksporto dalį 37,5 proc. sudarė plastikiniai kamšteliai, gaubtukai ir panašūs gaminiai skirti prekių pakavimui ir transportavimui, panašią dalį sudarė ir PET (polietileno tereftalato) eksportas 32,8 proc. Trečioje vietoje 2014 m. buvo tabako eksportas, sudaręs 7,4 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Tabako eksportas ženkliai augo 2014 m. kuomet fiksuotas metinis 19,5 proc. arba 9 mln. EUR augimas, tačiau 2015 m. pirmą pusmetį metinis pokytis buvo neigiamas ir sudarė 47,7 proc. arba 10,5 mln. EUR. Iš tabako gaminių į Švediją eksportuojame tik cigaretes. Ketvirtoje vietoje 2014 m. liko įvairūs chemijos produktai, kurių eksportas sudarė 6,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Švediją. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. smuko 3,1 proc. arba 1,5 mln. EUR, tačiau 2015 m. pirmą pusmetį jau fiksuotas metinis 37,8 proc. arba 8,1 mln. EUR augimas. Praktiškai visą šių gaminių grupės eksportą sudaro biodyzelinas. Penktoje vietoje 2014 m. buvo medienos eksportas, sudaręs 4,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Švediją. Medienos eksporto vertė 2014 m. augo 1,7 proc. arba 0,6 mln. EUR, tačiau 2015 m. pirmą pusmetį fiksuotas metinis eksporto vertės mažėjimas 2,3 proc. arba 0,4 mln. EUR. Apie 47 proc. visos medienos ir jos gaminių eksporto sudarė medinės grindų plokštės, durys, langai, apie 29 proc. padarinė mediena. 48

50 Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Švediją struktūra 2014 m. proc. 94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 39 Plastikai 29% 32% 24 Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 38 Įvairūs chemijos produktai 44 Mediena ir medienos dirbiniai 4% 9% 4% 4% 6% 7% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 5% Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Švediją pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 39 Plastikai 24 Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 38 Įvairūs chemijos produktai 44 Mediena ir medienos dirbiniai 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; dėvėti drabužiai 87 Transporto priemonės Kitos prekės 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno Kitos prekės 2009 m m m m m m H III. PREKIŲ IMPORTAS Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Švedijos už 834,7 mln. EUR, tai buvo 1,3 proc. arba 11 mln. EUR mažiau nei prieš metus, tačiau 2015 m. pirmą pusmetį jau fiksuotas 23,3 proc. arba 93,7 mln. EUR augimas iki 495,1 mln. EUR m. labiausiai augo žuvų importas 44,7 proc. arba 45,7 mln. EUR, elektros mašinų ir įrenginių importas didėjo 16,9 proc. arba 11,3 mln. EUR, farmacijos produktų importas augo 28,2 proc. arba 4,4 mln. EUR. Šių prekių kategorijų importas didėjo ir 2015 m. pirmą pusmetį atitinkamai žuvų 11,5 proc., elektros mašinų ir įrenginių 3,3 karto, farmacijos produktų 33,3 proc m. labiausiai mažėjo mineralinio kuro 96,5 proc. bei transporto priemonių 29,1 proc. importas. Tiesa šių prekių importas 2015 m. pirmame pusmetyje jau demonstravo metinį augimą atitinkamai 30,8 proc. ir transporto priemonės 6,6 proc. Pirmoje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo žuvys, kurių importavome už 148,1 mln. EUR, tai sudarė 17,7 proc. viso importo iš Švedijos. Žuvų importas nuolat auga nuo 2012 metų, o 2015 m. pirmą pusmetį metinis augimas sudarė 11,5 proc. Apie 85 proc. visų žuvų importo sudarė šviežios arba atšaldytos lašišos, apie 12 proc. suarė šviežių arba atšaldytų lašišų file. 49

51 Antroje vietoje buvo mašinų ir mechaninių įrenginių importas, kurie 2014 m. sudarė 11,1 proc. viso importo iš Švedijos ir per metus šių prekių importas sumažėjo 7,6 proc. arba 7,6 mln. EUR, tačiau jau 2015 m. pirmą pusmetį fiksuotas metinis 17,4 proc. arba 8,1 mln. EUR augimas. Šios prekių kategorijos importas yra gerai diversifikuotas 8,7 proc. sudarė žemės ūkio, sodininkystės arba miškų ūkio mašinos, 6,1 proc. šaldytuvai, šaldikliai, 5,1 proc. buldozeriai, greideriai, lygintuvai, skreperiai, mechaniniai semtuvai, ekskavatoriai ir pan., 4,8 proc. - mašinos, pramoniniai arba laboratoriniai įrenginiai, naudojami medžiagoms apdoroti įvairiais, su temperatūros pokyčiu susijusiais, procesais. Trečioje vietoje 2014 m. liko transporto priemonių importas, sudarė 10,1 proc. viso importo iš Švedijos. Transporto priemonių importas ženkliai smuko 2014 m. 29,1 proc. arba 34,7 mln. EUR, tačiau 2015 m. pirmą pusmetį šiek tiek atsigavo ir buvo fiksuotas metinis 6,6 proc. augimas. Šioje kategorijoje daugiausia importavome traktorių ir vilkikų 43,5 proc., transporto priemonių skirtų kroviniams vežti 32,4 proc. bei lengvųjų automobilių 12 proc. Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo elektros mašinos ir įrenginiai, kurie sudarė 9,4 proc. viso importo iš Švedijos ir per metus išaugo 16,9 proc. arba 11,3 mln. EUR m. pirmą pusmetį šių prekių importas išaugo beveik 3,4 karto arba 74,1 mln. EUR. Tokį augimą lėmė 50 mln. EUR padidėjęs elektros transformatorių, statinių keitiklių ir induktyvumo ričių importas m. iš šios prekių kategorijos daugiausia importavome telefonų aparatų 26,3 proc., geležinkelių, kelių, stovėjimo aikštelių, uostų ir oro uostų signalizacijų, saugos arba eismo reguliavimo elektros įrangos 22,5 proc. bei izoliuotųjų laidų ir kabelių 12,5 proc. Prekių importo iš Švedijos struktūra 2014 m. proc. 03 Žuvys ir kiti vandens bestuburiai 28% 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 18% 11% 10% 3% 4% Prekių importas iš Švedijos pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 03 Žuvys ir kiti vandens bestuburiai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 87 Transporto priemonės 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 48 Popierius ir kartonas 39 Plastikai 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 32 Rauginimo arba dažymo ekstraktai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 30 Farmacijos produktai 72 Geležis ir plienas 76 Aliuminis ir aliuminio dirbiniai Kitos prekės 7% 9% 10% 2009 m Transporto priemonės 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 48 Popierius ir kartonas 2010 m m m m m H Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; 50

52 IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS 2014 m. Švedija buvo 10-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams, tačiau per metus paslaugų eksporto vertė išaugo tik 1,6 proc. arba 2,6 mln. EUR iki 162,7 mln. EUR, tai sudarė 1,44 proc. viso paslaugų eksporto. Didžiausią dalį paslaugų eksporto sudarė transporto paslaugos 37,8 proc., statybų paslaugos 17,8 proc. bei kitos verslo paslaugos 17,6 proc m. per metus labiausiai augo IT ir informacinių paslaugų eksportas, padidėjęs 61,7 proc. arba 5,2 mln. EUR bei transporto paslaugos, augusios 7,7 proc. arba 4,4 mln. EUR m. per metus labiausiai mažėjo kitų verslo paslaugų eksportas 20,9 proc. arba 7,6 mln. EUR bei užsakomosios gamybos paslaugų eksportas, kritęs 12,9 proc. arba 2,8 mln. EUR. Paslaugų eksportas į Švediją pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Statybos paslaugos Kitos verslo paslaugos Apdirbamosios gamybos paslaugos Kompiuterinės ir informatikos paslaugos Kelionės Finansinės paslaugos Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Kitos paslaugos struktūra 100% 37.8% 17.8% 17.6% 11.5% 8.4% 3.8% 2.8% 0.2% 0.1% 2014 metinis pokytis proc. 1.6% 7.7% 9.5% -20.9% -12.9% 61.7% 14.4% 0.2% 0.0% 9.1% Šaltinis: Lietuvos Bankas 2014 m. Švedija buvo 9-ta didžiausia paslaugų importo rinka Lietuvai. Importavome paslaugų už 130,6 mln. EUR, tai buvo net 55,9 proc. arba 46,9 mln. EUR daugiau nei 2013 m. Tokį augimą labiausiai lėmė daugiau kaip dvigubai arba 20,3 mln. EUR išaugęs kitų verslo paslaugų importas, taip pat prie augimo ženkliai prisidėjo ir transporto paslaugos, kurių importavome 74,8 proc. arba 16,8 mln. EUR daugiau nei 2013m m. didžiausią dalį paslaugų importo struktūroje sudarė transporto ir kitos verslo paslaugos, atitinkamai 30,1 proc. ir 30 proc., kelionių paslaugoms teko 17,4 proc m. mažėjo tik naudojimosi intelektine nuosavybe paslaugų importas ir tai tik 32 proc. arba 0,9 mln. EUR. Paslaugų importas iš Švedijos pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Kelionės Kompiuterinės ir informatikos paslaugos Finansinės paslaugos Statybos paslaugos Naudojimasis nuosavybės teisėmis Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Kitos paslaugos struktūra 100% 30.1% 30.0% 17.4% 11.6% 5.1% 1.8% 1.4% 1.3% 1.4% 2014 metinis pokytis proc. 55.9% 74.8% 108.2% 16.1% 37.1% 15.9% 319.3% -32.0% 19.6% 22.8% Šaltinis: Lietuvos Bankas 51

53 V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI Prekybą vykdantys sektoriai Gamyba: baldų ir medienos apdirbimo pramonė; chemijos pramonė (pirminiai plastikai, kiti plastikai); metalo apdirbimo pramonė; tekstilės pramonė; tabako pramonė; inžinerinė pramonė (elektorius konduktoriai; automotive dalys ir kt.). Paslaugos: transportavimo ir logistikos paslaugos; turizmas; IRT paslaugos; verslo paslaugos; spaudos ir leidybos paslaugos. Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai Gamyba: inžinerinės pramonės sektoriai (ypač veikiantys automotive vertės grandinėje ir kiti); kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, farmacijos, biotechnologijų vertės grandinėse), žaliosios energetikos technologijos; maisto pramonė; Paslaugos: IRT paslaugos; verslo paslaugos; sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas. VI. ŠVEDIJOS PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. Lietuva užėmė 23-ą vietą Švedijos importo rinkų sąraše. Švedijos importas pagal šalis, mlrd. EUR Šalis Iš viso Vokietija Norvegija Nyderlandai Danija Jungtinė Karalystė Suomija Rusija Kinija Prancūzija Belgija Lenkija Italija JAV Estija Ispanija Čekija Airija Austrija Nigerija Japonija Turkija Honkongas Lietuva 2010 m m m m m Šaltinis: Trademap 52

54 Švedijos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 27 Mineralinis kuras 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 87 Transporto priemonės 99 Niekur kitur nepriskirtos prekės 39 Plastikai 03 Žuvys ir kiti vandens bestuburiai 30 Farmacijos produktai 72 Geležis ir plienas 90 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 73 Dirbiniai iš geležies arba plieno 29 Organiniai chemikalai 94 Baldai 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 44 Mediena ir medienos dirbiniai 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai Kitos prekės 2010 m m m m m Šaltinis: Trademap 53

55 Vokietija I. SANTRAUKA Lietuvos prekių eksporto vertė į Vokietiją 2014 m. augo 1,8 mln. EUR arba 0,1 proc. ir siekė 1,76 mlrd. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. sumažėjo 20,7 mln. EUR arba 1,4 proc. iki 1,45 mlrd. EUR. Iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Vokietiją daugiausia vežėme baldų (12,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vokietiją), plastikų ir jų dirbinių (12,0 proc.) bei žuvų ir vėžiagyvių (8,9 proc.). Reeksporto vertė 2014 m. didėjo 22,5 mln. EUR arba 7,7 proc. iki 314,8 mln. EUR. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė antžeminio transporto priemonių (16,9 proc. viso reeksporto į Vokietiją), farmacijos produktų (15,9 proc.) bei elektros mašinų ir įrenginių (12,5 proc.) m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją sudarė 82,1 proc. viso prekių eksporto, o 17,9 proc. teko reeksportui. Dalis, % Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte Šalies dalis prekių reeksporte Šalies dalis prekių importe Šalies dalis paslaugų eksporte Šalies dalis paslaugų importe 2012 Vieta 7,8 % 10,4 % 3,3 % 10,2 % Dalis, % 2013 Prekės 7,2 % 9,9 % 3,0 % 10,5 % Paslaugos 10,6 % 5,0 % 2014 Vieta Dalis, % Vieta ,2 % 10,5 % 3,0 % 11,2 % ,8 % 6,8 % 2 5 Lietuvos prekių eksportas į Vokietiją m., mln. EUR 2000,0 1500,0 1000,0 500,0 0,0 236,4 280,1 292,3 314, , , , , ,7 163,0 979, , Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas Nuo nepriklausomybės Lietuvos prekybos su Vokietija balansas buvo neigiamas (šaltinis: Comtrade) m. deficitas padidėjo 148,6 mln. EUR ir sudarė 1139,6 mln. EUR, todėl kad prekių importas augo 150,3 mln. EUR, daugiausia dėl padidėjusios mašinų ir mechaninių įrenginių importo vertės, tuo tarpu prekių eksportas augo tik 1,8 mln. EUR. Prekių importo vertė iš Vokietijos 2014 m. išaugo 150,3 mln. EUR arba 5,5 proc. ir sudarė 2,9 mlrd. EUR m. daugiausia iš Vokietijos importavome mašinų ir mechaninių įrenginių (22,3 proc. viso importo iš Vokietijos), antžeminio transporto priemonių (16,3 proc.) bei plastikų ir jų dirbinių (7,3 proc.). 54

56 Lietuvos ir Vokietijos užsienio prekyba m., mln. EUR 4 000, , , ,0 0, , , Balansas - 344,7-314,4-403,2-749,3-991, ,6 Eksportas 1 142, , , , , ,8 Importas 1 486, , , , , ,4 II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. sumažėjo 20,7 mln. EUR arba 1,4 proc. iki 1,45 mlrd. EUR m., palyginti su 2013 m., daugiausia sumažėjo mineralinio kuro eksportas 61,1 mln. EUR ir plastikų ir jų dirbinių eksportas 60,7 mln. EUR. Taip pat sumažėjo grūdų eksportas 12,9 mln. EUR ir javų eksportas 8,6 mln. EUR. Tuo tarpu išaugo žuvų ir vėžiagyvių eksportas 38,9 mln. EUR, elektros mašinų ir įrenginių 20,4 mln. EUR, baldų 18,0 mln. EUR bei pieno produktų 9,2 mln. EUR. Pirmoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo baldų eksportas, kuris sudarė 12,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vokietiją m., palyginti su 2013 m., baldų eksportas į Vokietiją išaugo 18,0 mln. EUR arba 10,9 proc. ir siekė 183,0 EUR. Šioje prekių kategorijoje apie 44 proc. visų baldų eksporto sudarė mediniai baldai bei apie 22 proc. tenka baldų dalių. Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo plastikų ir jų dirbinių eksportas, kuris sudarė 12,0 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vokietiją. Plastikų ir jų dirbinių eksportas ženkliai nukrito 2014 m. 60,7 mln. EUR arba 25,9 proc. iki 174,1 EUR m. didžiausią plastikų eksporto dalį 55,0 proc. sudarė PET (polietileno tereftalato) eksportas, didbuteliai, buteliai, flakonai ir panašiai gaminiai 11,9 proc. Trečioje vietoje 2014 m. buvo žuvų ir vėžiagyvių eksportas, sudaręs 8,9 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Žuvų ir vėžiagyvių eksportas ženkliai augo 2014 m. kuomet fiksuotas metinis 38,9 mln. EUR arba 42,9 proc. augimas. Iš žuvų ir vėžiagyvių į Vokietiją daugiausia eksportavome rūkytų lašišų 69,1 proc., užšaldytų lašišų file 12,5 proc. Ketvirtoje vietoje 2014 m. buvo trąšos, kurių eksportas sudarė 8,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vokietiją. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. išaugo 4,1 mln. EUR arba 3,4 proc. iki 123,7 mln. EUR. Apie 59 proc. visų trąšų eksporto sudarė diamonio fosfatas, apie 40,5 proc. mineralinės arba cheminės azoto trąšos. Penktoje vietoje 2014 m. buvo medienos ir medienos dirbinių eksportas, sudaręs 7,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vokietiją. Medienos ir medienos dirbinių eksporto vertė 2014 m. sumažėjo 749 tūkst. EUR arba 0,7 proc. iki 108,3 mln. EUR. 33,9 proc. viso medienos ir jos gaminių eksporto sudarė statybiniai staliai ir dailidės gaminiai iš medienos, 18,3 proc. mediniai įrankiai, 17,9 proc. vienasluoksnės faneros lakštai. 55

57 Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vokietiją struktūra 2014 m. proc. 94 Baldai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 12,6% 35,7% 03 Žuvys ir vėžiagyviai 12,0% 8,9% 8,5% 7,5% 4,3% 4,4% 5,9% Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 94 Baldai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 03 Žuvys ir vėžiagyviai 31 Trąšos 44 Mediena ir medienos dirbiniai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 04 Pienas ir pieno produktai 62 Drabužiai ir jų priedai 87 Antžeminio transporto priemonės 61 Megzti arba nerti drabužiai 73 Dirbiniai iš geležies ir plieno 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 31 Trąšos 44 Mediena ir medienos dirbiniai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 04 Pienas ir pieno produktai 62 Drabužiai ir jų priedai Kitos prekės 2009 m. 979,0 91,1 153,4 17,0 78,7 69,4 24,8 35,6 43,4 43,9 31,7 30,4 14,7 344, m. 1325,3 104,1 222,5 44,9 69,9 96,8 32,2 47,4 49,2 53,2 35,0 32,6 18,2 519, m. 1638,0 137,6 263,6 94,2 114,4 104,4 59,2 60,1 58,3 65,5 40,7 37,6 24,7 577, m. 1507,0 169,0 280,0 85,3 103,6 112,4 68,7 61,9 59,5 52,2 38,0 41,6 25,4 409, m. 1468,7 165,0 234,8 90,6 119,7 109,0 65,6 55,0 60,5 53,1 37,0 36,4 25,4 416, m. 1448,0 183,0 174,1 129,5 123,7 108,3 85,9 64,3 62,0 55,9 41,3 39,5 29,8 350,8 III. PREKIŲ REEKSPORTAS Reeksporto į Vokietiją vertė 2014 m. didėjo 22,5 mln. EUR arba 7,7 proc. iki 314,8 mln. EUR m. labiausiai augo antžeminio transporto priemonių reeksportas 8,0 mln. EUR arba 17,6 proc., elektros mašinų ir įrenginių reeksportas didėjo 6,7 mln. EUR arba 20,5 proc., mašinų ir mechaninių įrenginių reeksportas augo 4,3 mln. EUR arba 17,9 proc m. labiausiai mažėjo farmacijos produktų 7,4 mln. EUR arba 13,0 proc. bei vario ir vario dirbinių 4,4 mln. EUR arba 43,3 proc. reeksportas. Pirmoje vietoje pagal reeksporto vertė 2014 m. buvo antžeminio transporto priemonės, kurių reeksportavome už 53,3 mln. EUR, tai sudarė 16,9 proc. viso reeksporto į Vokietiją. 33,9 proc. viso antžeminio transporto priemonių reeksporto sudarė autotransporto dalys ir reikmenys, apie 31,3 proc. sudarė (nauji) lengvieji automobiliai. 56

58 Antroje vietoje buvo farmacijos produktų reeksportas, kurie 2014 m. sudarė 15,9 proc. viso reeksporto į Vokietiją ir per metus šių prekių reeksportas sumažėjo 7,4 mln. EUR arba 13,0 proc. EUR. Iš šios prekių kategorijos daugiausia reeksportavome vatų, marlių, bandažų ir panašių dirbinių 94,0 proc. Trečioje vietoje 2014 m. liko transporto elektros mašinų ir įrenginių reeksportas, sudarė 12,5 proc. viso reeksporto į Vokietiją. Palyginti su 2013 m., elektros mašinų ir įrenginių reeksportas į Vokietiją padidėjo 6,7 mln. EUR arba 20,5 proc. Šioje kategorijoje daugiausia reeksportavome telefonų aparatų 39,9 proc. bei monitorių ir projektorių 30,2 proc. Prekių reeksporto į Vokietiją struktūra 2014 m. proc. 87 Antžeminio transporto priemonės 16,9% 32,8% 15,9% 2,2% 2,1% 12,5% 2,9% 5,8% Prekių reeksportas į Vokietiją pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 87 Antžeminio transporto priemonės 30 Farmacijos produktai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 44 Mediena ir medienos dirbiniai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 07 Daržovės 72 Geležis ir plienas 62 Drabužiai ir jų priedai 74 Varis ir vario dirbiniai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 08 Vaisiai ir riešutai Kitos prekės 8,9% 30 Farmacijos produktai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 44 Mediena ir medienos dirbiniai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 07 Daržovės 72 Geležis ir plienas Kitos prekės 2009 m m m m m m Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas IV. PREKIŲ IMPORTAS Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Vokietijos už 2,9 mlrd. EUR, tai buvo 150,3 mln. EUR arba 5,5 proc. daugiau nei prieš metus m. labiausiai augo mašinų ir mechaninių įrenginių importas 170,4 mln. EUR arba 35,8 proc., plastikų ir jų dirbinių importas didėjo 16,6 mln. EUR arba 8,5 proc., baldų importas augo 11,0 mln. EUR arba 39,2 proc m. labiausiai mažėjo antžeminio transporto priemonių 95,0 mln. EUR arba 16,7 proc., organinių chemijos produktų 12,1 mln. EUR arba 40,4 proc. bei maisto pramonės liekanų ir pašarų gyvūnams 11,1 mln. EUR arba 49,6 proc. 57

59 Pirmoje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo mašinos ir mechaniniai įrenginiai, kurių importavome už 647,0 mln. EUR, tai sudarė 22,3 proc. viso importo iš Vokietijos m., palyginus su 2013 m., mašinų ir mechaninių įrenginių importas iš Vokietijos išaugo 170,4 mln. EUR arba 35,8 proc. Šios prekių kategorijos importas yra gerai diversifikuotas 5,9 proc. sudarė spaudos mašinos, 4,8 proc. čiaupai, ventiliai, vožtuvai ir panašūs vamzdynų, kaitrovamzdžių, katilų, rezervuarų, 4,6 proc. žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, paukštininkystės arba bitininkystės mašinos, 4,2 proc. rutuliniai arba ritininiai guoliai. Antroje vietoje buvo antžeminio transporto priemonių importas, kurie 2014 m. sudarė 16,3 proc. viso importo iš Vokietijos ir per metus šių prekių importas sumažėjo 95,0 mln. EUR arba 16,7 proc. iki 473,2 mln. EUR. Iš antžeminio transporto priemonių daugiausia importavome antžeminio transporto priemonių dalių 18,4 proc., naudotų lengvųjų automobilių 17,0 proc., transporto priemonių skirtų kroviniams vežti (sunkvežimių) 13,7 proc., vilkikų 11,7 proc., naujų lengvųjų automobilių 11,3 proc., puspriekabės 9,2 proc. Trečioje vietoje 2014 m. liko plastikų ir jų dirbinių importas, sudarė 7,3 proc. viso importo iš Vokietijos. Plastikų ir jų dirbinių importas išaugo 2014 m. 16,6 mln. EUR arba 8,5 proc. Šioje kategorijoje daugiausia importavome plokščių, lakštų, plėvelių, folijų ir juostelių, iš plastikų 26,3 proc., vienagijų siūlų 10,4 proc. bei vamzdžių, vamzdelių ir žarnų bei jų jungiamųjų detalių 9,7 proc. Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo elektros mašinos ir įrenginiai, kurie sudarė 6,6 proc. viso importo iš Vokietijos ir per metus išaugo 4,9 mln. EUR arba 2,7 proc m. iš šios prekių kategorijos daugiausia importavome saugiklių, relių, jungiklių, jų dalių ir pan. 22,8 proc., izoliuotųjų laidų ir kabelių 7,5 proc., telefonų aparatų 6,2 proc. Prekių importo iš Vokietijos struktūra 2014 m. proc. 35,4% 2,6% 22,3% 16,3% 2,6% 3,3% Prekių importas iš Vokietijos pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 87 Antžeminio transporto priemonės 39 Plastikai ir jų dirbiniai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 30 Farmacijos produktai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 48 Popierius ir kartonas 73 Dirbiniai iš geležies ir plieno 21 Įvairūs maisto produktai 62 Drabužiai ir jų priedai 38 Įvairūs chemijos produktai 94 Baldai Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 3,8% 6,6% 7,3% 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 87 Antžeminio transporto priemonės 39 Plastikai ir jų dirbiniai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 30 Farmacijos produktai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 48 Popierius ir kartonas 73 Dirbiniai iš geležies ir plieno Kitos prekės 2009 m m m m m m

60 V. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS 2014 m. Vokietija buvo 2-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams, tačiau per metus paslaugų eksporto vertė išaugo 64,8 mln. EUR arba 11,3 proc. iki 636,2 mln. EUR, tai sudarė 10,8 proc. viso paslaugų eksporto. Didžiausią dalį paslaugų eksporto sudarė transporto paslaugos 70,1 proc., kelionių paslaugos 14,5 proc. bei kitos verslo paslaugos 8,1 proc m. per metus labiausiai augo transporto paslaugų eksportas, padidėjęs 41,5 mln. EUR arba 10,2 proc., kelionių paslaugų 10,3 mln. EUR arba 12,6 proc. bei kitų verslo paslaugų, augusios 10,0 mln. EUR arba 24,1 proc m. per metus labiausiai mažėjo apdirbamųjų gamybos paslaugų eksportas 7,1 mln. EUR arba 33,0 proc. Paslaugų eksportas į Vokietiją pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Keliones Kitos verslo paslaugos Apdirbamosios gamybos paslaugos Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos Techninės priežiūros ir remonto paslaugos Statybos paslaugos Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Kitos paslaugos struktūra 100.0% 70.1% 14.5% 8.1% 2.3% 2.0% 1.2% 0.7% 0.7% 0.3% 2014 metinis pokytis proc. 11.3% 10.2% 12.6% 24.1% -33.0% 28.2% 20.1% 4.0% -47.9% Šaltinis: Lietuvos Bankas 2014 m. Vokietija buvo 5-ta didžiausia paslaugų importo rinka Lietuvai. Importavome paslaugų už 295,3 mln. EUR, tai buvo net 94 mln. EUR arba 46,7 proc. daugiau nei 2013 m. Tokį augimą labiausiai lėmė 62,5 mln. EUR arba 72,8 proc. išaugęs transporto paslaugų importas, taip pat prie augimo ženkliai prisidėjo kitos verslo paslaugos, kurių importavome 13,2 mln. EUR arba 44,7 proc. daugiau nei 2013 m m. didžiausią dalį paslaugų importo struktūroje sudarė transporto ir kelionių paslaugos, atitinkamai 50,3 proc. ir 20,3 proc., kitoms verslo paslaugoms teko 14,4 proc. Paslaugų importas iš Vokietijos pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Keliones Kitos verslo paslaugos Finansinės paslaugos Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos Statybos paslaugos Draudimo ir pensijų paslaugos Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Kitos paslaugos Šaltinis: Lietuvos Bankas struktūra 100.0% 50.3% 20.3% 14.4% 2.8% 2.5% 1.9% 1.8% 1.7% 4.3% 2014 metinis pokytis proc. 46.7% 72.8% 7.4% 44.7% 33.0% 7.0% 210.4% 3.3% 29.3% 102.5% 59

61 VI. POTENCIAL8S VERSLO SEKTORIAI Prekybą vykdantys sektoriai Gamyba: baldų ir medienos apdirbimo pramonė; maisto pramonė (ypač apdorota žuvis; pieno produktai); chemijos pramonė (trąšos; organinės chemijos produktai; pirminiai plastikai); tekstilės pramonė; inžinerinė pramonė (elektros įrenginiai ir komponentai). Paslaugos: transportavimo ir logistikos paslaugos; turizmas; IRT paslaugos; verslo paslaugos. Perspektyviniai sektoriai Gamyba: inžinerinės pramonės sektoriai (ypač antrinių verčių grandžių gamybinė produkcija); kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos: IRT paslaugos; verslo paslaugos; sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas. VII. VOKIETIJOS PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. Lietuva užėmė 53-ą vietą Vokietijos importo rinkų sąraše. Vokietijos importas pagal šalis, mlrd. EUR Šalis Iš viso Nyderlandai Kinija Prancūzija Jungtinės Amerikos Valstijos Italija Jungtinė Karalystė Šveicarija Lenkija Belgija Rusija Čekija Austrija Ispanija Vengrija Japonija Kitos šalys Šaltinis: Trademap 2010 m m m m m

62 Vokietijos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 27 Mineralinis kuras, alyvos 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 87 Antžeminio transporto priemonės 30 Farmacijos produktai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 29 Organiniai chemijos produktai 72 Geležis ir plienas 88 Orlaiviai, erdvėlaiviai 73 Dirbiniai iš geležies ir plieno 94 Baldai Kitos prekės Šaltinis: Trademap 2010 m m m m m

63 Izraelis I. SANTRAUKA Lietuvos ir Izraelio prekybiniai santykiai yra labai menkai išvystyti. Nors 2014 m. prekių apyvarta tarp šalių buvo rekordinė, tačiau siekė tik 43,8 mln. EUR. Negana to eksportas į šią šalį 2014 m. mažėjo 4,5 proc., o importas augo 88,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2014 m. mažėjęs 7,6 proc. arba 1,7 mln. EUR iki 23,4 mln. EUR praktiškai grįžo į 2011 m. lygį. Daugiausia iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Izraelį vežėme farmacijos produktų 24 proc., baldų 13,8 proc. bei pieno ir pieno produktų 8,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Reeksportas per 2014 m. augo 37,5 proc. arba 0,63 mln. EUR iki 2,3 mln. EUR. Iš reeksportuojamų prekių daugiausia į Izraelį 2014 m. vežėme dėvėtų drabužių 28,9 proc. viso reeksporto, mašinų ir mechaninių įrenginių 13,9 proc. bei dirbinių iš geležies arba iš plieno 10,8 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Izraelį 2014 m. sudarė 90,2 proc. viso prekių eksporto, o reeksportas 9,8 proc Dalis, % 2013 Vieta Dalis, % 2014 Vieta Dalis, % Vieta % 0.2 % 0.0 % 0.1 % % 0.0 % Prekės Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte Šalies dalis prekių reeksporte Šalies dalis prekių importe 0.1 % 0.2 % 0.0 % 0.1 % Šalies dalis paslaugų eksporte Šalies dalis paslaugų importe 0.1 % 0.1 % % 0.2 % 0.0 % 0.0 % Paslaugos 0.0 % 0.2 % Lietuvos prekių eksportas į Izraelį m. mln. EUR Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas Lietuvos prekybos balansas su Izraeliu nuo 2010 m. yra teigiamas ir 2014 m. sudarė beveik 3 mln. EUR, tačiau jis buvo 78,1 proc. mažesnis nei 2013 m. dėl to, kad per 2014 m. eksportas mažėjo, o importas išaugo beveik dvigubai, dėl ženkliai padidėjusio herbicidų ir fungicidų importo. Kaip jau minėta, prekių importas per 2014 m. paaugo 88,4 proc. arba 9,6 mln. EUR ir sudarė 20,4 mln. EUR. Iš Izraelio 2014 m. daugiausia importavome įvairių chemijos produktų (herbicidai, fungicidai) 56,4 proc. viso prekių importo vertės, elektros mašinos ir įrenginiai sudarė 8,2 proc., o optikos, matavimo ir medicininiai prietaisai 7 proc. 62

64 Lietuvos ir Izraelio užsienio prekyba m. tūkst. EUR Balansas Eksportas Importas II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Izraelį nuolat augęs nuo 2009 m., pradėjo mažėti 2013 m., o per 2014 m. smuko dar 7,6 proc. arba 1,7 mln. EUR iki 21,1 mln. EUR. Tokiam mažėjimui didžiausią įtaką darė praktiškai sustojęs organinių chemijos produktų (nukleino rūgštys ir kiti heterocikliniai junginiai) eksportas 99,3 proc. arba 7,2 mln. EUR iki 51,9 tūkst. EUR. Taip p at ženkliai 54,9 proc. arba 1,8 mln. EUR mažėjo gyvų gyvūnų eksportas. Per 2014 m. labiausiai išaugo farmacijos produktų eksportas 3,4 karto arba 3,6 mln. EUR iki 5,1 mln. EUR, dvigubai didėjo pieno ir pieno produktų eksportas iki 1,8 mln. EUR, augo baldų eksportas 23,5 proc. arba 0,56 mln. EUR. Taigi kaip jau minėta, 2014 m. didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį 24 proc., sudarė farmacijos produktų eksportas. Šių prekių išvežėme už 5,1 mln. EUR sumą, tai buvo 3,4 karto daugiau nei 2013 m. Tokį augimą lėmė daugiau kaip 5,5 karto išaugęs kraujo ir jo frakcijų, imuninių serumų, vakcinų, toksinų ir mikroorganizmų kultūrų eksportas. Šie gaminiai sudarė 98,4 proc. viso lietuviškų farmacijos produktų eksporto Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai sudarę 13,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Per 2014 m. šių prekių eksportas augo 23,5 proc. iki 2,9 mln. EUR. Apie 62 proc. visų baldų eksporto sudarė mediniai valgomųjų, svetainių, parduotuvių ir pan. baldai. Trečioje vietoje 2014 m. buvo pieno ir pieno produktų eksportas sudaręs 8,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto arba 1,85 mln. EUR. Per 2014 m. šių produktų eksportas augo dvigubai arba 9,4 mln. EUR. Didžiąją dalį 92,7 proc. šių produktų eksporto sudarė sūriai. Taip at vežėme šiek tiek sviesto ir sausų pieno produktų. Ketvirtoje vietoje 2014 m. liko įvairių maisto produktų eksportas sudaręs 8,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto arba 1,82 mln. EUR. Per 2014 m. šių produktų eksportas augo 19,8 proc. Arba 0,3 mln. EUR. Apie 75 proc. šios prekių grupės eksporto sudarė maisto gamyboje naudojamos medžiagos turinčios pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, krakmolo ar pan., 18 proc. teko ledams. Penktoje vietoje 2014 m. buvo gyvų gyvūnų eksportas sudaręs 7,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto arba 1,52 mln. EUR. Per metus gyvūnų eksportas į Izraelį smuko 54,9 proc. arba 1,85 mln. EUR. Iš gyvų gyvūnų į Izraelį vežame tik buliukus. 63

65 Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Izraelį struktūra 2014 m. proc. 30 Farmacijos produktai 94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 24% 27% 04 Pienas ir pieno produktai 21 Įvairūs maisto produktai 01 Gyvi gyvūnai 3% 14% 4% 4% 7% 8% 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 9% 19 Gaminiai iš javų, miltų Kitos prekės Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Izraelį pagal prekių rūšį, tūkst. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 30 Farmacijos produktai 94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 04 Pienas ir pieno produktai 21 Įvairūs maisto produktai 01 Gyvi gyvūnai 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 19 Gaminiai iš javų, miltų 44 Mediena ir medienos dirbiniai 76 Aliuminis ir aliuminio dirbiniai 18 Kakava ir gaminiai iš kakavos 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 34 Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai 22 Gėrimai bei actas 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 38 Įvairūs chemijos produktai 48 Popierius ir kartonas Kitos prekės 2009 m m m m m m Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; 64

66 III. PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. iš Izraelio importavome prekių už 20,4 mln. EUR, tai buvo 88,4 proc. daugiau nei prieš metus. Pagrindinė tokio spartaus importo šuolio priežastis buvo 10,7 karto arba 10,4 mln. EUR išaugęs įvairių chemijos produktų importas. Optikos, matavimo ir medicinos prietaisų importas per metus padidėjo 48,3 proc. arba 0,46 mln. EUR, elektros mašinos ir įrenginiai augo 16,2 proc. arba 0,23 mln. EUR m. labiausiai sumažėjo farmacijos produktų importas 49,7 proc. arba 0,79 mln. EUR iki 0,8 mln. EUR. Kitų niekur nepriskirtų prekių importas mažėjo 34,8 proc. arba 0,36 mln. EUR iki 0,69 mln. EUR m. didžiausią importo dalį 56,4 proc., sudarė įvairių chemijos produktų importas. Šių gaminių importavome už 11,5 mln. EUR, o per metus importas išaugo net 10,7 karto. Visą šios prekių kategorijos importą sudarė insekticidai, herbicidai ir fungicidai. Antroje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo elektros mašinų ir įrenginių importas, sudaręs 8,2 proc. viso prekių importo iš Izraelio. Šių gaminių importavome už 1,7 mln. EUR, tai buvo 16,2 proc. daugiau nei prieš metus. Beveik 40 proc. šios prekių kategorijos importo 2014 m. sudarė telefonų aparatai, 22,2 proc. elektriniai garso ir vaizdo signalizacijos aparatai (skambučiai, sirenos, švieslentės ir pan.), 20,1 proc. teko radijo transliacijos arba televizinio signalo perdavimo aparatūrai. Trečioje vietoje pagal importo vertę liko optikos, matavimo, medicininių prietaisų importas, sudaręs 7 proc. viso prekių importo iš Izraelio vertės. Šių gaminių importas per metus išaugo 48,3 proc. arba 0,46 mln. EUR iki 1,4 mln. EUR. Didžiausią šios prekių kategorijos importo dalį 2014 m. sudarė neaptaisyti lęšiai (įskaitant kontaktinius lęšius), prizmės, veidrodžiai ir kiti neaptaisyti optiniai elementai iš bet kurių medžiagų 38,1 proc., bei ortopedijos įtaisai, įskaitant ramentus 28,9 proc. Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo mašinų ir mechaninių įrenginių importas sudaręs 4,2 proc. viso prekių importo iš Izraelio. Šių prekių importas per metus sumažėjo 25,8 proc. arba 0,3 mln. EUR iki 0,86 mln. EUR. Didžiausią šios prekių kategorijos importo dalį 22,8 proc. sudarė oro kondicionavimo įrenginiai, 22,7 proc. sudarė mašinos, pramoniniai arba laboratoriniai įrenginiai, šildomi arba nešildomi elektra, naudojami medžiagoms apdoroti įvairiais, su temperatūros pokyčiu susijusiais, procesais. Prekių importo iš Izraelio struktūra 2014 m. proc. 4% 4% 3% 38 Įvairūs chemijos produktai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 30 Farmacijos produktai 33 Eteriniai aliejai, parfumerija, kosmetika 08 Vaisiai ir riešutai 31 Trąšos Kitos prekės 10% 4% 4% 7% 8% 56% Prekių importas iš Izraelio pagal prekių rūšį, tūkst. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 38 Įvairūs chemijos produktai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 30 Farmacijos produktai 33 Eteriniai aliejai, parfumerija, kosmetika 08 Vaisiai ir riešutai 31 Trąšos 40 Kaučiukas ir jo dirbiniai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 2009 m m m m m m

67 Prekių rūšis (pagal KN) 07 Daržovės 52 Medvilnė 22 Gėrimai 68 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto ir pan. 06 Augantys medžiai ir kiti augalai Kitos prekės 2009 m m m m m m IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS 2014 m. Į Izraelį eksportavome paslaugų tik už 5,5 mln. EUR, tačiau tai buvo net 71,8 proc. daugiau nei 2013 m. Sparčiausiai per 2014 m. augo kelionių paslaugų eksportas 106 proc. arba 1,6 mln. EUR iki 3,08 mln. EUR ir sudarė 55,6 proc. viso paslaugų eksporto į Izraelį. Kitų verslo paslaugų eksporto vertė 2014 m. išaugo daugiau kaip keturgubai iki 0,6 mln. EUR, tai sudarė 10,9 proc. viso paslaugų eksporto, o transporto paslaugos augusios 0,33 mln. EUR iki 0,88 mln. EUR sudarė 15,9 proc. viso paslaugų eksporto į Izraelį. Taip pat šiek tiek eksportavome IT paslaugų už 0,4 mln. EUR, apdirbamosios gamybos paslaugų už 0,26 mln. EUR, taip pat šiek tiek asmeninių, kultūros bei poilsio, techninės priežiūros bei finansinių paslaugų, tačiau jų bendra vertė siekė tik 0,53 mln. EUR. Paslaugų eksportas į Izraelį pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Kelionės Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Kompiuterinės ir informatikos paslaugos Apdirbamosios gamybos paslaugos Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Techninės priežiūros ir remonto paslaugos Finansinės paslaugos struktūra 100% 55.6% 15.9% 10.9% 8.0% 4.6% 2.4% 1.4% 1.1% 2014 metinis pokytis proc. 71.8% 106.0% 59.7% 316.0% 77.9% -42.2% -52.1% 22.2% Šaltinis: Lietuvos Bankas 2014 m. iš Izraelio paslaugų importavome tik už 2,67 mln. EUR, tai buvo net 82,1 proc. mažiau nei prieš metus. Tikį drastišką mažėjimą lėmė kitos verslo paslaugos, kurių importas smuko nuo 11,5 mln. EUR iki 0,36 mln. EUR. Per 2014 m. labiausiai išaugo kelionių paslaugų importas 10,3 proc. arba 0,08 mln. EUR, padvigubėjo IT paslaugų importas, tačiau tik iki 0,13 mln. EUR bei trigubai išaugo asmeninių, kultūros bei kelionių paslaugų importas, tačiau vėlgi tik iki 0,03 mln. EUR. Be kitų verslo paslaugų, labiausiai mažėjo transporto paslaugų importas 61,8 proc. arba 0,97 mln. EUR. Paslaugų importas iš Izraelio pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Kelionės Vyriausybės paslaugos Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Kompiuterinės ir informatikos paslaugos Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai struktūra 100% 31.5% 26.4% 22.6% 13.6% 5.0% 1.1% 0.0% 2014 metinis pokytis proc % 10.3% -20.3% -61.8% -96.9% 100.0% 900.0% % Šaltinis: Lietuvos Bankas 66

68 VI. PERSPEKTYVŪS SEKTORIAI Prekybą vykdantys sektoriai Gamyba: farmacijos ir chemijos pramonė; baldų ir medienos apdirbimo pramonė; maisto pramonė (gyvi gyvūnai ir pieno produktai); inžinerinė pramonė (ypač lazeriai ir optiniai įrenginiai). Perspektyviniai (potencialūs) sektoriai Gamyba: gyvybė mokslų ir kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos: turizmas; IRT paslaugos; transportavimo ir logistikos paslaugos; verslo paslaugos. VII. IZRAELIO PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. Lietuva užėmė 62-ą vietą Izraelio importo rinkų sąraše. Izraelio importas pagal šalis, mlrd. EUR Šalis Iš viso Nenurodytos šalys ir teritorijos JAV Kinija Šveicarija Vokietija Belgija Italija Turkija Nyderlandai Jungtinė Karalystė Indija Honkongas Prancūzija Ispanija Pietų Korėja Japonija Rusija Singapūras Airija Taivanas Kitos šalys 2010 m m m m m Šaltinis: Trademap 67

69 Izraelio importas pagal prekių rūšį, mlrd. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 27 Mineralinis kuras 71 Perlai, brangakmeniai, taurieji metalai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 87 Transporto priemonės 39 Plastikai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 30 Farmacijos produktai 29 Organiniai chemijos produktai 72 Geležis ir plienas 10 Javai 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 88 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 38 Įvairūs chemijos produktai 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus Kitos prekės 2010 m m m m m Šaltinis: Trademap 68

70 Japonija I. SANTRAUKA Lietuvos prekių eksporto vertė į Japoniją 2014 m. augo 1,7 mln. EUR arba 4,8 proc. ir siekė 36,9 mln. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. išaugo 0,8 mln. EUR arba 2,4 proc. iki 34,5 mln. EUR. Iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Japoniją daugiausia vežėme pieno produktų (25,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją), baldų (14,3 proc.) bei optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų (14,4 proc.). Reeksporto vertė 2014 m. išaugo 0,9 mln. EUR arba 55,5 proc. iki 2,5 mln. EUR. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai (38,5 proc. viso reeksporto į Japoniją), plastikai ir jų dirbiniai (11,4 proc.) bei trąšos (10,7 proc.) m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Japoniją sudarė 93,3 proc. viso prekių eksporto, o tik 6,7 proc. teko reeksportui. Dalis, % Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte Šalies dalis prekių reeksporte Šalies dalis prekių importe 2012 Vieta 0,12 % 0,18 % 0,01 % 0,10 % Šalies dalis paslaugų eksporte Šalies dalis paslaugų importe Dalis, % 2013 Prekės 0,14 % 0,23 % 0,02 % 0,10 % Paslaugos 0,12 % 0,07 % 2014 Vieta Dalis, % Vieta ,15 % 0,25 % 0,02 % 0,10 % ,11 % 0,10 % Lietuvos prekių eksportas į Japoniją m., mln. EUR 40,0 30,0 0,0 2,5 33,7 34, ,2 20,0 10,0 1,6 0,2 2,6 0,5 12,3 13,9 16, Lietuviškos kilmės prekių eksportas 25, Prekių reeksportas Nuo 2012 m. prekybos su Japonija balansas buvo teigiamas m. perteklius padidėjo nuo 9,7 iki 10,1 mln. EUR. Prekių importo vertė iš Japonijos 2014 m. išaugo 1,2 mln. EUR arba 4,8 proc. ir sudarė 26,8 mln. EUR m. daugiausia iš Japonijos importavome mašinų ir mechaninių įrenginių (25,0 proc. viso importo iš Japonijos), antžeminio transporto priemonių (22,9 proc.) bei kaučiuko ir jo dirbinių (12,5 proc.). 69

71 Lietuvos ir Japonijos užsienio prekyba m., mln. EUR 50,0 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0-10,0-20,0-30, Balansas - 5,4-10,7-21,9 Eksportas 12,8 14,1 18,6 2,3 9,7 10,1 26,8 35,2 36,9 Importas 18,2 24,8 40,5 24,5 25,6 26,8 II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Japoniją 2014 m. išaugo 0,8 mln. EUR arba 2,4 proc. iki 34,5 mln. EUR m., palyginti su 2013 m., daugiausia išaugo pieno ir pieno produktų 3,4 mln. EUR, baldų 21,4 mln. EUR, farmacijos produktų 0,9 mln. EUR bei gaminių iš mėsos ir žuvies 0,8 mln. EUR. Tuo tarpu sumažėjo optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų eksportas 1,2 mln. EUR. Pirmoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo pieno ir pieno produktų eksportas, kuris sudarė 25,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją m., palyginti su 2013 m., pieno ir pieno produktų eksportas į Japoniją išaugo 3,4 mln. EUR arba 63,0 proc. ir siekė 8,8 mln. EUR. Iš pieno produktų daugiausia eksportavome pieno miltelių 55,4 proc., išrūgų 44,5 proc. Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo baldų eksportas, kuris sudarė 14,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją. Baldų eksportas sumažėjo 2014 m. 153 tūkst. EUR arba 2,9 proc. iki 5,0 mln. EUR m. didžiausią baldų eksporto dalį 62,9 proc. sudarė medinių baldų eksportas, šviestuvai 14,9 proc. Trečioje vietoje 2014 m. buvo optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų eksportas, sudaręs 14,4 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės į Japoniją. Šios prekių grupės eksportas sumažėjo 2014 m. 1,2 mln. EUR arba 19,1 proc. Iš optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų į Japoniją daugiausia eksportavome medicinos, chirurgijos, stomatologijos arba veterinarijos aparatų ir instrumentų 43,8 proc. bei lazerių 35,0 proc. Ketvirtoje vietoje 2014 m. buvo tabakas, kurių eksportas sudarė 9,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. išaugo 266 tūkst. EUR arba 8,5 proc. iki 3,4 mln. EUR. Viso šios prekių grupės eksporto sudarė cigarai. Penktoje vietoje 2014 m. buvo gaminių iš mėsos ir žuvies eksportas, sudaręs 7,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją. Šios prekių grupės eksporto vertė 2014 m. išaugo 0,8 mln. EUR arba 39,6 proc. iki 2,7 mln. EUR. Viso šios prekių grupės eksporto į Japoniją sudarė paruošti arba konservuoti sraigių gaminiai. 70

72 Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją struktūra 2014 m. proc. 2,7% 15,5% 25,6% 4,6% 5,0% 14,6% 7,8% 9,8% 14,4% Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Japoniją pagal prekių rūšį, tūkst. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 04 Pienas ir pieno produktai 94 Baldai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 24 Tabakas 16 Gaminiai iš mėsos, žuvies 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai 62 Drabužiai ir jų priedai 30 Farmacijos produktai 44 Mediena ir medienos dirbiniai 53 Kiti augaliniai tekstilės pluoštai 27 Mineralinis kuras, alyvos 71 Perlai, brangakmeniai Kitos prekės 04 Pienas ir pieno produktai 94 Baldai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 24 Tabakas 16 Gaminiai iš mėsos, žuvies 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai 62 Drabužiai ir jų priedai 30 Farmacijos produktai Kitos prekės 2009 m m m m m m Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas III. PREKIŲ IMPORTAS Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Japonijos už 26,8 mln. EUR, tai buvo 1,2 mln. EUR arba 4,8 proc. daugiau nei prieš metus m. labiausiai augo plastikų ir jų dirbinių importas 1,6 mln. EUR arba beveik 4 kartus, įvairių chemijos produktų importas didėjo 0,5 mln. EUR arba 2 kartus m. labiausiai mažėjo antžeminio transporto priemonių 0,5 mln. EUR arba 7,8 proc., cheminių štapelio pluoštų 0,4 mln. EUR arba 20,7 proc. Pirmoje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo mašinos ir mechaniniai įrenginiai, kurių importavome už 6,7 mln. EUR, tai sudarė 25,0 proc. viso importo iš Japonijos m., palyginus su 2013 m., mašinų ir mechaninių įrenginių importas iš Japonijos sumažėjo 79 tūkst. EUR arba 1,2 proc. Iš mašinų ir mechaninių įrenginių daugiausia importavome gumos (kaučiuko) arba plastikų apdirbimo mašinų 24,9 proc., spaudos mašinų 10,9 proc., šakinių krautuvų 7,8 proc. 71

73 Antroje vietoje buvo antžeminio transporto priemonių importas, kurie 2014 m. sudarė 22,9 proc. viso importo iš Japonijos ir per metus šių prekių importas sumažėjo 0,5 mln. EUR arba 7,8 proc. iki 6,1 mln. EUR. Iš antžeminio transporto priemonių daugiausia importavome lengvųjų automobilių 50,9 proc., traktorių ir vilkikų 35,8 proc., automobilių ir sunkvežimių dalių 7,6 proc. Trečioje vietoje 2014 m. liko kaušiuko ir jo dirbinių importas, sudarė 12,5 proc. viso importo iš Japonijos. Kaučiuko ir jo dirbinių importas sumažėjo 2014 m. 313 tūkst. EUR arba 8,5 proc. Iš šios prekių kategorijos daugiausia importavome guminių padangų 80,5 proc. Prekių importo iš Japonijos struktūra 2014 m. proc. 3,9% 4,6% 10,5% 25,0% 6,0% 6,3% 22,9% 8,3% 12,5% Prekių importas iš Japonijos pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 87 Antžeminio transporto priemonės 40 Kaučiukas ir jo dirbiniai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 55 Cheminiai štapelio pluoštai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 38 Įvairūs chemijos produktai 95 Žaislai, žaidimai 54 Cheminiai elementarieji siūlai (gijos) 56 Vata, veltinys; virvės 82 Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 87 Antžeminio transporto priemonės 40 Kaučiukas ir jo dirbiniai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 55 Cheminiai štapelio pluoštai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 38 Įvairūs chemijos produktai Kitos prekės 2009 m m m m m m IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS 2014 m. Japonija buvo 45-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams, tačiau per metus paslaugų eksporto vertė sumažėjo 0,1 mln. EUR arba 0,4 proc. iki 6,5 mln. EUR, tai sudarė 0,11 proc. viso paslaugų eksporto m. per metus labiausiai augo transporto paslaugų eksportas, padidėjęs 0,6 mln. EUR arba 33,7 proc., apdirbamosios gamybos paslaugų 0,5 mln. EUR arba 23,3 proc m. per metus labiausiai mažėjo kitų verslo paslaugų eksportas 1,0 mln. EUR arba 90,1 proc. 72

74 Paslaugų eksportas į Japoniją pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Iš viso Apdirbamosios gamybos paslaugos Transporto paslaugos Valdžios sektoriaus prekės ir paslaugos Keliones Kitos verslo paslaugos Paslaugų rūšis Šaltinis: Lietuvos Bankas struktūra 100.0% 40.8% 34.7% 19.2% 2.7% 1.7% 2014 metinis pokytis proc. -0.4% 23.3% 33.7% -1.6% -24.4% -90.1% 2014 m. Japonija buvo 44-ta didžiausia paslaugų importo rinka Lietuvai. Importavome paslaugų už 4,4 mln. EUR, tai buvo 1,7 mln. EUR arba 65,4 proc. daugiau nei 2013 m. Tokį augimą labiausiai lėmė 1,8 mln. EUR arba beveik 4 kartus augęs transporto paslaugų importas, taip pat prie augimo prisidėjo kitos verslo paslaugos, kurių importavome 0,3 mln. EUR arba 53,9 proc. daugiau nei 2013 m m. daugiausiai sumažėjo valdžios sektoriaus prekių ir paslaugų 0,2 mln. EUR, naudojamosios intelektinės nuosavybės mokesčio 0,1 mln. EUR. Paslaugų importas iš Japonijos pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Valdžios sektoriaus prekės ir paslaugos Keliones Naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai Šaltinis: Lietuvos Bankas struktūra 100.0% 54.5% 19.5% 18.5% 5.2% 2.1% 2014 metinis pokytis proc. 65.4% 275.1% 53.9% -22.2% 12.9% -57.3% V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI Prekybą vykdantys sektoriai Gamyba: Inžinerinė pramonė (lazeriai, optiniai įrenginiai); maisto pramonė (pieno produktai); tabako pramonė; baldų ir medienos apdirbimo pramonė; tekstilės pramonė. Perspektyviniai (potencialūs) sektoriai Gamyba: gyvybė mokslų ir kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos: IRT paslaugos; transportavimo ir logistikos paslaugos; turizmas; verslo paslaugos. VI. JAPONIJOS PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. Lietuva užėmė 91-ą vietą Japonijos importo rinkų sąraše. Japonijos importas pagal šalis, mlrd. EUR Šalis Iš viso Kinija Jungtinės Amerikos Valstijos Australija Saudo Arabija Jungtinių Arabų Emyratai 2010 m m m m m

75 Šalis Korėjos Respublika kataras Malaizija Indonezija Rusija Taivanas Vokietija Tailandas Vietnamas Kuveitas Kitos šalys 2010 m m m m m Šaltinis: Trademap Japonijos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 27 Mineralinis kuras, alyvos 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 26 Rūdos, šlakai ir pelenai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 87 Antžeminio transporto priemonės 71 Perlai, brangakmeniai 30 Farmacijos produktai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 29 Organiniai chemijos produktai 62 Drabužiai ir jų priedai 61 Megzti arba nerti drabužiai Kitos prekės Šaltinis: Trademap 2010 m m m m m

76 Jungtinės Amerikos Valstijos I. SANTRAUKA Lietuvos prekių eksporto vertė į Jungtines Amerikos Valstijas 2014 m. augo 22,7 mln. EUR arba 32,6 proc. ir siekė 904,9 mln. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. išaugo 226,4 mln. EUR arba 34,3 proc. iki 886,4 mln. EUR. Iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Jungtines Amerikos Valstijas daugiausia vežėme mineralinio kuro (74,1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas), baldų (9,9 proc.) bei optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų (2,0 proc.). Reeksporto vertė 2014 m. sumažėjo 3,8 mln. EUR arba 17,0 proc. iki 18,5 mln. EUR. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė plastikai ir jų dirbiniai (31,5 proc. viso reeksporto į Jungtines Amerikos Valstijas), orlaiviai ir jų dalys (15,3 proc.) bei megzti arba nerti drabužiai (8,1 proc.) m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Jungtines Amerikos Valstijos sudarė 98,0 proc. viso prekių eksporto, o tik 2,0 proc. teko reeksportui. Dalis, % Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte Šalies dalis prekių reeksporte Šalies dalis prekių importe Šalies dalis paslaugų eksporte Šalies dalis paslaugų importe 2012 Vieta Dalis, % 1,5 % 2,2 % 0,3 % 1,0 % ,8 % 4,4 % 0,2 % 1,2 % ,8 % 1,9 % 2013 Prekės Paslaugos 2014 Vieta Dalis, % Vieta ,7 % 6,4 % 0,2 % 1,2 % ,0 % 1,5 % Lietuvos prekių eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas m., mln. EUR 1000,0 18,5 800,0 600,0 400,0 200,0 0,0 3,6 3,7 22,3 4,1 344,2 422,3 520, Lietuviškos kilmės prekių eksportas 25,5 659,9 886,4 321, Prekių reeksportas Nuo 2004 m. prekybos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis balansas buvo teigiamas m. perteklius padidėjo nuo 374,7 iki 585,4 mln. EUR. Prekių importo vertė iš Jungtinių Amerikos Valstijų 2014 m. išaugo 12,0 mln. EUR arba 3,9 proc. ir sudarė 319,5 mln. EUR m. daugiausia iš Jungtinių Amerikos Valstijų importavome antžeminio transporto priemonių (23,1 proc. viso importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų), mineralinio kuro (18,3 proc.) bei mašinų ir mechaninių įrenginių (15,3 proc.). 75

77 Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio prekyba m., mln. EUR 1 000,0 800,0 600,0 400,0 200,0 0, Balansas 201,6 244,0 258,9 101,9 374,7 585,4 Eksportas 347,8 426,0 524,6 346,6 682,2 904,9 Importas 146,2 182,0 265,7 244,7 307,5 319,5 II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. išaugo 226,4 mln. EUR arba 34,3 proc. iki 886,4 mln. EUR m., palyginti su 2013 m., daugiausia išaugo mineralinio kuro eksportas 203,6 mln. EUR, baldų 21,4 mln. EUR, pieno produktų 7,1 mln. EUR. Tuo tarpu daugiausiai sumažėjo trąšų eksportas 25,3 mln. EUR. Pirmoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo mineralinio kuro eksportas, kuris sudarė 74,1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtines Amerikos Valstijos m., palyginti su 2013 m., mineralinio kuro eksportas į Jungtines Amerikos Valstijos išaugo 203,6 mln. EUR arba 44,9 proc. ir siekė 657,0 EUR proc. visų mineralinio kuro eksporto į Jungtines Amerikos Valstijos sudarė naftos alyvos. Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo baldų eksportas, kuris sudarė 9,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas. Baldų eksportas išaugo 2014 m. 21,4 mln. EUR arba 32,3 proc. iki 87,7 mln. EUR m. didžiausią baldų eksporto dalį 74,1 proc. sudarė medinių baldų eksportas, baldų dalys 16,1 proc. Trečioje vietoje 2014 m. buvo optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų eksportas, sudaręs 2,0 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės į Jungtines Amerikos Valstijas. Šios prekių grupės eksportas augo 2014 m. 677 tūkst. EUR arba 4,0 proc. Iš optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų į Jungtines Amerikos Valstijas daugiausiai eksportavome fizinės arba cheminės analizės prietaisų ir aparatų 54,4 proc., medicinos, chirurgijos, stomatologijos arba veterinarijos aparatų ir instrumentų 12,8 proc., lazerių 8,8 proc. Ketvirtoje vietoje 2014 m. buvo malybos produkcija ir krakmolas, kurių eksportas sudarė 1,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. išaugo 3,7 mln. EUR arba 34,0 proc. iki 14,4 mln. EUR. 99,8 proc. viso šios prekių grupės eksporto sudarė kviečiai glitimai. Penktoje vietoje 2014 m. buvo elektros mašinų ir įrenginių eksportas, sudaręs 1,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas. Šios prekių grupės eksporto vertė 2014 m. išaugo 3,4 mln. EUR arba 31,1 proc. iki 14,2 mln. EUR. 32,7 proc. viso elektros mašinų ir įrenginių eksporto sudarė skydai, plokštės, pultai, stendai, skirstomieji spintai ir kiti konstrukcijų pagrindai, 17,1 proc. jungikliai, saugikliai, relės ir pan. 76

78 Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtines Amerikos Valstijos struktūra 2014 m. proc. 1,6% 1,4% 1,6% 27 Mineralinis kuras, alyvos 1,1% 94 Baldai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 11 Malybos produkcija; krakmolas 2,0% 74,1% 1,2% 7,1% 25,9% 9,9% 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 28 Neorganiniai chemikalai 04 Pienas ir pieno produktai 31 Trąšos Kitos prekės Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 27 Mineralinis kuras, alyvos 94 Baldai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 11 Malybos produkcija; krakmolas 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 28 Neorganiniai chemikalai 04 Pienas ir pieno produktai 31 Trąšos 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 38 Įvairūs chemijos produktai 35 Albumininės medž., klijai; fermentai 44 Mediena ir medienos dirbiniai Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 2009 m m m m m m III. PREKIŲ IMPORTAS Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Jungtinių Amerikos Valstijų už 319,5 mln. EUR, tai buvo 12,0 mln. EUR arba 3,9 proc. daugiau nei prieš metus m. labiausiai augo mineralinio kuro ir alyvų importas 34,4 mln. EUR arba daugiau kaip 2 kartus, mašinų ir mechaninių įrenginių importas didėjo 15,3 mln. EUR arba 45,6 proc., elektros mašinų ir įrenginių importas augo 4,8 mln. EUR arba 37,4 proc m. labiausiai mažėjo antžeminio transporto priemonių 21,6 mln. EUR arba 22,6 proc., orlaivių 18,7 mln. EUR arba beveik 4 kartus mažiau bei cheminių štapelio pluoštų 5,2 mln. EUR arba 49,0 proc. Pirmoje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo antžeminio transporto priemonės, kurių importavome už 73,8 mln. EUR, tai sudarė 23,1 proc. viso importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų m., palyginus su 2013 m., antžeminio transporto priemonių importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų nukrito 21,6 mln. EUR arba 22,6 proc. Iš antžeminio transporto priemonių daugiausia importavome naudotų lengvųjų automobilių 82,9 proc., motociklų 7,0 proc., traktorių ir vilkikų 6,7 proc. 77

79 Antroje vietoje buvo mineralinio kuro importas, kurie 2014 m. sudarė 18,3 proc. viso importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir per metus šių prekių importas išaugo 34,4 mln. EUR arba daugiau kaip 2 kartus iki 58,5 mln. EUR. 99,9 proc. mineralinio kuro importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų sudarė naftos alyvos. Trečioje vietoje 2014 m. liko mašinų ir mechaninių įrenginių importas, sudarė 15,3 proc. viso importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Mašinų ir mechaninių įrenginių importas išaugo 2014 m. 15,3 mln. EUR arba 45,6 proc. Iš šios prekių kategorijos daugiausia importavome turboreaktyvinių variklių 30,2 proc., žemės ūkio, sodininkystės arba miškų ūkio mašinų dalių 18,4 proc. Prekių importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų struktūra 2014 m. proc. 20,5% 23,1% 2,4% 4,8% 18,3% 4,8% 5,3% 5,5% Prekių importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 87 Antžeminio transporto priemonės 27 Mineralinis kuras, alyvos 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 03 Žuvys ir vėžiagyviai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 24 Tabakas 08 Vaisiai ir riešutai 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai 88 Orlaiviai, erdvėlaiviai 55 Cheminiai štapelio pluoštai 30 Farmacijos produktai Kitos prekės 15,3% 87 Antžeminio transporto priemonės 27 Mineralinis kuras, alyvos 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 03 Žuvys ir vėžiagyviai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 24 Tabakas 08 Vaisiai ir riešutai Kitos prekės 2009 m m m m m m Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 78

80 IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS 2014 m. Jungtinės Amerikos Valstijos buvo 18-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams, tačiau per metus paslaugų eksporto vertė išaugo 9,4 mln. EUR arba 29,0 proc. iki 41,8 mln. EUR, tai sudarė 1,0 proc. viso paslaugų eksporto m. per metus labiausiai augo telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugų eksportas, padidėjęs 12,8 mln. EUR arba daugiau kaip 2 kartus, valdžios sektoriaus prekių ir paslaugų 3,8 mln. EUR arba 38,5 proc. bei kitų verslo paslaugų, augusios 2,8 mln. EUR arba 24,0 proc m. per metus labiausiai mažėjo finansinės paslaugų eksportas 27,1 mln. EUR arba 98,5 proc. Paslaugų eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Valdžios sektoriaus prekės ir paslaugos Keliones Finansinės paslaugos Draudimo ir pensijų paslaugos Techninės priežiūros ir remonto paslaugos Statybos paslaugos Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai Apdirbamosios gamybos paslaugos metinis pokytis proc. 29.0% 139.5% 18.6% 24.0% 38.5% -3.0% -98.5% 53.3% % 27.3% -97.8% Šaltinis: Lietuvos Bankas 2014 m. Jungtinės Amerikos Valstijos buvo 18-ta didžiausia paslaugų importo rinka Lietuvai. Importavome paslaugų už 64,2 mln. EUR, tai buvo 13,7 mln. EUR arba 17,6 proc. mažiau nei 2013 m. Tokį sumažėjimą labiausiai lėmė 17,9 mln. EUR arba 57,4 proc. nukritęs kitų verslo paslaugų importas, taip pat prie nukritimo ženkliai prisidėjo naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai, kurių importavome 3,5 mln. EUR arba 37,2 proc. mažiau nei 2013 m m. daugiausiai augo techninės priežiūros ir remonto paslaugų 7,4 mln. EUR, telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugų 2,5 mln. EUR m. didžiausią dalį paslaugų importo struktūroje sudarė transporto ir kitos verslo paslaugos, atitinkamai 28,7 proc. ir 20,7 proc., telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugoms teko 12,1 proc. Paslaugų importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos Techninės priežiūros ir remonto paslaugos Keliones Naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai Valdžios sektoriaus prekės ir paslaugos Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Kitos paslaugos struktūra 100.0% 28.7% 20.7% 12.1% 11.5% 11.4% 9.1% 3.7% 1.1% 1.8% 2014 metinis pokytis proc % -13.1% -57.4% 48.3% 14.1% -37.2% -27.4% 65.8% 20.1% Šaltinis: Lietuvos Bankas 79

81 V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI Aktyvią prekybą vykdantys sektoriai Gamyba: baldų ir medienos pramonė; maisto pramonė (ypač malybos ir pieno produktai); chemijos pramonė (organinė ir neorganinė chemija; trąšos); inžinerinė pramonė (mokslinės paskirties lazeriai ir optiniai įtaisai; kiti elektriniai ir mechaniniai įrenginiai); tekstilės pramonė. Paslaugos: transportavimo ir logistikos paslaugos. Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai Gamyba: inžinerinės pramonės sektoriai; kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos: IRT paslaugos; verslo paslaugos; turizmas (ypač sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas). VI. JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. Lietuva užėmė 73-ą vietą Jungtinių Amerikos Valstijų importo rinkų sąraše. Jungtinių Amerikos Valstijų importas pagal šalis, mlrd. EUR Šalis World Kinija Kanada Meksika Japonija Vokietija Korėjos Respublika Jungtinė Karalystė Saudo Arabija Prancūzija Indija Italija Taivanas Airija Šveicarija Vietnamas Kitos šalys Šaltinis: Trademap 2010 m m m m m

82 Jungtinių Amerikos Valstijų importas pagal prekių rūšį, mlrd. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 27 Mineralinis kuras, alyvos 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 87 Antžeminio transporto priemonės 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 62 Drabužiai ir jų priedai 30 Farmacijos produktai 71 Perlai, brangakmeniai 29 Organiniai chemijos produktai 94 Baldai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 61 Megzti arba nerti drabužiai Kitos prekės Šaltinis: Trademap 2010 m m m m m

83 Kinija I. SANTRAUKA Prekybiniai santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos intensyvėja kasmet nuo 2009 metų. Per šį, m. laikotarpį, prekių eksporto vertė padidėjo 4,7 karto iki 102 mln. EUR, o importo vertė išaugo dvigubai iki 666 mln. EUR. Per 2014 m. prekių eksporto vertė į Kiniją augo 15,6 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė didėjo 12,4 proc., tuo tarpu prekių reeksporto vertė išaugo 39,3 proc. iki 14,9 mln. EUR. Iš lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją 2014 m. daugiausia vežėme medienos 32,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją, baldų 26,2 proc. bei mašinų ir mechaninių įrenginių - 11,3 proc. Daugiausia reeksportavome elektros mašinų ir įrenginių 23,4 proc. viso reeksporto į Kiniją, augalinių tekstilės pluoštų 17,7 proc. bei vario ir vario dirbinių 12,6 proc. Prekių importo vertė per 2014 m. padidėjo 17,9 proc. iki 666 mln. EUR. Daugiausia iš Kinijos importavome elektros mašinų ir įrenginių - 18,6 proc. viso importo, mašinų ir mechaninių įrenginių 13,5 proc. bei baldų 5,6 proc m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją sudarė 85,4 proc. viso prekių eksporto vertės, o reeksportas 14,5 proc. Dalis, % 2012 Vieta Dalis, % Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte Šalies dalis prekių reeksporte Šalies dalis prekių importe 0.3 % 0.4 % 0.1 % 2.1 % % 0.5 % 0.1 % 2.2 % Šalies dalis paslaugų eksporte Šalies dalis paslaugų importe 0.3 % 0.3 % % 0.3 % 2013 Prekės Paslaugos 2014 Vieta Dalis, % Vieta % 0.6 % 0.1 % 2.5 % % 0.4 % Lietuvos prekių eksportas į Kiniją m. mln. EUR , , ,9 10,2 0,9 21,0 4,2 23,5 52,1 56, ,6 87, Lietuviškos kilmės prekių eksportas Lietuvos prekybos balansas su Kinija yra neigiamas ir 2014 m. sudarė 564 mln. EUR bei palyginti su 2013 m. buvo 18,3 proc. didesnis. Pagrindinė neigiamo prekybos balanso priežastis yra 6,5 karto už eksportą didesnis importas. 82

84 Lietuvos ir Kinijos užsienio prekyba m. mln. EUR Balansas Eksportas Importas II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS Nuo 2009 m. krizės lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją išaugo kiek daugiau nei keturis kartus iki 87,2 mln. EUR. Tokį augimą daugiausia lėmė medienos ir baldų pramonės eksportas, kurių gaminiai 2014 m. sudarė net 58,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją. Per 2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 12,4 proc., daugiausia dėl 54 proc. arba 8 mln. EUR padidėjusio baldų eksporto bei daugiau nei dvigubai išaugusio mašinų ir mechaninių įrenginių eksporto. Spartesnį eksporto augimą labiausiai stabdė 16,5 proc. arba 5,6 mln. EUR smukęs medienos eksportas bei 69,9 proc. arba 2 mln. EUR mažėjęs vaisių ir riešutų eksportas. Kaip jau minėta, 2014 m. daugiausia į Kiniją eksportavome lietuviškos medienos 32,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją m. medienos eksporto vertė sudarė 28,1 mln. EUR, o didžiąją dalį šios prekių grupės net 76,4 proc. sudarė padarinė mediena (žaliavinė mediena), 16,8 proc. teko medienai, kurios storis didesnis kaip 6 mm. Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo baldų eksportas, kuris sudarė 26,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją. Per 2014 m. baldų eksportas ženkliai išaugo 54 proc. arba nuo 14,8 mln. EUR iki 22,9 mln. EUR. Daugiausiai iš šios prekių grupės eksportuojame medinių valgomųjų, svetainių, parduotuvių baldų, jie sudaro virš 50 proc. šios prekių grupės eksporto. Apie 23 proc. visų baldų eksporto sudaro baldų dalys. Trečioje vietoje 2014 m. buvo mašinų ir mechaninių įrenginių eksportas, kuris sudarė 11,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Šių gaminių eksportas per 2014 m. išaugo 2,3 karto arba 5,7 mln. EUR. Didžiausią šios prekių grupės eksporto vertės dalį sudarė oro kondicionavimo įrenginiai 21,2 proc., šaldytuvai ir šaldikliai 15,4 proc. bei specialias funkcijas atliekančios mašinos ir įrenginiai 10,3 proc. Ketvirtoje vietoje 2014 m. liko varis ir vario dirbiniai, kurių eksportas sudarė 6,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. augo 45,9 proc. arba 1,8 mln. EUR. Visą šios prekių grupės eksportą sudaro vario atliekos ir laužas. 83

85 Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją struktūra 2014 m. proc. 44 Mediena ir medienos dirbiniai 14% 4% 94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 32% 6% 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 74 Varis ir vario dirbiniai 7% 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 11% 27 Mineralinis kuras 26% Kitos prekės Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kinija pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 44 Mediena ir medienos dirbiniai 94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 74 Varis ir vario dirbiniai 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 27 Mineralinis kuras 38 Įvairūs chemijos produktai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 35 Albumininės medžiagos, fermentai 39 Plastikai 08 Valgomieji vaisiai ir riešutai Kitos prekės 2009 m m m m m m Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; III. PREKIŲ IMPORTAS Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Kinijos už 666,1 mln. EUR, tai buvo 17,9 proc. arba 101 mln. EUR daugiau nei prieš metus. Tokiam importo augimui didžiausią įtaką darė 26,8 proc. arba 26,2 mln. EUR išaugęs elektros mašinų ir įrenginių importas, 11,9 mln. EUR arba 47,4 proc. didėjęs baldų importas bei 7,4 mln. EUR arba 35,6 proc. išaugęs žaislų ir žaidimų importas. Per 2014 m. labiausiai sumažėjo malybos produkcijos importas 2 mln. EUR arba 35,2 proc. ir cheminių elementariųjų siūlų importas 1,2 mln. EUR arba 11,3 proc. Pirmoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo elektros mašinos ir įrenginiai, kurie sudarė 18,6 proc. viso importo iš Kinijos ir per 2014 m. šių prekių importas padidėjo 26,8 proc. iki 124 mln. EUR. Iš šios prekių grupės 2014 m. daugiausia importavome radarų, radijo bei televizijos aparatų, monitorių bei projektorių dalių 15,4 proc. viso šios prekių grupės importo, elektroninių integracinių grandinių importas sudarė 12,7 proc. bei telefono aparatų 11,5 proc. šios prekių grupės importo. 84

86 Antroje vietoje buvo mašinų ir mechaninių įrenginių importas, kuris 2014 m. sudarė 13,5 proc. viso importo iš Kinijos arba 89,9 mln. EUR. Per 2014 m. šių gaminių importas augo 6,9 mln. EUR arba 8,3 proc. Didžiausią šios prekių kategorijos importo dalį 2014 m. sudarė automatinio duomenų apdorojimo mašinos (kompiuteriai) 35,7 proc., čiaupai, ventiliai, vožtuvai sudarė 12,2 proc., oro arba vakuuminiai siurbliai, ventiliatoriai, kompresoriai 5,4 proc. Trečioje vietoje 2014 m. baldų importas, sudaręs 5,6 proc. viso importo iš Kinijos. Baldų importas per 2014 m. išaugo 47,4 proc. arba 11,9 mln. EUR iki 37 mln. EUR, o didžiausią šios prekių grupės importo dalį sudarė šviestuvai ir apšvietimo įranga 35,2 proc., baldai sudarė 24,4 proc., o čiužinių importas 22,4 proc. Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo plastikai, kurie sudarė 5,3 proc. viso importo iš Kinijos, o per metus plastikų importo vertė išaugo 16,7 proc. arba 5 mln. EUR iki 34,9 mln. EUR. Didžiausią šios prekių kategorijos importo dalį sudarė celiuliozės importas 36,7 proc., kiti plastikų gaminiai (pakabos, biuro, mokyklos reikmenys, jungiamosios detalės ir pan.) 19,7 proc. Lietuvos importo iš Kinijos struktūra 2014 m. proc. 19% 40% 14% 6% 4% 4% 4% 4% Prekių importas iš Kinijos pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 39 Plastikai 87 Antžeminio transporto priemonės 83 Įvairūs dirbiniai iš netauriųjų metalų 95 Žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 64 Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai 40 Kaučiukas ir jo dirbiniai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 29 Organiniai chemijos produktai Kitos prekės 5% 2009 m Elektros mašinos ir įrenginiai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 39 Plastikai 87 Antžeminio transporto priemonės 83 Įvairūs dirbiniai iš netauriųjų metalų 95 Žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno Kitos prekės 2010 m m m m m Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; 85

87 IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS 2014 m. į Kiniją eksportavome paslaugų už 30,8 mln. EUR, kai 2013 m. tik už 2,1 mln. EUR. Praktiškai visą paslaugų eksportą sudarė transporto paslaugų eksportas 95,9 proc., o per metus transporto paslaugų eksportas į Kiniją išaugo daugiau kaip trigubai iki 29,6 mln. EUR. Antroje vietoje pagal paslaugų eksporto vertę liko kitos verslo paslaugos, jų eksportavome už 2,3 mln. EUR, o per metus šių paslaugų eksportas padidėjo 0,7 mln. EUR arba 44,9 proc. Trečioje vietoje liko kelionių paslaugų eksportas, kurio vertė siekė 0,65 mln. EUR ir per 2014 m. fiksuotas 47,7 proc. arba 0,21 mln. EUR vertės padidėjimas. Paslaugų eksportas į Kiniją pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Kelionės Vyriausybės paslaugos Finansinės paslaugos Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Kompiuterinės ir informatikos paslaugos Apdirbamosios gamybos paslaugos Kitos paslaugos struktūra % metinis pokytis proc % 222.9% 44.9% 47.7% -50.7% 142.9% 66.7% 0.0% -79.6% 9.1% Šaltinis: Lietuvos Bankas 2014 m. paslaugų importas iš Kinijos sudarė tik 17 mln. EUR, tai buvo 5,2 mln. EUR arba 23,3 proc. mažiau nei 2013 m. 77,1 proc. visų paslaugų importo sudarė transporto paslaugos, kurių importas per 2014 m. smuko 33,8 proc. arba 6,7 mln. EUR iki 13,1 mln. EUR. Antroje vietoje buvo kitos verslo paslaugos, kurių importavome už 1,7 mln. EUR, o šių paslaugų importas per 2014 m. padidėjo beveik dvigubai arba 1,1 mln. EUR. Kelionių paslaugų importavome už 0,6 mln. EUR, per metus augimas sudarė 11,9 proc., taip pat importavome šiek tiek finansinių paslaugų, apdirbamosios gamybos bei draudimo paslaugų. Paslaugų importas iš Kinijos pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Vyriausybės paslaugos Kelionės Finansinės paslaugos Apdirbamosios gamybos paslaugos Draudimo paslaugos Kitos paslaugos struktūra % 77.1% 10.1% 4.3% 3.5% 2.5% 1.4% 0.6% 0.6% 2014 metinis pokytis proc % -33.8% 197.0% -26.7% 11.9% 208.3% % -52.8% 200.0% Šaltinis: Lietuvos Bankas 86

88 V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI Prekybą vykdantys sektoriai Gamyba: miškininkystė (medienos žaliava); baldų ir medžio apdirbimo pramonė; metalo apdirbimo pramonė (metalo (ypač vario) antriniai produktai ir laužas); chemijos pramonė (organinė chemija (enzimai) ir kt.). Paslaugos: turizmas. Perspektyviniai sektoriai Gamyba: gyvybė mokslų ir kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse), maisto pramonė (ilgo vartojimo). Paslaugos: ITK paslaugos; verslo paslaugos; turizmas; transporto ir logistikos paslaugos. VI. KINIJOS PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. Lietuva užėmė 123-ą vietą Kinijos importo rinkų sąraše. Kinijos importas pagal šalis, mlrd. EUR Šalis Iš viso Pietų Korėja Japonija JAV Taivanas Kinija Vokietija Australija Malaizija Brazilija Saudo Arabija Pietų Afrika Rusija Šveicarija Tailandas Angola Singapūras Iranas Prancūzija Kanada Indonezija Omanas Kitos šalys 2010 m m m m m Šaltinis: Trademap 87

89 Kinijos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 27 Mineralinis kuras 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 26 Rūdos, šlakai ir pelenai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 87 Transporto priemonės 99 Niekur kitur nepriskirtos prekės 39 Plastikai 29 Organiniai chemikalai 74 Varis ir vario dirbiniai 12 Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai 71 Perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai 88 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 44 Mediena ir medienos dirbiniai 72 Geležis ir plienas 30 Farmacijos produktai Kitos prekės 2010 m m m m m Šaltinis: Trademap 88

90 Ukraina I. SANTRAUKA Per 2014 m. Lietuvos prekių eksporto vertė į Ukrainą išaugo 6,9 proc. arba 58,1 mln. EUR iki 905,1 mln. EUR m. Ukraina buvo 9-tą didžiausių Lietuvos eksporto rinkų sąraše. Tais pačiais metais lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė išaugo 6,4 proc. arba 43,1 mln. EUR iki 720,1 mln. EUR. Iš lietuviškos kilmės prekių, 2014 m. daugiausiai į Ukrainą vežėme mineralinio kuro (90,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Ukrainą), plastikų (2,8 proc.) ir mašinų bei mechaninių įrenginių (1,6 proc.). Be mineralinio kuro, 2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Ukrainą mažėjo 34,2 mln. EUR arba 32,7 proc. Tuo pačiu laikotarpiu reeksporto vertė išaugo 8,8 proc. arba 15 mln. EUR iki 185 mln. EUR m. didžiausią reeksportuotų prekių dalį sudarė mašinos ir mechaniniai įrenginiai (25,2 proc. viso reeksporto į Ukrainą), po jų sekė popierius ir kartonas (16,3 proc.) bei transporto priemonės (7,8 proc.) m. Ukraina buvo 8-ta didžiausia eksporto rinka tiek lietuviškos kilmės prekėms, tiek ir reeksportuotoms prekėms. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ukrainą sudarė 79,6 proc. viso prekių eksporto, o reeksportui teko 20,4 proc Dalis, % Vieta 3.6 % 4.7 % 1.7 % 0.8 % Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte Šalies dalis prekių reeksporte Šalies dalis prekių importe 2013 Dalis, % Prekės 3.5 % 4.6 % 1.7 % 0.8 % 2014 Vieta Dalis, % Vieta % 5.2 % 1.8 % 0.9 % Lietuvos prekių eksportas į Ukrainą, , mln. EUR Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas Nuo pat 1995 m. Lietuva turi teigiamą prekybos balansą su Ukraina, kuris 2014 m. išaugo 6,5 proc. iki 665,6 mln. EUR m. prekių importo vertė iš Ukrainos augo 7,7 proc. arba 17,1 mln. EUR iki 239,5 mln. EUR. Didžiausią importo dalį sudarė mineralinis kuras ir jo produktai (13,7 proc. viso importo iš Ukrainos), mediena ir medienos dirbiniai (13,2 proc.) ir javai (10,8 proc.) m. Ukraina buvo 22-a didžiausia Lietuvos importo rinka. 89

91 Lietuvos ir Ukrainos užsienio prekyba m. mln. EUR Balansas 229,8 391,7 444,9 624,1 624,7 665,6 Eksportas 353,6 566,0 667,7 826,0 847,1 905,1 Importas 123,9 174,4 222,8 201,9 222,4 239,5 II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS 2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ukrainą per metus išaugo 6,4 proc. arba 43,1 mln. EUR ir sudarė 720,1 mln. EUR. Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį į Ukrainą sudarė mineralinis kuras - 90,2 proc., antroje vietoje liko plastikai 2,8 proc. ir trečioje mašinos ir mechaniniai įrenginiai 1,6 proc. Be mineralinio kuro, kaip jau minėta, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ukrainą 2014 m. mažėjo 34,2 mln. EUR arba 32,7 proc. Nepaisant žemesnių naftos produktų kainų nei 2013 m., mineralinio kuro ir produktų eksportas į Ukrainą 2014 m. išaugo 77,3 mln. EUR arba 6,4 proc. ir pasiekė 649,6 mln. EUR. Praktiškai visą šios prekių grupės eksportą į Ukrainą sudarė degalai bei 0,1 proc. teko durpėms. Antroje vietoje pagal lietuviškos kilmės prekių eksporto vertę liko plastikų eksportas, kuris per 2014 m. sumažėjo 40,9 proc. arba 13,9 mln. EUR iki 20 mln. EUR. Tokį plastikų eksporto mažėjimą į Ukrainą daugiausia lėmė smukęs PET (polietileno tereftalato) eksportas, kuris sudarė apie 81,6 proc. viso lietuviškų plastikų eksporto į šią šalį, 6,5 proc. teko pirminės formos polimerams bei 3,4 proc. plokštėms, juostoms bei lakštams iš plastikų. Trečioje vietoje 2014 m. buvo mašinų ir mechaninių įrenginių eksportas, kuris palyginus su 2013 m. sumažėjo 50,9 proc. arba 11,6 mln. EUR. Iš šios prekių kategorijos labiausiai sumažėjo šaldiklių ir šaldytuvų eksportas 9,9 mln. EUR m. šaldikliai bei šaldytuvai sudarė 55,9 proc. viso lietuviškos kilmės mašinų ir mechaninių įrenginių eksporto į Ukrainą, 12,3 proc. teko centrinio šildymo katilams, 6,9 proc. - čiaupams, ventiliams, vožtuvams ir panašiems vamzdynų, katilų, rezervuarų, cisternų, bakų ir panašių dirbinių įtaisams, Ketvirtoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo vata, veltinys ir neaustinės medžiagos, virvės, lynai, kurių eksportavome už 8,5 mln. EUR, o per metus šių prekių eksportas į Ukrainą padidėjo 14,8 proc. arba 1,1 mln. EUR. Didžiausią šios prekių kategorijos dalį sudarė vilna 99,5 proc. Penktoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. liko popierius ir kartonas, kurių eksportavome už 6,3 mln. EUR. Palyginti su 2013 m. šių gaminių eksportas sumažėjo 27,1 proc. arba 2,3 mln. EUR. Didžiausią šios prekių grupės eksporto dalį sudarė nepadengtas popierius ir kartonas, kurio eksportas per 2014 m. mažėjo 3,3 mln. EUR. Lietuva taip pat eksportuoja šiek tiek tualetinio popieriaus, etikečių bei popieriaus cigaretėms. 90

92 Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Ukrainą struktūra 2014 m., proc. 0,4% 0,9% 90,2% 9,8% 1,2% 0,3% 27 Mineralinis kuras, alyvos 0,3% 39 Plastikai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 2,4% 1,6% 56 Vata, neaustinės medžiagos, virvės, lynai ir trosai 48 Popierius ir kartonas 16 Gaminiai iš mėsos ar žuvies 2,8% 28 Neorganiniai chemikalai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai Kitos prekės Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ukrainą pagal prekių rūšį, tūkst. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 27 Mineralinis kuras, alyvos 39 Plastikai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 56 Vata, neaustinės medžiagos, virvės, lynai ir trosai 48 Popierius ir kartonas 16 Gaminiai iš mėsos ar žuvies 28 Neorganiniai chemikalai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 44 Mediena ir medienos dirbiniai 94 Baldai 04 Pieno produktai 19 Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo 15 Riebalai ir aliejus 90 Optikos, matavimo, medicininiai prietaisai 38 Įvairūs chemijos produktai Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas; 91

93 III. PREKIŲ REEKSPORTAS prekių reeksportas į Ukrainą išaugo 8,8 proc. arba 15 mln. EUR iki 185 mln. EUR. Didžiausią reeksportuotų prekių dalį sudarė mašinos ir mechaniniai įrenginiai 25,2 proc. viso reeksporto į Ukrainą 2014 m., popierius ir kartonas sudarė 16,3 proc., transporto priemonės 7,8 proc. Ukraina buvo 8-a didžiausia rinka prekių reeksportu užsiimančioms Lietuvos įmonėms. Mašinos ir mechaniniai įrenginiai sudarė didžiausią reeksportuotų prekių dalį 2014 m. 25,2 proc. Palyginti su 2013 m. šių prekių reeksportas išaugo daugiau kaip dvigubai arba 24,4 mln. EUR iki 46,5 mln. EUR. Labiausiai išaugo nešiojamų kompiuterių reeksportas 12,4 mln. EUR, mašinų skirtų aliejaus ir riebalų ekstrakcijai ir paruošimui reeksportas didėjo 8,4 mln. EUR, mašinų skirtų sėjai ir pan. 2,3 mln. EUR. Antroje vietoje pagal reeksporto vertę 2014 m. popierius ir kartonas. Palyginti su 2013 m. šių gaminių reeksportas didėjo 1,5 proc. arba 0,44 mln. EUR iki 30,2 mln. EUR. Didžiąją dalį šios prekių grupės reeksporto 95,6 proc. sudarė popierius ir kartonas, iš vienos arba abiejų pusių padengtas kaolinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis, Lietuva taip pat į Ukrainą reeksportuoja mažus kiekius nepadengto popieriaus ir kartono. Trečioje vietoje pagal reeksporto vertę 2014 m. buvo transporto priemonių reeksportas, kuris palyginus su 2013 m. sumažėjo 11,4 mln. EUR arba 44 proc. Labiausiai per metus sumažėjo naudotų sunkvežimių ir naudotų lengvųjų automobilių reeksportas, atitinkamai 5 mln. EUR ir 2,7 mln. EUR. Prekių reeksporto į Ukrainą struktūra 2014 m., proc. 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 25,2% 25,7% 48 Popierius ir kartonas 87 Transporto priemonės 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai, dėvėti drabužiai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 3,5% 16,3% 4,5% 5,1% 5,6% 27 Mineralinis kuras, alyvos 90 Optikos, matavimo, medicininiai prietaisai 6,4% 7,8% 03 Žuvys Kitos prekės Prekių reeksportas į Ukrainą pagal prekių rūšį, tūkst. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 48 Popierius ir kartonas 87 Transporto priemonės 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai, dėvėti drabužiai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 27 Mineralinis kuras, alyvos 90 Optikos, matavimo, medicininiai prietaisai 03 Žuvys 31 Trąšos 38 Įvairūs chemijos produktai

94 Prekių rūšis (pagal KN) 32 Rauginimo arba dažymo ekstraktai, taninai, dažikliai 39 Plastikai 60 Megztinės arba nertinės medžiagos 52 Vilna 55 Cheminiai štapelio pluoštai Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas; IV. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI Prekybą vykdantys sektoriai Gamyba: chemijos pramonė (plastikai; neorganinės chemijos produktai); inžinerinė pramonė (mechaninė įranga, elektros įranga, kiti įrenginiai); maisto pramonė (pieno ir mėsos produktai); tekstilės pramonė (vata iš dirbtinio pluošto); baldų ir medienos apdirbimo pramonė. Perspektyviniai sektoriai Gamyba: inžinerinės pramonės sektoriai (plataus spektro įranga, mechaniniai ir elektros įrenginiai, jų komponentai); maisto pramonė; kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos: transportavimo ir logistikos paslaugos (Pietų Europos uostų / Artimųjų Rytų / Turkijos Šiaurės Europos prekių koridoriaus galimybės); turizmas (ypač sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas); verslo paslaugos; IRT paslaugos; kitos verslo paslaugos. V. PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. prekių importas iš Ukrainos išaugo 7,7 proc. arba 17,1 mln. EUR iki 239,5 mln. EUR. Didžiausią prekių importo iš Ukrainos vertės dalį sudarė mineralinis kuras, alyvos 13,7 proc., mediena ir medienos dirbiniai 13,2 proc., javai 10,8 proc m. Ukraina buvo 22-a didžiausia Lietuvos importo partnerė. Pirmoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo mineralinis kuras ir alyvos, kurių įsivežėme net trigubai daugiau nei 2013 m. arba už 32,8 mln. EUR vertę. Didžiausią dalį sudarė degalų importas, kuris augo 5 mln. EUR iki 28,5 mln. EUR. Lietuva taip pat importavo šiek tiek anglių. Antroje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo mediena ir medienos dirbiniai. Palyginti su 2013 m. šių prekių importas išaugo 28,2 proc. arba 7 mln. EUR iki 31,6 mln. EUR. Didžiąją medienos importo iš Ukrainos dalį 2014 m. sudarė pjautinė mediena 66,2 proc., padarinė mediena sudarė 7,5 proc., faneros lakštai 5,1 proc. Labiausiai augo pjautinės medienos importas 4,1 mln. EUR ir faneros lakštų importas 0,75 mln. EUR. Trečioje vietoje pagal importo vertę buvo javų importas, kuris per 2014 m. sumažėjo 1,4 proc. arba 0,36 mln. EUR iki 25,9 mln. EUR. Daugiausia iš Ukrainos importavome kukurūzų 78,6 proc. viso javų importo, kviečių 15,8 proc. bei rugių 5 proc. Kukurūzų importas mažėjo 5,8 mln. EUR, o kviečių ir rugių importas išaugo per 2014 m. atitinkamai 4,1 mln. EUR ir 1,2 mln. EUR. Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo geležis ir plienas. Šios prekės sudarė 8,3 proc. viso prekių importo iš Ukrainos arba 19,9 mln. EUR. Per 2014 m. geležies ir plieno importas smuko 22,3 proc. arba 5,7 mln. EUR. Iš šios prekių grupės daugiausia 2014 m. importavome plokščių valcavimo produktų iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno 41,1 proc., taip pat strypų ir juostų iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno 40,5 proc. bei fasoninių profilių ir specialiųjų profilių iš geležies ar plieno 10 proc. Penktoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo maisto pramonės atliekos ir pašarai gyvūnams, kurie sudarė 5,9 proc. viso prekių importo iš Ukrainos. Šių gaminių importavome už 14,1 mln. EUR, o per 2014 m. importo vertė išaugo 20,1 proc. arba 2,4 mln. EUR. Praktiškai visą šios prekių grupės importą 97,5 proc. sudarė išspaudos ir kitos kietos atliekos. 93

95 Importo iš Ukrainos struktūra 2014 m., proc. 27 Mineralinis kuras, alyvos 44 Mediena ir medienos dirbiniai 13,7% 10 Javai 34,8% 13,2% 72 Geležis ir plienas 23 Maisto pramonės atliekos, pašarai gyvūnams 10,8% 73 Dirbiniai iš geležies ar plieno 25 Druska, siera, akmenys, cementas ir pan. 4,1% 4,2% Prekių importas iš Ukrainos pagal prekių rūšį, tūkst. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 27 Mineralinis kuras, alyvos 44 Mediena ir medienos dirbiniai 10 Javai 72 Geležis ir plienas 23 Maisto pramonės atliekos, pašarai gyvūnams 73 Dirbiniai iš geležies ar plieno 25 Druska, siera, akmenys, cementas ir pan. 15 Aliejus ir riebalai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 84 mašinos ir mechaniniai įrenginiai 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 18 Kakava ir gaminiai iš kakavos 70 Stiklas ir stiklo dirbiniai 08 Vaisiai ir riešutai 22 Gėrimai Kitos prekės 5,9% 5,1% 8,3% 15 Aliejus ir riebalai Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas; V. UKRAINOS PREKIŲ IMPORTAS 2014, Lietuva buvo 11-a svarbiausia Ukrainos prekių importo partnerė. 94

96 Ukrainos prekių importas pagal šalis, mln. EUR Šalis Total Rusija Kinija Vokietija Baltarusija Lenkija JAV Italija Vengrija Turkija Prancūzija Lietuva Rumunija Nyderlandai Jungtinė Karalystė Čekija Kitos šalys Šaltinis: Trademap Ukrainos prekių importas pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 27 Mineralinis kuras, alyvos 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 39 Plastikai 30 Farmacijos produktai 87 Transporto priemonės 72 Geležis ir plienas 48 Popierius ir kartonas 38 Įvairūs chemijos produktai 73 Dirbiniai iš geležies ar plieno 08 Vaisiai ir riešutai 40 Kaučiukas ir jo dirbiniai 33 Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai, parfumerijos, kosmetikos preparatai 29 Organiniai chemijos produktai 26 Rūdos, šlakai ir pelenai Kitos prekės Šaltinis: Trademap 95

97 Jungtiniai Arabų Emyratai I. SANTRAUKA Prekybiniai santykiai tarp Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) yra prastai išvystyti, prekių apyvarta tarp šalių 2014 m. nesiekė ir 30 mln. EUR. Prekių eksporto vertė į JAE per 2014 m. išaugo tik 1,5 proc. arba 0,3 mln. EUR ir sudarė 21,5 mln. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportavome už 14,2 mln. EUR, o per metus šių prekių eksporto vertė padidėjo 2,1 proc. arba 0,3 mln. EUR. Didžiausią dalį lietuviškos kilmės prekių eksporto sudarė stiklas ir jo dirbiniai 22,3 proc., elektros mašinoms ir įrenginiams teko 18,8 proc. bei baldams 17,4 proc. Reeksportas per 2014 m. praktiškai nepakito, padidėjo tik 0,4 proc. iki 7,3 mln. EUR. Didžiausią reeksportuotų prekių dalį sudarė elektros mašinos ir įrenginiai 35,9 proc., transporto priemonėms teko 23,4 proc., o mašinoms ir mechaniniams įrenginiams 14,6 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į JAE sudarė 66,2 proc. viso prekių eksporto, o reeksportas 33,8 proc. Dalis, % 2012 Vieta Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte Šalies dalis prekių reeksporte Šalies dalis prekių importe 0.1 % 0.1 % 0.1 % 0.0 % Šalies dalis paslaugų eksporte Šalies dalis paslaugų importe 0.1 % 0.0 % Dalis, % 2013 Prekės 0.1 % 0.1 % 0.1 % 0.0 % Paslaugos 0.2 % 0.0 % 2014 Vieta Dalis, % Vieta % 0.1 % 0.1 % 0.0 % % 0.0 % Lietuvos prekių eksportas į JAE m. mln. EUR 60 5, , ,0 5,4 8,8 8,4 9,2 17,9 7,2 13,9 7,3 14, Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas Lietuvos prekybos balansas su JAE yra teigiamas ir 2014 m. sudarė 16,8 mln. EUR bei palyginti su 2013 m. buvo 8,8 proc. didesnis m. prekių importas iš JAE sudarė tik 4,7 mln. EUR arba 18,3 proc. mažiau nei 2013 m. Prekių importas praktiškai nekinta jau paskutinius trejetą metų m. daugiausia importavome plastikų 30,5 proc. viso prekių importo, elektros mašinų ir įrenginių 28,9 proc., perlų, brangakmenių 27 proc. 96

98 Lietuvos ir JAE užsienio prekyba m. mln. EUR 60,0 50,0 40,0 30,0 20,0 10,0 0, Balansas 48,3 11,5 12,9 19,5 15,5 16,8 Eksportas 53,2 14,1 17,5 23,9 21,2 21,5 Importas 4,9 2,7 4,6 4,3 5,7 4,7 II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS Lietuviškos kilmės prekių eksportas į JAE 2014 m. sudarė tik 14,2 mln. EUR. Tai buvo 2,1 proc. arba 0,3 mln. EUR daugiau nei 2013 m. Per metus Didžiausią dalį sudarė stiklas ir jo dirbiniai, elektros mašinos bei baldai. Labiausiai per metus išaugo stiklo bei stiklo dirbinių eksporto vertė 118 proc. arba 1,7 mln. EUR, pieno ir pieno produktų 173 proc. arba 0,44 mln. EUR bei mineralinio kuro daugiau kaip keturis kartus arba 0,4 mln. EUR. Labiausiai sumažėjo baldų eksporto vertė 32,1 proc. arba 1,2 mln. EUR, medienos ir medienos dirbinių 26 proc. arba 0,57 mln. EUR bei mašinų ir mechaninių įrenginių ,6 proc. arba 0,53 mln. EUR. Kaip jau minėta, 2014 m. daugiausia į JAE eksportavome lietuviškos stiklo ir dirbinių iš stiklo už 3,18 mln. EUR, tai sudarė 22,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAE. Per metus šių gaminių eksportas augo daugiau kaip dvigubai arba 1,7 mln. EUR. Praktiškai visą šios prekių grupės eksportą 99,7 proc. sudarė daugiasieniai izoliacijos elementai ir stiklo. Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo elektros mašinos ir įrenginiai, kurių išvežėme už 2,68 mln. EUR, tai sudarė 18,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAE. Per metus šių prekių eksportas praktiškai nekito, padidėjo tik 31 proc. arba 0,08 mln. EUR. Didžiąją dalį šios prekių grupės eksporto vertės 89,5 proc m. sudarė radarai, radijo navigaciniai ir nuotolinio valdymo radijo bangomis aparatai. Trečioje vietoje 2014 m. buvo baldų, patalynės reikmenų ir čiužinių eksportas, kuris sudarė 17,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAE. Šių gaminių eksportas per 2014 m. smuko 32,1 proc. arba 1,17 mln. EUR iki 2,48 mln. EUR. Apie 52 proc. viso šios prekių grupės eksporto sudarė mediniai valgomųjų, svetainių, parduotuvių ir pan. baldai, apie 12 proc. mediniai biuro baldai. Ketvirtoje vietoje 2014 m. liko medienos ir medienos dirbinių eksportas, sudaręs 11,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAE. Per 2014 m. šių prekių eksportas smuko 26 proc. arba 057 mln. EUR iki 1,63 mln. EUR. Didžiausią šios prekių grupės dalį 85,5 proc. sudarė mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, apie 10 proc. teko sumontuotoms grindų plokštėms. Lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAE struktūra 2014 m. proc. 4% 17% 22% 4% 5% 19% 12% 17% 70 Stiklas ir stiklo dirbiniai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 44 Mediena ir medienos dirbiniai 04 Pienas ir pieno produktai 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos Kitos prekės Lietuviškos kilmės prekių eksportas į JAE pagal prekių rūšį, tūkst. EUR 97

99 Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 70 Stiklas ir stiklo dirbiniai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 44 Mediena ir medienos dirbiniai 04 Pienas ir pieno produktai 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 34 Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 38 Įvairūs chemijos produktai 03 Žuvys 22 Gėrimai Kitos prekės 2009 m m m m m m Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; III. PREKIŲ REEKSPORTAS Lietuva 2014 m. į JAE reeksportavo prekių už 7,3 mln. EUR, tai buvo 0,4 proc. arba 0,03 mln. EUR daugiau nei prieš metus. Per metus labiausiai išaugo transporto priemonių reeksportas trigubai arba 1,14 mln. EUR, gatavi tekstilės dirbiniai, dėvėti drabužiai didėjo 5 kartus arba 0,26 mln. EUR, medienos ir medienos dirbinių reeksportas augo nuo 2 tūkst. EUR iki 0,24 mln. EUR 2014 m. Per matus labiausiai sumažėjo mašinų ir mechaninių įrenginių reeksportas 38,2 proc. arba 0,66 mln. EUR. Pirmoje vietoje pagal reeksporto vertę 2014 m. buvo elektros mašinos ir įrenginiai, kurie sudarė 35,9 proc. viso reeksporto į JAE. Per metus šių prekių reeksportas išaugo 3,8 proc. arba 0,09 mln. EUR iki 2,6 mln. EUR. Didžiausią šios prekių grupės dalį sudarė telefono aparatų reeksportas 79,1 proc., monitoriai ir projektoriai sudarė 14,4 proc. Antroje vietoje buvo transporto priemonių reeksportas, sudaręs 23,4 proc. viso prekių reeksporto į JAE 2014 m. Šių prekių reeksportas per metus išaugo trigubai arba 1,14 mln. EUR iki 1,7 mln. EUR. Tokį augimą daugiausia lėmė daugiau kaip 4 kartus per metus išaugęs naudotų kelių vilkikų reeksportas, kurie sudarė 47,6 proc. viso šios prekių grupės reeksporto. Taip pat ženkliai išaugo, nuo 7 tūkst. EUR iki 0,45 mln. EUR lengvųjų automobilių reeksportas, sudaręs 26,3 proc. šios prekių grupės reeksporto. Trečioje vietoje 2014 m. pagal reeksporto vertę buvo mašinos ir mechaniniai įrenginiai, kurie sudarė 14,6 proc. viso prekių reeksporto vertės. Per metus šių gaminių reeksportas mažėjo 38,2 proc. arba 0,66 mln. EUR iki 1,06 mln. EUR. Didžiausią šios prekių grupės dalį 53,5 proc. sudarė dyzelinių arba pusiau dyzelinių variklių reeksportas, 14 proc. sudarė transmisijos velenai ir krumpliniai mechanizmai arba krumplinės pavaros. Prekių reeksporto į JAE struktūra 2014 m. proc. 3% 3% 5% 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 87 Transporto priemonės 9% 36% 6% 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai, dėvėti drabužiai 15% 44 Mediena ir medienos dirbiniai 23% 88 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys Kitos prekės 98

100 Prekių reeksportas į JAE pagal prekių rūšį, tūkst. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 87 Transporto priemonės 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai, dėvėti drabužiai 44 Mediena ir medienos dirbiniai 88 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 18 Kakava ir gaminiai iš kakavos 08 Vaisiai ir riešutai 33 Eteriniai aliejai, parfumerija, kosmetika 94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 48 Popierius ir kartonas 96 Įvairūs pramonės dirbiniai 25 Druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos Kitos prekės 2009 m m m m m m Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; IV. PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. prekių importo vertė iš JAE smuko 18,3 proc. arba 1,05 mln. EUR ir sudarė 4,7 mln. EUR. Tokį mažėjimą daugiausia lėmė daugiau nei per pusę arba 1,7 mln. EUR smukęs perlų bei brangakmenių importas, taip pat praktiškai sustojo, mažėjimas sudarė 88,7 proc., dirbinių iš geležies ar plieno importas, o labiausiai per metus išaugo elektros mašinų ir įrenginių importas daugiau kaip 6 kartus arba 1,15 mln. EUR, beveik trigubai didėjo transporto priemonių importas iki 0,07 mln. EUR. Pirmoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo plastikai, jie sudarė 30,5 proc. visų iš JAE importuotų prekių vertės arba 1,43 mln. EUR. Per metus plastikų importo vertė smuko 6,7 proc. arba 0,1 mln. EUR. Praktiškai visą plastikų importą 98,6 proc. sudarė plokštės, lakštai, plėvelės, folijos ir juostelės, iš plastikų. Antroje vietoje pagal importo vertę liko elektros mašinų ir įrenginių importas, sudaręs 28,9 proc. viso importo iš JAE vertės 2014 m. Per matus šių prekių importas išaugo daugiau kaip 6,5 karto iki 1,35 mln. EUR. Praktiškai visą šios prekių grupės importą 98,9 proc. sudarė telefono aparatai. Trečioje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo perlai bei brangakmeniai, sudarę 27 proc. viso prekių importo iš JAE vertės 2014 m. Per metus šių prekių importas smuko labiausiai 57,3 proc. arba 1,7 mln. EUR iki 1,26 mln. EUR. Šios prekių kategorijos importą praktiškai sudarė tik tauriojo metalo arba metalo, plakiruoto tauriuoju metalu, atliekos ir laužas 99,9 proc., taip pat importavome šiek tiek brangakmenių bei dirbtinės bižuterijos. Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę liko stiklo ir jo dirbinių importas, kuris sudarė 5,6 proc. viso prekių importo vertės iš JAE. Šių prekių 2014 m. importavome tik už 0,26 mln. EUR, tai buvo 6,4 proc. mažiau nei prieš metus. Didžiausią šios prekių grupės dalį 70,4 proc. sudarė stiklo dirbiniai, naudojami stalui serviruoti, virtuvėje, tualetui, biure, interjerams dekoruoti arba turintys panašią paskirtį, likusi dalis teko nearmuotam stiklui. 99

101 Prekių importo iš JAE struktūra 2014 m. proc. 6% 39 Plastikai ir jų dirbiniai 8% 30% 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 71 Perlai, brangakmeniai, taurieji metalai 27% 70 Stiklas ir stiklo dirbiniai 29% Prekių importas iš JAE pagal prekių rūšį, tūkst. EUR Prekių rūšis (pagal KN) iš viso 39 Plastikai ir jų dirbiniai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 71 Perlai, brangakmeniai, taurieji metalai 70 Stiklas ir stiklo dirbiniai 87 Transporto priemonės 40 Kaučiukas ir jo dirbiniai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 33 Eteriniai aliejai, parfumerija, kosmetika 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 69 Keramikos dirbiniai 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 22 Gėrimai Kitos prekės Kitos prekės 2009 m m m m m m Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; 100

102 V. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS 2014 m. į JAE eksportavome paslaugų už 23,1 mln. EUR, tai buvo 0,11 proc. daugiau nei 2013 m. Beveik visą paslaugų eksportą į šią šalį 92,5 proc. sudarė transporto paslaugos, kurių 2014 m. eksportavome už 21,4 mln. EUR, o per metus šių paslaugų eksportas augo 1,4 proc. Antroje vietoje buvo apdirbamosios gamybos paslaugos, kurių eksporto vertė 2014 m. siekė 0,89 mln. EUR, tačiau per metus šių paslaugų eksportas smuko 49,4 proc. Trečioje vietoje buvo techninės priniūros ir remonto paslaugos, jų vertė siekė 0,33 mln. EUR m. šių paslaugų neeksportavome. Paslaugų eksportas į JAE pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Apdirbamosios gamybos paslaugos Techninės priežiūros ir remonto paslaugos Kitos verslo paslaugos Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Kitos paslaugos struktūra % 92.48% 3.84% 1.43% 1.10% 0.89% 0.26% metinis pokytis proc. 0.11% 1.42% % 79.59% % Šaltinis: Lietuvos Bankas 2014 m. paslaugų importas iš JAE sudarė tik 3,5 mln. EUR, tai buvo 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. 75,4 proc. arba 2,64 mln. EUR viso paslaugų importo sudarė kitos verslo paslaugos, kurios per metus išaugo 16,2 proc. Antroje vietoje liko kelionių importas, kurių vertė siekė tik 0,37 mln. EUR arba 10,6 proc. viso paslaugų importo iš JAE, per metus šių paslaugų importas išaugo 5,8 proc. Trečioje vietoje buvo transporto paslaugų importas 7,2 proc. viso paslaugų importo arba 0,25 mln. EUR. Transporto paslaugų importas per metus smuko 58,8 proc. Paslaugų importas iš JAE pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Kitos verslo paslaugos Kelionės Transporto paslaugos Kitos paslaugos struktūra % 75.39% 10.60% 7.21% 6.79% 2014 metinis pokytis proc. 4.05% 16.22% 5.79% % 82.22% Šaltinis: Lietuvos Bankas V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI Prekybą vykdantys sektoriai Gamyba: baldų ir medienos apdirbimo pramonė, sausieji pieno produktai, stiklo ir jo dirbinių pramonė, radijo navigaciniai aparatai. Paslaugos: transporto ir logistikos paslaugos. Perspektyviniai sektoriai Gamyba: maisto pramonė (MENA regionui paklausi produkcija; įskaitant HALAL sertifikuotus mėsos produktus); inžinerinės pramonės ir kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse). Paslaugos: transportavimo ir logistikos paslaugos; IRT paslaugos; verslo paslaugos; turizmas. VI. JAE PREKIŲ IMPORTAS (PREKYBOS PARTNERIŲ DUOMENIMIS) 101

103 JAE importas pagal šalis, mlrd. EUR (pastaba: duomenys pagal prekybos partnerių ataskaitas) Šalis 2010 m. Iš viso Kinija 16.0 Indija 20.6 JAV 8.8 Vokietija 7.6 Jungtinė Karalystė 4.9 Japonija 5.5 Pietų Korėja 4.1 Italija 3.6 Kataras 3.2 Honkongas 2.1 Kitos šalys m m m m Šaltinis: Trademap JAE importas pagal prekių rūšį, mlrd. EUR (pastaba: duomenys pagal prekybos partnerių ataskaitas) Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 71 Perlai, brangakmeniai, taurieji metalai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 87 Transporto priemonės 27 Mineralinis kuras 88 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 73 Dirbiniai iš geležies ar plieno 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 72 Geležis ir plienas 39 Plastikai 94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai Kitos prekės 2010 m m m m m Šaltinis: Trademap 102

104 Kanada I. SANTRAUKA Prekybiniai santykiai su Kanada yra menkai išvystyti. Prekių apyvarta tarp šalių 2014 m. siekė 182 mln. EUR. Per 2014 m. prekių eksportas augo daugiau kaip 2,5 karto iki 142 mln. EUR, o importas išaugo daugiau kaip 2,8 karto iki 42 mln. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportas didėjo 2,5 karto arba 85 mln. EUR ir pasiekė 140,2 mln. EUR vertę. Tokį augimą lėmė mineralinio kuro eksportas, kurio vertė padidėjo daugiau kaip keturgubai iki 108,3 mln. EUR ir sudarė net 77,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kanadą vertės 2014 m., baldai sudarė 11,9 proc., trąšos 4,2 proc. Prekių reeksporto vertė per 2014 m. išaugo 65,7 proc. arba 0,7 mln. EUR iki 1,6 mln. EUR. Daugiausia į Kanadą reeksportavome elektros mašinų ir įrenginių 22,1 proc. viso prekių reeksporto į Kanadą, transporto priemonių 10,3 proc. bei optikos, matavimo, medicinos prietaisų 8,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 98,8 proc. viso prekių eksporto į Kanadą, o reeksportui teko 1,2 proc Dalis, % Vieta Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte Šalies dalis prekių reeksporte Šalies dalis prekių importe 0.3 % 0.4 % 0.0 % 0.1 % Šalies dalis paslaugų eksporte Šalies dalis paslaugų importe 0.1 % 0.1 % Dalis, % Prekės 0.2 % 0.4 % 0.0 % 0.1 % Paslaugos 0.0 % 0.2 % 2014 Vieta Dalis, % Vieta % 1.0 % 0.0 % 0.2 % % 0.2 % Lietuvos prekių eksportas į Kanadą m. mln. EUR 300 1, , , ,7 61, ,6 226, Lietuviškos kilmės prekių eksportas 0,4 62,5 1,0 54, , Prekių reeksportas Lietuvos prekybos balansas su Kanada yra teigiamas ir 2014 m. sudarė 100 mln. EUR. Teigiamą prekybos balansą daugiausia lemia mineralinio kuro eksportas, kurį eliminavus prekyba tarp šalių praktiškai išsilygina. Kaip jau minėta, prekių importas per 2014 m. paaugo daugiau kaip 2,8 karto iki 42 mln. EUR. Daugiausia iš Kanados 2014 m. importavome mašinų ir mechaninių įrenginių 63 proc. viso prekių importo vertės, farmacijos produktų 9,4 proc., transporto priemonių 8,5 proc. 103

105 Lietuvos ir Kanados užsienio prekyba m. mln. EUR Balansas Eksportas Importas II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS Nuo 2009 m. vidutiniškai apie 80 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kanadą kasmet sudaro mineralinis kuras, kurio eksporto verčių svyravimai ženkliai įtakoja prekių eksporto rodiklius į šią šalį m. mineralinis kuras sudarė 77,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės, o šių produktų išvežėme keturgubai daugiau nei 2013 m. Be mineralinio kuro lietuviškos kilmės prekių eksportas 2014 m. augo tik 11,6 proc. arba 3,3 mln. EUR iki 31,9 mln. EUR, o labiausiai išaugo baldų eksportas, per 2014 m. padidėjęs 41,2 proc. iki 16,7 mln. EUR. Daugiau kaip dvigubai išaugo žaislų ir sporto reikmenų eksportas iki 1,4 mln. EUR, o labiausiai sumažėjo lietuviškų trąšų eksportas 31,1 proc. iki 5,8 mln. EUR. Kaip jau minėta, 2014 m. daugiausia į Kanadą eksportavome mineralinio kuro 77,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Šių produktų eksportas per 2014 m. išaugo 82 mln. EUR arba daugiau kaip keturis kartus iki 108,3 mln. EUR. Praktiškai visą šios prekių kategorijos eksportą 99,99 proc. sudarė benzinas. Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai, kurie sudarė 11,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kanadą. Per 2014 m. šių prekių eksporto vertė išaugo 41,2 proc. arba 4,9 mln. EUR iki 16,7 mln. EUR. Daugiausia iš šios prekių kategorijos vežėme medinių valgomųjų, svetainės parduotuvių ir pan. baldų 53,2 proc. viso baldų eksporto, mediniai miegamųjų baldai sudarė 18,2 proc., baldų dalys 17,7 proc. Trečioje vietoje 2014 m. buvo trąšų eksportas, kuris sudarė 4,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Šių gaminių eksportas per 2014 m. sumažėjo 31,1 proc. arba 2,6 mln. EUR iki 5,8 mln. EUR. Apie 89 proc. visų trąšų eksporto sudarė karbamido ir amonio nitrato mišiniai, turintys vandeninio arba amoniakinio tirpalo pavidalą, likusi dalis teko amonio nitrato mišiniams su kalcio karbonatu arba kitomis neorganinėmis medžiagomis. Ketvirtoje vietoje 2014 m. liko mašinų ir mechaninių įrenginių eksportas, sudaręs 1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kanadą. Per metus šių prekių eksportas išaugo 26,6 proc. arba 0,3 mln. EUR iki 1,5 mln. EUR. Daugiau kaip 80 proc. šios prekių grupės eksporto vertės sudarė kondicionavimo įrenginių dalys, 8,5 proc. teko gervėms ir špiliams. Penktoje vietoje 2014 m. buvo žaislų ir sporto reikmenų eksportas, sudaręs 1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kanadą. Šių prekių eksportas 2014 m. augo daugiau kaip dvigubai arba 0,7 mln. EUR iki 1,4 mln. EUR. Apie 64 proc. šios prekių grupės eksporto sudarė bendrųjų fizinių pratimų, gimnastikos, atletinių sporto šakų, kitų sporto šakų (įskaitant stalo tenisą) arba lauko žaidimų reikmenys ir įranga, 36 proc. teko vaizdo žaidimų pultams ir mašinoms, pramogų reikmenims, stalo arba kambario žaidimams. 104

106 Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kanadą struktūra 2014 m. proc. 1% 4% 1% 1% 4% 27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 31 Trąšos 12% 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 95 Žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys 77% 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai Kito sprekės Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kanadą pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 31 Trąšos 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 95 Žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 96 Įvairūs pramonės dirbiniai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 35 Albumininės medžiagos, fermentai (enzimai) 38 Įvairūs chemijos produktai Kitos prekės 2009 m m m m m m Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; III. PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. iš Kanados importavome prekių už 41,9 mln. EUR, tai buvo beveik trigubai daugiau nei prieš metus. Tokį importo augimą lėmė mašinų ir mechaninių įrenginių importas išaugęs nuo 0,8 mln. EUR 2013 m. iki 26,4 mln. EUR 2014 m. Be šių prekių, prie importo vertės augimo 2014 m. taip pat prisidėjo transporto priemonių importas, padidėjęs 2,9 mln. EUR iki 3,6 mln. EUR, medienos importas, augęs 2,3 karto iki 1,6 mln. EUR bei farmacijos produktų importas didėjęs 25,3 proc. iki 4 mln. EUR. Labiausiai per metus sumažėjo maisto pramonės atliekų, pašarų gyvūnams importas 92,7 proc. arba 4 mln. EUR iki 0,3 mln. EUR m. didžiausią importo dalį - 63 proc., sudarė mašinų ir mechaninių įrenginių importas, kuris per metus išaugo 25,5 mln. EUR ir sudarė 26,4 mln. EUR. Tokį augimą lėmė importuotas vienas turboreaktyvinis variklis už 20 mln. EUR, tai sudarė beveik 76 proc. viso mašinų ir mechaninių įrenginių importo 2014 m. Antroje vietoje gumos arba plastikų apdirbimo mašinos 12,4 proc. viso mašinų ir mechaninių įrenginių importo. Antroje vietoje pagal importo vertę 2014 m. buvo farmacijos produktai 9,4 proc. viso prekių importo vertės iš Kanados. Per metus šių gaminių importas išaugo 25,6 proc. arba 0,8 mln. EUR ir sudarė 4 mln. EUR. Praktiškai visą šios prekių grupės importą 98,5 proc. sudarė mažmeninei prekybai skirti medikamentai. 105

107 Trečioje vietoje pagal importo vertę 2014 m. liko transporto priemonės, kurios sudarė 8,5 proc. viso prekių importo iš Kanados ir palyginti su 2013 m. jų importo vertė išaugo 2,9 mln. EUR iki 3,5 mln. EUR. Beveik 95 proc. šios prekių grupės importo vertės 2014 m. sudarė ratiniai žemės ūkio traktoriai. Ketvirtoje vietoje pagal importo vertę 2014 m. liko medienos ir medienos dirbinių importas, sudaręs 3,8 proc. viso prekių importo iš Kanados. Per metus šių prekių importo vertė išaugo 2,3 karto iki 1,6 mln. EUR. Didžiausią šios prekių grupės importo dalį 86,7 proc., sudarė mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, malksnos ir skalos suarė 11,8 proc. Prekių importo iš Kanados struktūra 2014 m. proc. 4% 4% 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 12% 30 Farmacijos produktai 87 Transporto priemonės 8% 9% 63% 44 Mediena ir medienos dirbiniai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai Kitos prekės Prekių importas iš Kanados pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 30 Farmacijos produktai 87 Transporto priemonės 44 Mediena ir medienos dirbiniai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 90 Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 03 Žuvys 23 Maisto pramonės liekanos, paruošti pašarai gyvūnams 21 Įvairūs maisto produktai 88 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys 22 Gėrimai Kitos prekės 2009 m m m m m m

108 IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS Paslaugų eksportas į Kanada yra labai menkai išvystytas m. tik transporto paslaugų eksporto vertė sudarė 2 mln. EUR ir palyginus su 2013 m. išaugo 42,9 proc. Visų kitų paslaugų eksportas bendrai sudėjus buvo kiek didesnis nei 1 mln. EUR. Į Kanadą eksportavome IT paslaugų už 0,6 mln. EUR arba 6,2 proc. daugiau nei 2013, taip pat šiek tiek kelionių paslaugų 0,25 mln. EUR, bei kitų paslaugų 0,16 mln. EUR. Paslaugų eksportas į Kanadą pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Kompiuterinės ir informatikos paslaugos Kelionės Kitos paslaugos Apdirbamosios gamybos paslaugos struktūra metinis pokytis proc. 42.9% 6.2% 6.0% 19.1% - Šaltinis: Lietuvos Bankas Paslaugų iš Kanados taip pat importuojame ne daug, jų vertė 2014 m. sudarė tik 6,6 mln. EUR, tai buvo 5,1 proc. mažiau nei 2013 m. Daugiausia 2014 m. importavome naudojimosi intelektine nuosavybe paslaugų už 1,9 mln. EUR, tai sudarė 28,7 proc. viso paslaugų importo iš Kanados. Šių paslaugų importo vertė per metus padidėjo 32,9 proc. Antroje vietoje liko transporto paslaugų importas, sudaręs 22,3 proc. viso paslaugų importo. Šių paslaugų importavome už 1,5 mln. EUR, tai buvo 13,8 proc. mažiau nei prieš metus. Trečioje vietoje liko kitos verslo paslaugos, sudariusios 20,5 proc. viso paslaugų importo 2014 m. Kitų verslo paslaugų importavome už 1,35 mln. EUR, tai buvo 34,7 proc. mažiau nei prieš metus. Paslaugų importas iš Kanados pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Kompiuterinės ir informatikos paslaugos Kelionės Vyriausybės paslaugos struktūra % 28.71% 22.30% 20.50% 12.77% 8.12% 7.59% 2014 metinis pokytis proc. -5.1% 32.9% -13.8% -34.7% 35.3% 17.8% -25.1% Šaltinis: Lietuvos Bankas V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI Perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Kanadą yra šie: medienos ir baldų pramonė, chemijos pramonė, inžinerinės pramonės sektoriai; kiti aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (veikiantys kompiuterinių technologijų, lazerių ir mokslinės įrangos, farmacijos ir medicinos, biotechnologijų vertės grandinėse), transporto paslaugos, turizmas, verslo paslaugos. VI. KANADOS PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. Lietuva užėmė 72-ą vietą Kanados importo rinkų sąraše. Kanados importas pagal šalis, mlrd. EUR Šalis Iš viso JAV Kinija 2010 m m m m m

109 Šalis Meksika Vokietija Japonija Jungtinė Karalystė Pietų Korėja Italija Prancūzija Taivanas Šveicarija Nyderlandai Kanada Brazilija Indija Peru Tailandas Vietnamas Kitos šalys 2010 m m m m m Šaltinis: Trademap Kanados importas pagal prekių rūšį, mlrd. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 87 Transporto priemonės 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 27 Mineralinis kuras 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 39 Plastikai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai 71 Perlai, brangakmeniai, taurieji metalai 30 Farmacijos produktai 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 94 Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai 72 Geležis ir plienas 99 Niekur kitur nepriskirtos prekės 88 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys Kitos prekės 2010 m m m m m Šaltinis: Trademap 108

110 Pietų Afrikos Respublika I. SANTRAUKA Lietuvos prekių eksporto vertė į Pietų Afrikos Respubliką 2014 m. augo 4,6 mln. EUR arba 31,6 proc. ir siekė 19,3 mln. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. išaugo 4,4 mln. EUR arba 30,7 proc. iki 18,8 mln. EUR. Iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Pietų Afrikos Respubliką daugiausia vežėme javų (43,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Pietų Afrikos Respubliką), miltinių konditerijos gaminių (11,7 proc.) bei optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų (9,0 proc.). Reeksporto vertė 2014 m. išaugo 272 tūkst. EUR arba 79,7 proc. iki 489 tūkst. EUR. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė įvairų chemijos produktų (27,9 proc. viso reeksporto į Pietų Afrikos Respubliką), kiti augaliniai tekstilės pluoštai (20,1 proc.) bei plastikai ir jų dirbiniai (15,8 proc.) m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Pietų Afrikos Respubliką sudarė 97,5 proc. viso prekių eksporto, o tik 2,5 proc. teko reeksportui. Dalis, % Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte Šalies dalis prekių reeksporte Šalies dalis prekių importe Šalies dalis paslaugų eksporte Šalies dalis paslaugų importe 2012 Vieta 0,026 % 0,039 % 0,004% 0,128 % Dalis, % 2013 Prekės 0,060 % 0,097 % 0,003 % 0,023 % Paslaugos 0,025 % 0,007 % 2014 Vieta Dalis, % Vieta ,079 % 0,136 % 0,005 % 0,043 % ,008 % 0,007 % Lietuvos prekių eksportas į Pietų Afrikos Respubliką m., mln. EUR 25,0 20,0 0,5 15,0 0,3 10,0 5,0 0,0 0,4 0,2 2,8 0,3 5, ,1 0,3 5,6 14, Lietuviškos kilmės prekių eksportas 18, Prekių reeksportas Nuo 2013 m. prekybos su Pietų Afrikos Respublika balansas buvo teigiamas m. perteklius sumažėjo nuo 8,7 iki 8,1 mln. EUR. Prekių importo vertė iš Pietų Afrikos Respublikos 2014 m. išaugo 5,2 mln. EUR arba 88,3 proc. ir sudarė 11,1 mln. EUR m. daugiausia iš Pietų Afrikos Respublikos importavome druskos, sieros, kalkių ir cemento (40,9 proc. viso importo iš Pietų Afrikos Respublikos), vaisių ir riešutų (34,8 proc.) bei perlų ir brangakmenių (8,9 proc.). 109

111 Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos užsienio prekyba m., mln. EUR 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0-10,0-20,0-30, Balansas - 0,9 1,4 6,3-25,8 8,7 8,1 Eksportas 3,0 5,5 9,5 6,0 14,6 19,3 Importas 4,0 4,1 3,2 31,8 5,9 11,1 II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. išaugo 4,4 mln. EUR arba 30,7 proc. iki 18,8 mln. EUR m., palyginti su 2013 m., daugiausia išaugo plastikų ir jų dirbinių 1,0 mln. EUR, pieno ir pieno produktų 904 tūkst. EUR, mašinų ir mechaninių įrenginių 810 tūkst. EUR bei dirbinių iš akmens, gipso ir cemento 809 tūkst. mln. EUR. Tuo tarpu sumažėjo malybos produkcijos ir krakmolo eksportas 441 tūkst. EUR, javų 200 tūkst. EUR. Pirmoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. javų eksportas, kuris sudarė 43,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Pietų Afrikos Respubliką m., palyginti su 2013 m., javų eksportas į Pietų Afrikos Respubliką sumažėjo 200 tūkst. EUR arba 2,4 proc. ir siekė 8,1 mln. EUR. Viso šios prekių grupės eksporto sudarė kviečiai ir meslinas (kviečių bei rugių mišinys). Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo miltinių konditerijos gaminių eksportas, kuris sudarė 11,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Pietų Afrikos Respubliką. Miltinių konditerijos gaminių eksportas išaugo 2014 m. 347 tūkst. EUR arba 18,7 proc. iki 2,2 mln. EUR m. didžiausią miltinių konditerijos gaminių eksporto dalį 97,1 proc. sudarė tešlos gaminių eksportas. Trečioje vietoje 2014 m. buvo optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų eksportas, sudaręs 9,0 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės į Pietų Afrikos Respubliką. Šios prekių grupės eksportas išaugo 2014 m. 242 tūkst. EUR arba 16,8 proc. iki 1,7 mln. EUR. Iš optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisų į Pietų Afrikos Respubliką daugiausia eksportavome medicinos, chirurgijos, stomatologijos arba veterinarijos aparatų ir instrumentų 88,2 proc. bei lazerių 9,6 proc. Ketvirtoje vietoje 2014 m. buvo pienas ir pieno produktai, kurių eksportas sudarė 8,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Pietų Afrikos Respubliką. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. išaugo 906 tūkst. EUR arba 2,3 kartus iki 1,6 mln. EUR. Iš pieno ir pieno produktų į Pietų Afrikos Respubliką daugiausia eksportavome pieno miltelių 86,3 proc. bei sūrių 13,7 proc. Penktoje vietoje 2014 m. buvo plastikų ir jų dirbinių eksportas, sudaręs 5,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Pietų Afrikos Respubliką. Šios prekių grupės eksporto vertė 2014 m. išaugo nuo 8 tūkst. EUR iki 1,1 mln. EUR. Iš plastikų ir jų dirbinių į Pietų Afrikos Respubliką daugiausia eksportavome pirminių formų polietileno polimerų 99,7 proc. 110

112 Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Pietų Afrikos Respubliką struktūra 2014 m. proc. 4,6% 2,3% 5,1% 9,7% 43,3% 5,8% 8,4% 9,0% 11,7% Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Pietų Afrikos Respubliką pagal prekių rūšį, tūkst. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 10 Javai 19 Miltiniai konditerijos gaminiai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 04 Pienas ir pieno produktai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 68 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 56 Vata, veltinys; virvės 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 27 Mineralinis kuras, alyvos 35 Albumininės medž., klijai; fermentai 38 Įvairūs chemijos produktai Kitos prekės 10 Javai 19 Miltiniai konditerijos gaminiai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 04 Pienas ir pieno produktai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 68 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 56 Vata, veltinys; virvės Kitos prekės 2009 m m m m m m Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas III. PREKIŲ IMPORTAS Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Pietų Afrikos Respublikos už 11,1 mln. EUR, tai buvo 5,2 mln. EUR arba 88,3 proc. daugiau nei prieš metus m. labiausiai augo druskos, sieros, kalkių ir cemento importas nuo 4 tūkst. iki 4,6 mln. EUR, vaisių ir riešutų importas didėjo 680 tūkst. EUR arba 3,2 kartus, įvairių maisto produktų 391 tūkst. arba beveik 10 kartus m. labiausiai mažėjo įvairių chemijos produktų 158 tūkst. EUR arba 55,0 proc. Pirmoje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo druskos, sieros, kalkių ir cemento, kurių importavome už 4,6 mln. EUR, tai sudarė 40,9 proc. viso importo iš Pietų Afrikos Respublikos m., palyginus su 2013 m., druskos, sieros, kalkių ir cemento importas iš Pietų Afrikos Respublikos išaugo nuo 4 tūkst. iki 4,6 mln. EUR. Šios prekių kategorijos importo iš Pietų Afrikos Respublikos 2014 m. tik sudarė gamtinių kalcio fosfatų. Antroje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo vaisių ir riešutų importas, kurie 2014 m. sudarė 34,8 proc. viso importo iš Pietų Afrikos Respublikos ir per metus šių prekių importas sumažėjo 109 tūkst. EUR arba 2,7 proc. iki 3,9 mln. EUR. Iš vaisių ir riešutų daugiausia importavome apelsinų 61,8 proc., vynuogių 13,8 proc., greipfrutų 10,3 proc. Trečioje vietoje 2014 m. liko perlų ir brangakmenių importas, sudarė 8,9 proc. viso importo iš Pietų Afrikos Respublikos. Perlų ir brangakmenių importas išaugo nuo 311 tūkst. EUR iki 991 tūkst. EUR. Iš šios prekių kategorijos daugiausia importavome platinos 58,6 proc., bižuterijos 10,3 proc. 111

113 Prekių importo iš Pietų Afrikos Respublikos struktūra 2014 m. proc. 1,2% 2,1% 3,5% 1,2% 3,5% 3,9% 8,9% 34,8% 40,9% 25 Druska; siera; kalkės, cementas 08 Vaisiai ir riešutai 71 Perlai, brangakmeniai 21 Įvairūs maisto produktai 22 Gėrimai ir actas 39 Plastikai ir jų dirbiniai 38 Įvairūs chemijos produktai 33 Eteriniai aliejai Kitos prekės Prekių importas iš Pietų Afrikos respublikos pagal prekių rūšį, tūkst. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 25 Druska; siera; kalkės, cementas 08 Vaisiai ir riešutai 71 Perlai, brangakmeniai 21 Įvairūs maisto produktai 22 Gėrimai ir actas 39 Plastikai ir jų dirbiniai 38 Įvairūs chemijos produktai 33 Eteriniai aliejai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 46 Dirbiniai iš šiaudų, pynimo medžiagų 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 82 Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 2009 m m m m m m IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS 2014 m. Pietų Afrikos Respublika buvo 86-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams, tačiau per metus paslaugų eksporto vertė nukrito 849 tūkst. EUR arba 63,6 proc. iki 487 tūkst. EUR, tai sudarė 0,008 proc. viso paslaugų eksporto m. per metus labiausiai sumažėjo apdirbamosios gamybos paslaugų eksportas, sumažėjęs 446 tūkst. EUR arba 26 kartus, transporto paslaugų 440 tūkst. EUR arba 68,8 proc m. per metus labiausiai augo kitų verslo paslaugų eksportas 35 tūkst. EUR arba 26,7 proc. 112

114 Paslaugų eksportas į Pietų Afrikos Respubliką pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos Kelionės Apdirbamosios gamybos paslaugos Finansinės paslaugos struktūra 100.0% 41.1% 33.9% 13.7% 6.5% 3.6% 1.2% 2014 metinis pokytis proc % -68.8% 26.7% -4.2% 0.0% -96.3% Šaltinis: Lietuvos Bankas 2014 m. Pietų Afrikos Respublika buvo 86-ta didžiausia paslaugų importo rinka Lietuvai. Importavome paslaugų už 310 tūkst. EUR, tai buvo 12 tūkst. EUR arba 3,9 proc. daugiau nei 2013 m. Daugiausiai iš Pietų Afrikos Respublikos importavome kelionių paslaugų (96,2 proc. viso paslaugų importo iš šios šalies). V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI Perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Pietų Afrikos Respublika yra šie: maisto pramonė (javai, pieno milteliai), chemijos pramonė, elektros mašinų pramonė, medicinos ir chirurgijos prietaisų gamyba ir IT paslaugų sektorius. VI. PAR PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. Lietuva užėmė 92-ą vietą Pietų Afrikos Respublikos importo rinkų sąraše. Pietų Afrikos Respublikos importas pagal šalis, mln. EUR Šalis Iš viso Kinija Vokietija Saudo Arabija Jungtinės Amerikos Valstijos Nigerija Indija Japonija Jungtinė Karalystė Italija Tailandas Prancūzija Angola Singapūras Ispanija Korėjos Respublika Kitos šalys Šaltinis: Trademap 2010 m m m m m

115 Pietų Afrikos Respublikos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EUR Prekių rūšis (pagal KN) All products 27 Mineralinis kuras, alyvos 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 87 Antžeminio transporto priemonės 39 Plastikai ir jų dirbiniai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 30 Farmacijos produktai 38 Įvairūs chemijos produktai 29 Organiniai chemijos produktai 40 Kaučiukas ir jo dirbiniai 73 Dirbiniai iš geležies ir plieno 72 Geležis ir plienas Kitos prekės 2010 m m m m m Šaltinis: Trademap 114

116 Turkija I. SANTRAUKA Lietuvos prekių eksporto vertė į Turkiją 2014 m. augo 41,9 mln. EUR arba 32,9 proc. ir siekė 169,1 mln. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė 2014 m. išaugo 44,1 mln. EUR arba 37,6 proc. iki 161,5 mln. EUR. Iš lietuviškos kilmės prekių 2014 m. į Turkiją daugiausia vežėme geležies ir plieno (60,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Turkiją), javų (18,6 proc.) bei trąšų (7,7 proc.). Reeksporto vertė 2014 m. sumažėjo 2,2 mln. EUR arba 22,5 proc. iki 7,6 mln. EUR. Didžiausią reeksporto dalį 2014 m. sudarė eterinių aliejų (30,8 proc. viso reeksporto į Turkiją), kitų gatavų tekstilės dirbinių (11,5 proc.) bei mašinų ir mechaninių įrenginių (7,9 proc.) m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Turkiją sudarė 95,5 proc. viso prekių eksporto, o tik 4,5 proc. teko reeksportui. Dalis, % Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte Šalies dalis prekių reeksporte Šalies dalis prekių importe Šalies dalis paslaugų eksporte Šalies dalis paslaugų importe 2012 Vieta 0,68 % 1,03 % 0,09 % 0,49 % Dalis, % 2013 Prekės 0,52 % 0,79 % 0,10 % 0,45 % Paslaugos 0,68 % 1,05 % 2014 Vieta Dalis, % Vieta ,69 % 1,17 % 0,07 % 0,53 % ,21 % 1,18 % Lietuvos prekių eksportas į Turkiją m., mln. EUR 200,0 0,0 9,8 6,6 100,0 50,0 7,6 7,6 150,0 4,2 5,1 59, , , Lietuviškos kilmės prekių eksportas 149, , , Prekių reeksportas Nuo 2010 m. prekybos su Turkija balansas buvo teigiamas m. perteklius padidėjo nuo 10,0 iki 31,9 mln. EUR. Prekių importo vertė iš Turkijos 2014 m. išaugo 20,0 mln. EUR arba 17,0 proc. ir sudarė 137,2 mln. EUR m. daugiausia iš Turkijos importavome megztinių arba nertinių medžiagų (11,7 proc. viso importo iš Turkijos), dirbinių iš geležies ir plieno (10,0 proc.) bei cheminių elementariųjų siūlų (7,1 proc.). 115

117 Lietuvos ir Turkijos užsienio prekyba m., mln. EUR 200,0 150,0 100,0 50,0 0,0-50, Balansas - 10,2 9,1 23,4 35,0 10,0 31,9 Eksportas 64,4 90,0 124,3 156,7 127,2 169,1 Importas 74,7 80,9 100,9 121,7 117,2 137,2 II. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Turkiją 2014 m. išaugo 44,1 mln. EUR arba 37,6 proc. iki 161,5 mln. EUR m., palyginti su 2013 m., daugiausia išaugo geležies ir plieno 41,8 mln. EUR, javų 23,7 mln. EUR, trąšų 5,4 mln. EUR. Tuo tarpu sumažėjo tabako eksportas 25,0 mln. EUR. Pirmoje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo geležies ir plieno eksportas, kuris sudarė 60,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Turkiją m., palyginti su 2013 m., geležies ir plieno eksportas į Turkiją išaugo 41,8 mln. EUR arba 75,4 proc. ir siekė 97,3 mln. EUR. Iš geležies ir plieno eksportavome tik laužų ir atliekų. Antroje vietoje pagal eksporto vertę 2014 m. buvo javų eksportas, kuris sudarė 18,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Turkiją. Javų eksportas didėjo 2014 m. 23,7 mln. EUR arba beveik 4 kartus iki 30,1 mln. EUR m. šioje kategorijoje eksportavome tik kviečių bei rugių mišinių. Trečioje vietoje 2014 m. buvo trąšų eksportas, sudaręs 7,7 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės į Turkiją. Šios prekių grupės eksportas išaugo 2014 m. 5,4 mln. EUR arba 77,4 proc. Iš trąšų į Turkiją daugiausia eksportavome diamonio fosfato 99,9 proc. Ketvirtoje vietoje 2014 m. buvo tabakas, kurių eksportas sudarė 4,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Turkiją. Šių produktų eksporto vertė 2014 m. nukrito 25 mln. EUR arba 76,6 proc. iki 7,6 mln. EUR. Viso šios prekių grupės eksporto sudarė cigarai, cigaretės ir cigarilės. Penktoje vietoje 2014 m. buvo baldų eksportas, sudaręs 1,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Turkiją. Šios prekių grupės eksporto vertė 2014 m. sumažėjo 0,9 mln. EUR arba 23,7 proc. iki 2,8 mln. EUR. Iš baldų į Turkiją daugiausia eksportavome medinių baldų 74,8 proc., šviestuvų 10,8 proc. 116

118 1,1% Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Turkiją struktūra 2014 m. proc. 1,2% 1,7% 0,4% 4,2% 4,7% 7,7% 18,6% Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Turkiją pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 72 Geležis ir plienas 10 Javai 31 Trąšos 24 Tabakas 94 Baldai 68 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento 27 Mineralinis kuras, alyvos 39 Plastikai ir jų dirbiniai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 44 Mediena ir medienos dirbiniai Kitos prekės 60,2% 72 Geležis ir plienas 10 Javai 31 Trąšos 24 Tabakas 94 Baldai 68 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento 27 Mineralinis kuras, alyvos 39 Plastikai ir jų dirbiniai Kitos prekės 2009 m m m m m m Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas III. PREKIŲ IMPORTAS Lietuva 2014 m. importavo prekių iš Turkijos už 137,2 mln. EUR, tai buvo 20,0 mln. EUR arba 17,0 proc. daugiau nei prieš metus m. labiausiai augo dirbinių iš geležies ir plieno importas 10,3 mln. EUR arba beveik 4 kartus, cheminių elementariųjų siūlų importas didėjo 2,4 mln. EUR arba 33,9 proc., megztinių arba nertinių medžiagų 1,8 mln. EUR arba 12,7 proc m. labiausiai mažėjo antžeminio transporto priemonių importas 2,1 mln. EUR arba 17,8 proc. Pirmoje vietoje pagal importo vertė 2014 m. buvo megztinės arba nertinės medžiagos, kurių importavome už 16,1 mln. EUR, tai sudarė 11,7 proc. viso importo iš Turkijos m., palyginus su 2013 m., megztinių arba nertinių medžiagų importas iš Turkijos išaugo 1,8 mln. EUR arba 12,7 proc. iki 16,1 mln. EUR. Iš megztinių arba nertinių medžiagų daugiausia importavome dažytų megztinių arba nertinių medžiagų iš dirbtinių pluoštų 30,8 proc., megztinių arba nertinių medžiagų, kurių sudėtyje elastomerinių siūlų arba guminių siūlų 24,1 proc., dažytų megztinių arba nertinių medžiagų iš sintetinių pluoštų 12,9 proc. Antroje vietoje buvo dirbinių iš geležies ir plieno importas, kurie 2014 m. sudarė 10,0 proc. viso importo iš Turkijos, o per metus šių prekių importas išaugo 10,3 mln. EUR arba beveik 4 kartus iki 13,8 mln. EUR. Iš dirbinių iš geležies ir plieno daugiausia importavome vamzdžių ir vamzdelių 70,7 proc., neelektrinių centrinio šildymo radiatorių ir jų dalių 9,2 proc., krosnių, žydinių ir viryklių 7,8 proc. 117

119 Trečioje vietoje 2014 m. liko cheminių elementariųjų siūlų importas, sudarė 7,1 proc. viso importo iš Turkijos. Cheminių elementariųjų siūlų importas didėjo 2014 m. 2,4 mln.. EUR arba 33,9 proc. Iš šios prekių kategorijos daugiausia importavome audinių iš sintetinių gijinių siūlų 89,3 proc., audinių iš dirbtinių gijinių siūlų 5,5 proc. Prekių importo iš Turkijos struktūra 2014 m. proc. 11,7% 41,1% 10,0% 7,1% 7,0% 3,9% Prekių importas iš Turkijos pagal prekių rūšį, mln. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 60 Megztinės arba nertinės medžiagos 73 Dirbiniai iš geležies ir plieno 54 Cheminiai elementarieji siūlai (gijos) 58 Specialieji audiniai 87 Antžeminio transporto priemonės 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 24 Tabakas 71 Perlai, brangakmeniai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 08 Vaisiai ir riešutai 55 Cheminiai štapelio pluoštai Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 5,3% 6,8% 6,9% 60 Megztinės arba nertinės medžiagos 73 Dirbiniai iš geležies ir plieno 54 Cheminiai elementarieji siūlai (gijos) 58 Specialieji audiniai 87 Antžeminio transporto priemonės 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 24 Tabakas Kitos prekės 2009 m m m m m m IV. PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS 2014 m. Turkija buvo 39-ta didžiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams, tačiau per metus paslaugų eksporto vertė nukrito 24,1 mln. EUR arba 66,1 proc. iki 12,3 mln. EUR, tai sudarė 0,21 proc. viso paslaugų eksporto m. per metus labiausiai nukrito apdirbamosios gamybos paslaugų eksportas, sumažėjęs 25,3 mln. EUR arba 77,5 proc m. per metus labiausiai augo transporto paslaugų eksportas 0,8 mln. EUR arba 32,1 proc., kelionių 0,5 mln. EUR arba 66,7 proc. 118

120 Paslaugų eksportas į Turkiją pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis 2013 Iš viso Apdirbamosios gamybos paslaugos Transporto paslaugos Keliones Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Kitos verslo paslaugos Kitos paslaugos struktūra 100.0% 59.3% 26.5% 9.3% 2.1% 2.1% 0.7% 2014 metinis pokytis proc % -77.5% 32.1% 66.7% 435.3% -14.2% -73.9% Šaltinis: Lietuvos Bankas 2014 m. Turkija buvo 21-a didžiausia paslaugų importo rinka Lietuvai. Importavome paslaugų už 51,3 mln. EUR, tai buvo 8,8 mln. EUR arba 20,8 proc. daugiau nei 2013 m. Tokį augimą labiausiai lėmė 6,2 mln. EUR arba 18,3 proc. augęs kelionių paslaugų importas, taip pat prie augimo prisidėjo transporto paslaugos, kurių importavome 3,1 mln. EUR arba 63,3 proc. daugiau nei 2013 m m. daugiausiai sumažėjo kitų verslo paslaugų 1,0 mln. EUR. Paslaugų importas iš Turkijos pagal paslaugų rūšį, mln. EUR Paslaugų rūšis Iš viso Keliones Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai Valdžios sektoriaus prekės ir paslaugos Kitos paslaugos struktūra 100.0% 77.8% 15.6% 4.2% 1.0% 0.6% 0.8% 2014 metinis pokytis proc. 20.8% 18.3% 63.3% -31.3% 168.3% -23.5% 410.7% Šaltinis: Lietuvos Bankas V. POTENCIALIOS PLĖTROS SEKTORIAI Perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Turkiją yra šie: chemijos pramonė, baldų pramonė, farmacijos pramonė, medicinos arba chirurgijos prietaisų pramonė. VI. TURKIJOS PREKIŲ IMPORTAS 2014 m. Lietuva užėmė 69-ą vietą Turkijos importo rinkų sąraše. Turkijos importas pagal šalis, mlrd. EUR Šalis Iš viso Rusija Kinija Vokietija Jungtinės Amerikos Valstijos Italija Iranas Prancūzija 2010 m m m m m

121 Šalis Korėjos Respublika Indija Ispanija Jungtinė Karalystė Šveicarija Ukraina Graikija Belgija Kitos šalys Šaltinis: Trademap Turkijos importas pagal prekių rūšį, mlrd. EUR Prekių rūšis (pagal KN) Iš viso 27 Mineralinis kuras, alyvos 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 85 Elektros mašinos ir įrenginiai; aparatai 72 Geležis ir plienas 87 Antžeminio transporto priemonės 39 Plastikai ir jų dirbiniai 71 Perlai, brangakmeniai 29 Organiniai chemijos produktai 90 Optikos, fotografijos, matavimo, kontrolės, medicinos prietaisai 30 Farmacijos produktai 74 Varis ir vario dirbiniai 76 Aliuminis ir aliuminio dirbiniai Kitos prekės Šaltinis: Trademap 2010 m m m m m m m m m m

122 Priedas Nr. 3. Prioritetinių ekonomės diplomatijos rinkų kaita: lyginamoji analizė Ekonominės diplomatijos tarybos 2014 m. birželio 4 d. darbo grupė: Europa: Švedija, Vokietija, Norvegija, Danija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Rusija, Baltarusija, Nyderlandai, Ukraina, Estija, Latvija, Suomija; Azija: Japonija, Izraelis, Kinija, Kazachstanas, Turkija, Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Azerbaidžanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas; Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos, Brazilija; Afrika: Pietų Afrikos Respublika Lietuvos turizmo plėtros metų programa (2014 m.): Prioritetinės rinkos: Lenkija, Baltarusija, Rusija, Latvija, Švedija, Norvegija, Suomija, Danija, Vokietija, Jungtinė Karalystė; Perspektyvinės rinkos: Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Kinija, Indija, Brazilija, Izraelis, Kazachstanas. Lietuvos pramonininkų konfederacija: Prioritetinės eksporto rinkos už ES ir NVS ribų (2015 m. kovo 18 d.) - lietuviškos kilmės prekių, neįtraukiant naftos produktų ir paslaugų, eksporto analizė Eksporto statistikos duomenys: Rusija, Kazachstanas, Šiaurės Amerika, Kinija, Pietryčių Azija (Vietnamas, Laosas, Malaizija, Singapūras), Persų įlanka (Egiptas, Iranas, Libija, Marokas, Irakas, Jemenas), Pietų Amerika (Brazilija, Urugvajus, Argentina, Ekvadoras, Kolumbija). Įmonių apklausos rezultatai: Malaizija, Indonezija, Kinija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Kenija, Ruanda, Namibija, Gana, Pietų Afrikos Respublika, Jungtinės Amerikos Valstijos, Brazilija. Taigi apibendrinant statistinius ir verslo apklausos duomenis, identifikuotos prioritetinės eksporto kryptys: Azija: Malaizija, Indonezija, Tailandas, Vietnamas, Singapūras, Korėja, Japonija, Kinija, Honkongas; Persų įlanka: Egiptas, Iranas, Marokas, Irakas, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Saudo Arabija; Afrika: Kenija, Ruanda, Namibija, Gana, Pietų Afrikos Respublika; Šiaurės ir Pietų Amerika: JAV, Kanada, Brazilija, Argentina, Meksika, Kolumbija, Peru, Čilė. Versli Lietuva analizė eksporto plėtros m. gairėms rengti: Vokietija, Rusija, Latvija, Švedija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Norvegija, Danija, Nyderlandai, Jungtinės Amerikos Valstijos, Estija, Baltarusija, Ukraina, Izraelis, Kinija, Kazachstanas, Azerbaidžanas, Turkmėnistanas, Belgija, Italija, Ispanija, Airija, Japonija, Turkija, Suomija. Lietuvos eksporto plėtros m. gairės (2015 m. gegužės 22 d. redakcija): Pirmoji grupė: Švedija, Vokietija, Norvegija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Lenkija, Belgija, Danija, Nyderlandai, Latvija, Estija. Antroji grupė: Rusija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas, Azerbaidžanas, Jungtinės Amerikos Valstijos, Turkija, Italija. Trečioji grupė: Kinija, Pietų Korėja, Izraelis, Japonija, Indija, Brazilija, Argentina, Kanada, Meksika, Čilė, Turkmėnistanas, Moldova, Armėnija, Gruzija, Malaizija, Indonezija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Pietų Afrikos Respublika, Vietnamas, Omanas, Mongolija. 121

123 VšĮ Investuok Lietuvoje veiklos ilgalaikė strategija iki 2020 m.: Tikslinės šalys: Norvegija, Suomija, Švedija, Danija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos bei Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo metų veiksmų planas: Prioritetinės Lietuvos dėstytojų ir studentų judumo kryptys: Baltijos jūros regiono valstybės, Europos Sąjungos valstybės, Australija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Pietų Korėja. Prioritetinės studentų pritraukimo kryptys: Rytų partnerystės šalys ir kitos posovietinės erdvės valstybės, Indonezija, Japonija, Kinija, Malaizija, Pietų Korėja, Singapūras, Indija, Bahreinas, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Libanas, Libija, Omanas, Turkija. 122

124 Pirmoji grupė (6 kartai) JAV Kinija Japonija Rusija Ketvirtoji grupė (3 kartai) Nyderlandai Estija Indija Jungtiniai Arabų Emyratai Azerbaidžanas Penktoji grupė Turkmėnistanas (2 kartai) Pietų Afrikos Respublika Antroji grupė (5 kartai) Švedija Vokietija Norvegija Danija Jungtinė Karalystė Suomija Kazachstanas Trečioji grupė (4 kartai) Lenkija Baltarusija Ukraina Latvija Izraelis Turkija Brazilija Vietnamas Malaizija Indonezija Omanas Uzbekistanas Laosas Singapūras Egiptas Prancūzija Belgija Italija Pietų Korėja Kanada Meksika Čilė Iranas Libija Marokas Irakas Jemenas Urugvajus Ekvadoras Kolumbija Kenija Ruanda Namibija Gana Ispanija Airija Moldova Armėnija Gruzija Mongolija Šeštoji grupė (1 kartas) * LPK tyrimas nagrinėjo prioritetines rinkas už ES ir NVS ribų. 123

125

126 Priedas Nr. 4 Bendros institucijų, dirbančių su ekonomine diplomatija, užduotys ambasadoms LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA PRANCŪZIJA LR ambasadorius Prancūzijos Respublikoje LR ambasados Prancūzijos Respublikoje I sekretorė (paskyrimo valstybė, vardas, pavardė) 2016 Eil. Nr METŲ VEIKLOS PLANAS Siektini rezultatai Veiklos kriterijus DA iniciatyva surengtos verslo misijos/ekonominiai renginiai (vnt.) Pagalba organizuojant verslo misijas/renginius (vnt.)/tikslinių partnerių paieška (pagal VL ar kitų LT institucijų kriterijus) (vnt.) DA atstovų inicijuoti susitikimai su importuotojais/lt įmonėms organizuoti B2B susitikimai (vnt.) Rezidavimo šalies įmonių inicijuoti susitikimai su DA atstovais/rezidavimo šalies įmonėms organizuoti B2B susitikimai (vnt.) 5. Susitikimai su potencialiais investuotojais (remiantis atskira instrukcija) (vnt.) 6. LT turizmo potencialo pristatymo renginiai (vnt.) 7. Inovacijų ir R&D ryšių plėtrai skirti renginiai/vizitai 8. LT verslui naudingos informacijos apie rezidavimo šalį teikimas (vnt.) 9. Informacijos apie Lietuvą (ekonominiai rodikliai, įvairūs renginiai, duomenų bazės) platinimas rezidavimo šalyje (vnt.) 10. LR ambasadorius Prancūzijos Respublikoje LR ambasados Prancūzijos Respublikoje I sekretorė Suderinta : Užsienio reikalų viceministras (parašas) (vardas, pavardė) (parašas) (vardas, pavardė) (parašas) (vardas pavardė) 125

127 VEIKLOS KRITERIJŲ APRAŠYMAS 1.Diplomatinės atstovybės iniciatyva surengtos verslo misijos/ekonominiai renginiai - ambasados iniciatyva suorganizuotos verslo misijos iš/į Lietuvą, ekonominiai, verslo renginiai (LT eksporto, investicinio potencialo pristatymai) bei jų metu organizuoti B2B susitikimai. Pavyzdžiai: Data: 2016 m. spalio d. Renginio vieta: DA patalpose (ar kitoje renginiui tinkamoje vietoje) Turinys: LT maisto pramonės įmonių verslo misija (SIAL Paris parodos metu) DA atsakingas kontaktinis asmuo: Renginio partneris: Tikslai/ rezultatas : Partnerystės renginys ambasados patalpose. Pakviesti tikslinės auditorijos atstovus (prekybos agentai, distributoriai, prekybos tinklų atstovai ir pan.) į organizuojamą renginį, ne mažiau kaip 10 tikslinių kontaktų. Data: 2016 m. lapkričio mėn. Renginio vieta: DA patalpose (ar kitoje renginiui tinkamoje vietoje) Turinys: LT investicinio potencialo pristatymas DA atsakingas kontaktinis asmuo: Renginio partneris: Tikslai/ rezultatas : Pakviesti tikslinės auditorijos atstovus (potencialius investuotojus, žiniasklaidos atstovus) į organizuojamą renginį, pristatyti LT investicinį potencialą, pakviesti užsienio kompanijų atstovus apsilankyti Lietuvoje. Data: 2016 m. gruodžio mėn. Renginio vieta: Lietuva (URM ar kitos renginiui tinkamos patalpos) Turinys: Rezidavimo šalies gynybos pramonės įmonių vizitas Lietuvoje DA atsakingas kontaktinis asmuo: Renginio partneris: LT Gynybos pramonės įmonių asociacija Tikslai/ rezultatas : Pakviesti LT tikslinės auditorijos atstovus (įmones, institucijas ir pan.) į organizuojamą renginį, organizuoti atskirus susitikimus ir apsilankymus LT įmonėse. Rezidavimo šalies rinko specifikos pristatymo renginys Lietuvoje : panašus formatas, kaip eksporto klubo, jei ambasados atstovas tuo metu būtų Lietuvoje. 2. Pagalba organizuojant verslo misijas/renginius (vnt.)/tikslinių partnerių paieška (pagal VL ir kitų institucijų kriterijus) (vnt.) - DA teikiama įvairi pagalba (surandant patalpas renginiui, organizuojant susitikimus, rengiant programą, kviečiant tikslinę auditoriją, organizuojant B2B susitikimus parodose dalyvaujančioms įmonės, platinant informaciją tikslinei auditorijai apie parodoje dalyvaujančias įmones ir t.t.) organizuojant į rezidavimo šalį atvykstančias asocijuotų verslo struktūrų, Verslios Lietuvos ar kartu su valstybės pareigūnais organizuojamas verslo misijas. Pagal LT institucijų suformuluotus kriterijus pagalba ieškant verslo konsultacijas teikiančių bendrovių. Pavyzdžiai: Data: 2016 Liepos 2-4 Renginio vieta: Paryžius (Prancūzija) Turinys: Playtime Paris (tarptautinė vaikiškų rūbų bei aksesuarų prekinių ženklų paroda ) Sektorius: Aprangos ir tekstilės pramonė VL Atsakingas projektų vadovas: Renata Nedzinskiene Ambasada, atsakingas kontaktinis asmuo: Tikslai/ rezultatas : Pakviesti ir suorganizuoti ne mažiau kaip 3 -jų tikslinės auditorijos atstovų (potencialių užsakovų, partnerių, prekybos agentų, prekybos tinklų, specializuotų vaikiškų parduotuvių boutique atstovų) apsilankymą Lietuvos įmonių stende. Išplatinti informaciją apie parodoje dalyvaujančius lietuviškus prekinius ženklus turimais potencialiais kontaktais (prekybos agentai, distributoriai, prekybos tinklai ir pan.) Data: 2016 m. rugsėjo

128 Renginio vieta: Paryžius (Prancūzija) Turinys: Maison&Objet Paris dizaino ir interjero paroda Sektorius: kūrybinės industrijos VL Atsakingas projektų vadovas: Indre Zakarauskiene Ambasada, atsakingas kontaktinis asmuo: Tikslai/ rezultatas : Pakviesti ir suorganizuoti ne mažiau kaip 5 -ių tikslinės auditorijos atstovų (profesinės žiniasklaidos, interjero dizaino, mados žurnalų, blogerių, prekybos agentų, distributorių) apsilankymą Lietuvos įmonių stende. Išplatinti informaciją apie parodoje dalyvaujančius lietuviškus prekinius ženklus turimais potencialiais kontaktais (agentai, distributoriai, prekybos tinklai ir pan.) Data: 2016 m. lapkričio mėn. Turinys: Inžinerinės pramonės verslo misija Renginio vieta: Ambasados patalpos Renginio partneris: LINPRA Ambasada, atsakingas kontaktinis asmuo: Tikslai/ rezultatas : Partnerystės renginys ambasados patalpose. Pakviečiant Lietuvos įmonėms suinteresuotas įmones, kurios galėtų tapti potencialiais partneriais, 4-5 užsienio kompanijos. Vizitas į rezidavimo valstybes įmones/potencialias partneres (2-3 įmonės). Data: Turinys: Tikslinių konsultantų paieška pagal suformuluotus kriterijus Renginio vieta: Renginio partneris: VL Atsakingas projektų vadovas Ambasada, atsakingas kontaktinis asmuo: Tikslai: Pagalba tarptautinių konsultantų atrankai (tikslinių kontaktų paieška užsienio rinkose, konsultavimas pardavimų konkrečioje rinkoje, konkretaus sektoriaus klausimais, teikiant pardavimų tarpininkavimo, derybų bei tiesioginių pardavimų konsultacines paslaugas). Rezultatas : Pakviesti suinteresuotas konsultacines bendroves, kurios galėtų tapti potencialiais partneriais. 2-3 užsienio konsultantai. Data: Turinys: Užsienio prekybos agentai Renginio vieta: Renginio partneris: VL Atsakingas projektų vadovas Ambasada, atsakingas kontaktinis asmuo: Tikslai: Pakviesti į Lietuvą užsienio prekybos agentus, dirbančius individualiai su įmonėmis ir siekiančius padėti jų gaminiams patekti į užsienio prekybos tinklus. Rezultatas : 1-2 užsienio prekybos agentai. 3. DA atstovų inicijuoti susitikimai su importuotojais (vnt.)/lt įmonėms organizuoti B2B susitikimai- ambasados atstovo iniciatyva surasti ir Lietuvos įmonėms pateikti potencialių prekybos agentų, distributorių, prekybos centrų atstovų kontaktai, suorganizuoti B2B susitikimai. 4. Rezidavimo šalies įmonių inicijuoti susitikimai su DA atstovais/rezidavimo šalies įmonėms organizuoti B2B susitikimai/ (vnt.) - rezidavimo šalies įmonių (potencialių prekybos agentų, distributorių, prekybos centrų atstovų ) inicijuoti susitikimai su DA atstovu, jiems suteikta informacija apie LT eksporto potencialą ir konkrečias LT įmones, galinčias būti potencialiais tiekėjais. Suorganizuoti B2B susitikimai. Jei potencialių prekybos agentų, distributorių, prekybos tinklų atstovų paklausimus ambasados atstovas nukreipia į Verslią Lietuvą ir atsakymą parengia Versli Lietuva, tokiu atveju užduoties įgyvendinimas neužskaitomas į rezultatus. 5. Susitikimai su potencialiais investuotojais (remiantis atskira instrukcija) (vnt.) - remiantis URM IESD ir VšĮ Investuok Lietuvoje kartu parengta atskira instrukcija. 127

129 6. LT turizmo potencialo pristatymo renginiai (vnt.) Pavyzdžiai: Data: Turinys: Užsienio šalių turizmo atstovybių asociacijos organizuojamas profesionalios turizmo žiniasklaidos atstovų metinis susitikimas Renginio vieta: Ambasada, atsakingas kontaktinis asmuo: Tikslai: Pristatyti LT turizmo potencialą, naujausias LT turizmo sektoriaus iniciatyvas, pasiūlyti galimas žurnalistų turu temas, suorganizuoti rezidavimo šalyje turizmo tema rašančių žurnalistų (gali būti ir individuali žurnalisto kelionė, jei leidinys yra svarbus ir pasiekia platų auditorijos ratą) grupes pažintiniams turams į Lietuvą. Rezultatas : 3 užsienio žurnalistų turai Lietuvoje Data: Turinys: Kartu su VTD rengiamas LT turizmo potencialo pristatymas rezidavimo šalyje Renginio vieta: Ambasados patalpose/arba turizmo parodos formate (jei datos sutampa) Renginio partneris : VTD Atsakingas projektų vadovas Ambasada, atsakingas kontaktinis asmuo: Tikslai: pristatyti LT turizmo potencialą turizmo verslo atstovams ir profesionalios turizmo žiniasklaidos atstovams. Rezultatas : 2 pristatymai. Data: Turinys: DA iniciatyva rengiamas LT turizmo potencialo pristatymas rezidavimo šalyje Renginio vieta: Ambasados ar kitose patalpose Renginio partneris : Ambasada, atsakingas kontaktinis asmuo: Tikslai: pristatyti LT turizmo potencialą turizmo verslo atstovams ir profesionalios turizmo žiniasklaidos atstovams. Rezultatas : 2 pristatymai. 7. Inovacijų ir R&D ryšių plėtrai skirti renginiai/vizitai Data: 2016 m. birželio mėn. Turinys: Biotech sektoriaus atstovų (verslo, mokslo institucijų) vizitas Renginio vieta: DA ar kitos renginiui tinkamos patalpos Renginio partneris: MITA Ambasada, atsakingas kontaktinis asmuo: Tikslai/ rezultatas : Partnerystės renginys skirtas LT biotech sektoriaus pristatymui pakviečiant tikslinę rezidavimo šalies auditoriją. Vizitas į rezidavimo valstybės biotech sektoriaus įmones/klasterius ir pan. (2-3 įmonės, 1 klasteris). Data: 2016 m. birželio mėn. Turinys: Life Science Baltics 2016 konferencijos pristatymas Renginio vieta: DA patalpos Renginio partneris: VL/MITA Ambasada, atsakingas kontaktinis asmuo: Tikslai/ rezultatas : Partnerystės renginys skirtas pristatyti Life Science Baltics 2016 konferenciją pakviečiant tikslinę rezidavimo šalies auditoriją. (15 tikslinės auditorijos atstovų). Data: 2016 m. spalio mėn. Turinys: Open R&D tinklo pristatymas Renginio vieta: DA patalpos/kita renginiui tinkama vieta Renginio partneris: MITA/LT mokslo įstaigos/slėniai Ambasada, atsakingas kontaktinis asmuo: Tikslai/ rezultatas: Renginys/susitikimas skirtas pristatyti Open R&D tinklą rezidavimo šalies tiksliniai auditorijai. 128

130 8. LT verslui naudingos informacijos apie rezidavimo šalį teikimas (vnt.) - periodiškas LT verslo ryšiams naudingos informacijos (parodos, konferencijos, renginiai, viešieji pirkimai, makro ekonominės tendencijos, produktų įvedimo į rinką reikalavimai ir pan.) teikimas (ne rečiau, kaip kartą per mėnesį ekonominių aktualijų apžvalgos/specifinė informacija pagal poreikį). Informacija apie LT įmonėms įdomius viešuosius pirkimus turi būti pateikta ne vėliau kaip likus mėnesiui iki dokumentų dalyvauti viešajame pirkime pateikimo termino. 9. Informacijos apie Lietuvą (ekonominiai rodikliai, įvairūs renginiai, duomenų bazės) platinimas rezidavimo šalyje (vnt.) - informacijos (Lietuvoje vykstantys renginiai, parodos, konferencijos, įvairios duomenų bazės, investicinė aplinka, makro ekonominiai LT rodikliai ir pan.) platinimas įvairiais tiksliniais kanalais (nurodoma kokiais konkrečiais kanalais info buvo išplatinta), susitikimai su tikslinės auditorijos atstovais viešinant renginius, kviečiant dalyvius (nurodomi tiksliniai kontaktai, kuriems renginys buvo pristatytas) ir siekiant įgyvendinti IESD kartu su renginio organizatoriais nustatytus siektinus viešinimo ir dalyvių pritraukimo į tam tikrus svarbius renginius rodiklius (pvz. kviečiant į LSB2016 kai kurioms atstovybėms suformuluoti siektini dalyvių pritraukimo kriterijai). 129

131 LIETUVOS RESPUBLIKOS (paskyrimo valstybė, vardas, pavardė) 20 M. MĖNESIO VEIKLOS ATASKAITA (data) Rezultatas Eil. Veiklos kriterijus Nr. ketvirčio Trumpas rezultato aprašymas Kito Nuo ketvirčio metų planas pradžios (parašas) (vardas, pavardė) 130

132 LIETUVOS RESPUBLIKOS (paskyrimo valstybė, vardas, pavardė) 20 M. METŲ VEIKLOS ATASKAITA (data) Eil. Nr. Veiklos kriterijus Iš viso per metus Trumpas rezultato aprašymas Lietuvos Respublikos komercijos atašė (parašas) (vardas, pavardė) 131

133

134 Priedas Nr. 5 Viešojo sektoriaus priemonių koncentravimas ŠVEDIJA Prekybą vykdantys sektoriai Prekybą vykdantys sektoriai prekės (% nuo bendro prekių eksporto) Baldai, medienos gaminiai, surenkami namai (~40%) Apdirbamoji pramonė, inžinerija, elektronika (~25%) Tekstilė, drabužiai, avalynė, oda, kailiai (~11%) Chemija, plastikai (~10%) Maistas, gėrimai, žemės ūkio produktai (~6%) Prekybą vykdantys sektoriai paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto) Transportas ir logistika (~38%) Statyba (~21%) Verslo paslaugos (~19%) Turizmas (~4%) Spauda, leidyba (~3%); IT (~3%) Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai Farmacija IRT paslaugos Biotechnologijos Žalioji energetika Sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖS Diplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir užduotys Naujos galimybės LT - 12 vizitų/verslo misijų į Švediją ( m.) Paramos verslui priemonės Expo sertifikatas LT - 36 projektai Expo konsultantas LT 2016 m. I pusm. Verslo klasteris 2016 m. I ketv. Faktoringas LT Institucijų priemonės Versli Lietuva 133

135 Klasterių kūrimosi inicijavimas; Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Akademija LT - programos eksporto kompetencijų EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaros ugdymui Plėtros rinkoms: kompetencijoms vystyti; EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojų eksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti prie EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra; besikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis. vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto verslo esmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikia jų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda. Verslo plėtros užsienio rinkose konsultacinių paslaugų 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtas viešasis pirkimas. viešasis pirkimas maisto konsultantai Žemės ūkio ministerija Tarptautiškumas LT rengiamas projektas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. skatinimas Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas); Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje); Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose); Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose). Valstybinis Turizmo Departamentas 134

136 Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros skatinimo renginiai (RoadShow), e-rinkodara, reklamos kampanijos, dalyvavimas parodoje (TUR in plėtra (2016 m.) Goethenburg) ir kituose turizmo skatinimo renginiuose ir pan. Turizmo galimybių pristatymo renginys. 3 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Švedijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams. Švietimo mainų paramos Fondas Erasmus+ Tarptautiniai mobilumo ir bendradarbiavimo projektai švietimo srityje (profesinių ir aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų, mokytojų mainai, tarptautinės praktikos įmonėse, kuriami bei įgyvendinami visų švietimo sektorių institucijų bendradarbiavimo projektai su tos šalies partnerinėmis organizacijomis) Nordplus Bendrojo lavinimo, suaugusiųjų švietimo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimo projektai, Šiaurės šalių kalbų mokymo projektai NORVEGIJA Prekybą vykdantys sektoriai Prekybą vykdantys sektoriai prekės (% nuo bendro prekių eksporto) Baldai, medienos gaminiai, surenkami namai (~40%) Apdirbamoji pramonė, inžinerija, elektronika (~25%) Tekstilė, drabužiai, avalynė, oda, kailiai (~11%) Chemija, plastikai (~10%) Maistas, gėrimai, žemės ūkio produktai (~6%) Prekybą vykdantys sektoriai paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto) Transportas ir logistika (~38%) Statyba (~21%) Verslo paslaugos (~19%) Turizmas (~4%) Spauda, leidyba (~3%); IT (~3%) Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai Farmacija IRT paslaugos Biotechnologijos Žalioji energetika Sveikatos paslaugų ir kurortinis turizmas 135

137 TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖS Diplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir užduotys Naujos galimybės LT - 11 vizitų/verslo misijų į Norvegiją ( m.) Paramos verslui priemonės Expo sertifikatas LT - 36 projektai Expo konsultantas LT 2016 m. I pusm. Verslo klasteris 2016 m. I ketv. Faktoringas LT Institucijų priemonės Versli Lietuva Tarptautiškumas LT rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas; Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Akademija LT programos eksporto EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaros kompetencijų ugdymui Plėtros rinkoms: kompetencijoms vystyti; EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojų EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra; eksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti prie besikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis. vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto verslo esmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikia jų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda. Žemės ūkio ministerija Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. skatinimas 136

138 Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas); Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje); Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose); Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose). Valstybinis Turizmo Departamentas Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų 2 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Norvegijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams. rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra (2016 m.) Dalyvavimas Reiselivsmessen parodoje. Švietimo mainų paramos Fondas Erasmus+ Nordplus PRANCŪZIJA Prekybą vykdantys sektoriai Prekybą vykdantys sektoriai prekės (% nuo bendro prekių eksporto) Chemijos pramonė (trąšos, plastikai) 31 proc. Mineralinis kuras, mineralinės alyvos 19 proc. Medienos ir baldų pramonė 14 proc. Inžinerinė, apdirbamoji pramonė, elektronika 13 proc. Tekstilės ir drabužių pramonė 8 proc. Tarptautiniai mobilumo ir bendradarbiavimo projektai švietimo srityje (profesinių ir aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų, mokytojų mainai, tarptautinės praktikos įmonėse, kuriami bei įgyvendinami visų švietimo sektorių institucijų bendradarbiavimo projektai su tos šalies partnerinėmis organizacijomis) Bendrojo lavinimo, suaugusiųjų švietimo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimo projektai, Šiaurės šalių kalbų mokymo projektai Prekybą vykdantys sektoriai paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto) Transporto paslaugos 66,2 proc. Kitos verslo paslaugos 13,2 proc. Kelionės 7,3 proc. 137

139 Maisto pramonė ir žemės ūkis 2,7 proc. Gynybos pramonė Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai Farmacija IRT paslaugos Biotechnologijos Žalioji energetika TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖS Diplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir užduotys Naujos galimybės LT - 13 vizitų/verslo misijų į Prancūziją ( m.) Paramos verslui priemonės Expo sertifikatas LT - 36 projektai Expo konsultantas LT 2016 m. I pusm. Verslo klasteris 2016 m. I ketv. Faktoringas LT Institucijų priemonės Žemės ūkio ministerija,,parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms,,,sial Paris 2016 Prancūzija (Paryžius) prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir (Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas)) dalyvauti Versli Lietuva Tarptautiškumas LT rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas; Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Akademija LT programos eksporto EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaros kompetencijų ugdymui Plėtros rinkoms: kompetencijoms vystyti; EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojų eksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti prie EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra; besikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; 138

140 LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis. Verslo plėtros užsienio rinkose konsultacinių paslaugų viešasis pirkimas maisto konsultantai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas Įvairūs projektai / priemonės Valstybinis Turizmo Departamentas Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra (2016 m.) LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto verslo esmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikia jų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda m. gruodžio mėn. paskelbtas viešasis pirkimas. Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas); Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje); Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose); Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose). Dalyvavimas parodoje Salon Mondial du Tourisme 2 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Prancūzijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams Švietimo mainų paramos Fondas Erasmus+ JUNGTINĖ KARALYSTĖ Prekybą vykdantys sektoriai Prekybą vykdantys sektoriai prekės (% nuo bendro prekių eksporto) Chemijos pramonė ir naftos produkcija (40,8%) Tarptautiniai mobilumo ir bendradarbiavimo projektai švietimo srityje (profesinių ir aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų, mokytojų mainai, tarptautinės praktikos įmonėse, kuriami bei įgyvendinami visų švietimo sektorių institucijų bendradarbiavimo projektai su tos šalies partnerinėmis organizacijomis) Prekybą vykdantys sektoriai paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto) Transporto paslaugos (60,4%) 139

141 Medienos ir baldų pramonė (18,8%) Maisto pramonė ir žemės ūkis (12,5%) Tekstilės pramonė (10,7%) Inžinerinė pramonė (4,1%) Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai Inžinerinė pramonė Farmacija Biotechnologijos IRT paslaugos Verslo paslaugos (13,1%) Apdirbamosios gamybos paslaugos (9,1%) Informacinės technologijos (6,9%) Statybų paslaugos (0,9%) TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖS Diplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir užduotys Naujos galimybės LT - 14 vizitų/verslo misijų į Jungtinę Karalystę ( m.) Paramos verslui priemonės Expo sertifikatas LT - 36 projektai Expo konsultantas LT 2016 m. I pusm. Verslo klasteris 2016 m. I ketv. Faktoringas LT Institucijų priemonės Versli Lietuva Tarptautiškumas LT rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas; Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Akademija LT programos eksporto EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaros kompetencijų ugdymui Plėtros rinkoms: kompetencijoms vystyti; EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojų eksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti prie EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra; besikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; 140

142 LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis. LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto verslo esmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikia jų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda. Žemės ūkio ministerija Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. skatinimas Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas); Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje); Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose); Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose). Valstybinis Turizmo Departamentas Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra (2016 m.) Švietimo mainų paramos Fondas Erasmus+ Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), e-rinkodara, reklamos kampanijos, turizmo skatinimo renginiai ir pan. Dalyvavimas WTM parodoje Turizmo galimybių pristatymo renginys 4 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti JK žurnalistams ir kelionių organizatoriams Tarptautiniai mobilumo ir bendradarbiavimo projektai švietimo srityje (profesinių ir aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų, mokytojų mainai, tarptautinės praktikos įmonėse, kuriami bei įgyvendinami visų švietimo sektorių institucijų bendradarbiavimo projektai su tos šalies partnerinėmis organizacijomis) 141

143 VOKIETIJA Prekybą vykdantys sektoriai Prekybą vykdantys sektoriai prekės (% nuo bendro prekių eksporto) Medienos ir baldų pramonė (23,1%) Maisto pramonė ir žemės ūkis (21,8%) Inžinerinė pramonė (18,5%) Tekstilės ir drabužių pramonė (10,1%) Chemijos pramonė (11,5%) Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai Inžinerinė pramonė Farmacija Biotechnologijos IRT paslaugos Prekybą vykdantys sektoriai paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto) Transporto paslaugos (70%) Turizmo paslaugos (14,5%) Verslo paslaugos (8,1%) Informacinės technologijos (2%) Statybų paslaugos (0,7%) TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖS Diplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir užduotys Naujos galimybės LT - 32 vizitai/verslo misijos į Vokietiją ( m.) Paramos verslui priemonės Expo sertifikatas LT - 36 projektai Expo konsultantas LT 2016 m. I pusm. Verslo klasteris 2016 m. I ketv. Faktoringas LT Institucijų priemonės Žemės ūkio ministerija,,parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms, Žalioji savaitė Vokietijoje (Berlynas) prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir Biofach 2016 Vokietija (Niurbergas) dalyvauti (Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas)) Susisiekimo ministerija Vizitai / parodos Tarptautinio transporto forumo (ITF) kasmetinis ministrų susitikimas (Leipcigas, Vokietija), 2016 m. II ketv (gegužė). Paroda "InnoTrans 2016" (Berlynas), 2016 m. III ketv. Versli Lietuva 142

144 Klasterių kūrimosi inicijavimas; Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Akademija LT programos eksporto EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaros kompetencijų ugdymui Plėtros rinkoms: kompetencijoms vystyti; EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojų eksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti prie EKSPORTO AKADEMIJA / plėtra; besikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis. vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto verslo esmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikia jų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda. Verslo plėtros užsienio rinkose konsultacinių 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtas viešasis pirkimas. paslaugų viešasis pirkimas maisto konsultantai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. skatinimas Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas); Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje); Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose); Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose). Tarptautiškumas LT rengiamas projektas Valstybinis Turizmo Departamentas 143

145 Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra (2016 m.) Švietimo mainų paramos Fondas Erasmus+ JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS Prekybą vykdantys sektoriai Prekybą vykdantys sektoriai prekės (% nuo bendro prekių eksporto) Chemijos pramonė ir naftos produkcija (76,8%) Medienos ir baldų pramonė (10,4%) Inžinerinė pramonė (4,3%) Maisto pramonė ir žemės ūkis (3,1%) Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai Inžinerinė pramonė Farmacija Biotechnologijos IRT paslaugos Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), e-rinkodara, reklamos kampanijos, turizmo skatinimo renginiai ir pan. Dalyvavimas ITB ir IMEX parodose Turizmo galimybių pristatymo renginys 4 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Vokietijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams Tarptautiniai mobilumo ir bendradarbiavimo projektai švietimo srityje (profesinių ir aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų, mokytojų mainai, tarptautinės praktikos įmonėse, kuriami bei įgyvendinami visų švietimo sektorių institucijų bendradarbiavimo projektai su tos šalies partnerinėmis organizacijomis) Prekybą vykdantys sektoriai paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto) Informacinės technologijos (52,6%) Transporto paslaugos (41,4%) TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖS Diplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir užduotys Naujos galimybės LT - 11 vizitų/verslo misijų į JAV ( m.) Paramos verslui priemonės Expo sertifikatas LT - 36 projektai Expo konsultantas LT 2016 m. I pusm. 144

146 Institucijų priemonės Versli Lietuva Tarptautiškumas LT rengiamas projektas Verslo klasteris 2016 m. I ketv. Faktoringas LT - Klasterių kūrimosi inicijavimas; Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Akademija LT programos eksporto EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaros kompetencijų ugdymui Perspektyvinėms rinkoms: kompetencijoms vystyti; EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojų EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva; eksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti prie besikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis. vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto verslo esmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikia jų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda. Verslo plėtros užsienio rinkose konsultacinių 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtas viešasis pirkimas. paslaugų viešasis pirkimas maisto konsultantai Žemės ūkio ministerija,,parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms,,,summerfancyfoodshow 2016, JAV (Niujorkas) prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir (Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas)) dalyvauti Žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir ES mėsos produktų informavimo ir skatinimo programa JAV ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos rinkose pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir (( Eur) ES + ūkio subjekto lėšos), Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija trečiosiose šalyse paramos schema Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veisles informavimo ir skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas Asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas) vykdoma nuo 2014 m. liepos 16 d. Programos trukmė 3 metai. Šiuo metu vyksta antrų 145

147 programos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės - JAV, Vidurio Rytai (Izraelis, Libanas, Turkija), Kinija. Programos biudžetas Eur. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. skatinimas Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas); Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje); Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose); Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose). Valstybinis Turizmo Departamentas Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra (2016 m.) Švietimo mainų paramos fondas Erasmus+ Aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų praktika LR diplomatinėse atstovybėse bei lietuvių bendruomenėse, lituanistinėse mokyklose užsienyje rengiamas projektas Dalyvavimas tarptautinėse parodose 1 pažintinis turas Lietuvoje žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje kelionių organizatoriams Dalyvavimas ASTA (American Society of Travel Agents) metiniame renginyje Dalyvavimas VEMEX (Visit Europe Media Exchange) kontaktų mugėje Aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo projektai (studentų ir dėstytojų mainai) 2-10 mėn laikotarpio studentų ir absolventų praktika Kasmetinis konkursas, organizuojamas ŠMPF Dalyvavimas kasmetinėje tarptautinėje aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo parodoje-konferencijoje NAFSA ( 2016 metais vyks gegužės 29-birželio 3 d. Denveryje) 146

148 KINIJA Prekybą vykdantys sektoriai Prekybą vykdantys sektoriai prekės (% nuo bendro prekių eksporto) Baldai, mediena (49 proc.) Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai Apdirbamoji pramonė, inžinerija, elektronika (22 proc.) Maistas ir gėrimai, žemės ūkio produktai (apie 2 proc.) Popierius, spauda ir leidyba Prekybą vykdantys sektoriai paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto) Transporto paslaugos (95,9 proc.) TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖS Diplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir užduotys Naujos galimybės LT - 2 vizitai/verslo misijos į Kiniją ( m.) Paramos verslui priemonės Expo sertifikatas LT - 36 projektai Expo konsultantas LT 2016 m. I pusm. Verslo klasteris 2016 m. I ketv. Faktoringas LT Institucijų priemonės Versli Lietuva Tarptautiškumas LT rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas; Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Akademija LT programos eksporto EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaros kompetencijų ugdymui Perspektyvinėms rinkoms: kompetencijoms vystyti; EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojų eksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti prie EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva; besikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; 147

149 LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis. LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto verslo esmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikia jų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda. Verslo plėtros užsienio rinkose konsultacinių 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtas viešasis pirkimas. paslaugų viešasis pirkimas maisto konsultantai Žemės ūkio ministerija,,parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms,,,sialchina 2016 Kinija (Šanchajus) prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir (Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas)) dalyvauti Žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir Baltijos regiono mėsos ir mėsos produktų skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas Lietuvos pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir maisto pramoninkų konfederacija), vykdoma nuo 2013 m. liepos 22 d. Programos trukmė 3 metai. Šiuo trečiosiose šalyse paramos schema metu vyksta trečių programos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės Rusija ir Kinija. Programos biudžetas Eur. Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veisles informavimo ir skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas Asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas) vykdoma nuo 2014 m. liepos 16 d. Programos trukmė 3 metai. Šiuo metu vyksta antrų programos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės - JAV, Vidurio Rytai (Izraelis, Libanas, Turkija), Kinija. Programos biudžetas Eur. Susisiekimo ministerija Renginiai / vizitai Paroda "China-Eurasia Expo" (Urumčis, Kinija), III ketv. Šilko kelio tarptautinis logistikos forumas-paroda (Lianjunganis), 2016 m. IV ketv. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. skatinimas Įvairūs projektai / priemonės Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) 148

150 Įmonių stažuotė Kinijos mokslo parkuose Valstybinis Turizmo Departamentas Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra (2016 m.) Švietimo mainų paramos fondas Erasmus+ Aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų praktika LR diplomatinėse atstovybėse bei lietuvių bendruomenėse, lituanistinėse mokyklose užsienyje rengiamas projektas Valstybinių stipendijų programa Įvairūs projektai / priemonės IZRAELIS Prekybą vykdantys sektoriai Prekybą vykdantys sektoriai prekės (% nuo bendro prekių eksporto) Farmacijos produktai (24 proc.) Maisto pramonė (24 proc.) Baldų ir medienos pramonė (17 proc.) Inžinierinė pramonė (6 proc.) 1 turizmo galimybių pristatymo renginys ambasadoje Dalyvavimas parodoje Honkonge Dalyvavimas renginiuose 16+1 (CEEC s formatas) Kartu su 16+1 (CEEC s formatas) dalyvauti didžiausioje Kinijos parodoje 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Kinijos žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Kinijos kelionių organizatoriams Aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo projektai (studentų ir dėstytojų mainai) 2-10 mėn laikotarpio studentų ir absolventų praktika Kasmetinis konkursas, organizuojamas ŠMPF Pagal Lietuvos ir Kinijos dvišalio bendradarbiavimo sutartį, kasmet Kinija siūlo 25 stipendijas Lietuvos studentams ir mokslininkams studijoms/stažuotėms Kinijos universitetuose, Lietuva atitinkamai 15 stipendijų Kinijos studentams dalyvauti vasaros lietuvių kalbos ir kultūros kursuose bei 40 mėn. - dalinėms studijoms /mokslinėms stažuotėms Lietuvos universitetuose. Kasmet Lietuva (pagal ŠMM nutarimą) skiria 3 stipendijas Kinijos piliečiams studijuoti nuolatinėse magistro studijose Lietuvos universitetuose Lietuvos ir Kinijos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo skatinimui skirtas renginys, 2016 m. gegužės 9 d. Pekine, organizuojamas kartu su LR ambasada Pekine. Dalyvauja ŠMPF ir 10 Lietuvos universitetų Prekybą vykdantys sektoriai paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto) 149

151 Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai Aukštos pridėtinės veiklos sektoriai (gyvybės mokslai, ICT) Rizikos kapitalo investicijos Transporto paslaugos TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖS Diplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir užduotys Naujos galimybės LT - 5 vizitai/verslo misijos į Izraelį ( m.) Paramos verslui priemonės Expo sertifikatas LT - 36 projektai Expo konsultantas LT 2016 m. I pusm. Verslo klasteris 2016 m. I ketv. Faktoringas LT Institucijų priemonės Versli Lietuva Tarptautiškumas LT rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas; Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Akademija LT programos eksporto EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaros kompetencijų ugdymui Perspektyvinėms rinkoms: kompetencijoms vystyti; EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojų eksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti prie EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva; besikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis. vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto verslo esmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikia jų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda. 150

152 Žemės ūkio ministerija Žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veisles pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir informavimo ir skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas Asociacija Baltijos gėrimų pramonės trečiosiose šalyse paramos schema aljansas) vykdoma nuo 2014 m. liepos 16 d. Programos trukmė 3 metai. Šiuo metu vyksta antrų programos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės - JAV, Vidurio Rytai (Izraelis, Libanas, Turkija), Kinija. Programos biudžetas Eur. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. skatinimas Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Valstybinis Turizmo Departamentas Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra (2016 m.) Švietimo mainų paramos fondas Erasmus+ Valstybinių stipendijų programa Dalyvavimas parodoje IMTM 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Izraelio žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Izraelio kelionių organizatoriams Aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo projektai (studentų ir dėstytojų mainai, gebėjimų stiprinimo projektai) Pagal Lietuvos ir Izraelio dvišalio bendradarbiavimo sutartį, kasmet Izraelis siūlo 2 stipendijas Lietuvos studentams ir mokslininkams studijoms/stažuotėms Izraelio universitetuose, Lietuva atitinkamai 1 stipendiją dalyvauti vasaros lietuvių kalbos ir kultūros kursuose bei 10 mėn. - dalinėms studijoms /mokslinėms stažuotėms Lietuvos universitetuose. 151

153 JAPONIJA Prekybą vykdantys sektoriai Prekybą vykdantys sektoriai prekės (% nuo bendro prekių eksporto) Maistas, gėrimai, žemės ūkio produktai (~32%) Apdirbamoji pramonė, inžinerija (ypač lazerių, optikos), elektronika (~20%) Baldai, medienos gaminiai (~16%) Tekstilė, drabužiai, avalynė, oda, kailiai (~13%) Tabakas (~9%) Chemija, plastikai (~6%) Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai Gyvybės mokslai (farmacija, medicina, biotechnologijos) IT produktai ir paslaugos Spauda, leidyba Žaislai, sporto prekės Prekybą vykdantys sektoriai paslaugos (% nuo bendro paslaugų eksporto) Apdirbamoji gamyba (~41%) Transportavimas, logistika (~35%) Turizmas (~3%) Verslo paslaugos (~2%) TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖS Diplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir užduotys Naujos galimybės LT - 5 vizitai/verslo misijos į Japoniją ( m.) Paramos verslui priemonės Expo sertifikatas LT - 36 projektai Expo konsultantas LT 2016 m. I pusm. Verslo klasteris 2016 m. I ketv. Faktoringas LT Institucijų priemonės Versli Lietuva Tarptautiškumas LT rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas; Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; 152

154 Akademija LT - programos eksporto kompetencijų ugdymui Perspektyvinėms rinkoms: EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis. Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaros kompetencijoms vystyti; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojų eksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti prie besikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto verslo esmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikia jų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda. Žemės ūkio ministerija,,parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms,,,foodexjapan 2016 Japonija (Tokijas) prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir (Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas)) dalyvauti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. skatinimas Įvairūs projektai / priemonės Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Valstybinis Turizmo Departamentas Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra (2016 m.) Kompleksinių rinkodaros priemonių vykdymas Japonijos rinkoje 1 turizmo galimybių pristatymo renginys ambasadoje dalyvavimas JATA parodoje Tokijuje 1 renginys (Road Show) keliuose Japonijos miestuose bendradarbiaujant su Latvija ir Estija 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Japonijos žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Japonijos kelionių organizatoriams 153

155 Švietimo mainų paramos fondas Erasmus+ Aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų praktika LR diplomatinėse atstovybėse bei lietuvių bendruomenėse, lituanistinėse mokyklose užsienyje rengiamas projektas Valstybinių stipendijų programa Dalyvavimas tarptautinėse parodose Aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo projektai (studentų ir dėstytojų mainai) 2-10 mėn laikotarpio studentų ir absolventų praktika Kasmetinis konkursas, organizuojamas ŠMPF Kasmet Japonija siūlo MEXT stipendijas Lietuvos studentams nuolatinėms studijoms bei dalinėms japonistikos Japonijos universitetuose, Lietuva atitinkamai kelias stipendijų Japonijos studentams dalyvauti vasaros lietuvių kalbos ir kultūros kursuose bei dalinėms studijoms /mokslinėms stažuotėms Lietuvos universitetuose (priklausomai nuo konkurso). Dalyvavimas kasmetinėje EHEF (European Higher Education Fairs) tarptautinėje aukštojo mokslo parodoje Kioto ir Tokijuje m. birželio d. dalyvauja ŠMPF ir 5 universitetai. UKRAINA Prekybą vykdantys sektoriai Prekybą vykdantys sektoriai prekės (% nuo bendro prekių eksporto) Baldų ir medienos apdirbimo pramonė (~5.1%) Chemijos pramonė (~3,2%) Inžinerinė pramonė (~1.9%) Tekstilės pramonė (~1.2%) Maisto pramonė (~0.95%) Perspektyviniai (tikslinės plėtros/potencialūs) sektoriai Informacinės technologijos Inžinerinė pramonė Maisto pramonė Transportavimo ir logistikos paslaugos Statybų ir renovacijų sektorius 154

156 TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PRIEMONĖS Diplomatinės priemonės Rengiami metiniai diplomatinių atstovybių ir jose dirbančių specialiųjų atašė veiklos planai ir užduotys Naujos galimybės LT - 8 vizitai/verslo misijos į Ukrainą ( m.) Paramos verslui priemonės Expo sertifikatas LT - 36 projektai Expo konsultantas LT 2016 m. I pusm. Verslo klasteris 2016 m. I ketv. Faktoringas LT Institucijų priemonės Versli Lietuva Tarptautiškumas LT rengiamas projektas Klasterių kūrimosi inicijavimas; Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; Versli Lietuva atstovai-konsultantai užsienyje; Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Akademija LT programos eksporto EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ - Nuolatiniai mokymai bazinėms eksporto plėtros ir rinkodaros kompetencijų ugdymui Perspektyvinėms rinkoms: kompetencijoms vystyti; EKSPORTO ĮGŪDŽIŲ KALVĖ; EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva - Ugdyti aukščiausio lygio vadovų ir eksporto darbuotojų EKSPORTO AKADEMIJA / perspektyva; eksporto strategijos ir eksporto plėtros plano pasiruošimo įgūdžius, padedant jiems prisitaikyti prie besikeičiančios ekonomikos sąlygų plėtros eksporto rinkose; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis; LYDERYSTĖS EKPRESAS I dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis. vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, išgryninant į jų sukurto verslo esmę bei kuriamas vertes vartotojui; LYDERYSTĖS EKPRESAS II dalis - Ugdyti verslų savininkus, akcininkus bei tuo pačiu įmonių vadovus perteikiant jiems esmines, verslų savininkams būtinas žinias, suvokiant kaip efektyviai veikia jų verslas, ar teisingai pasirinktas verslo modelis ir suformuota komanda. Žemės ūkio ministerija Susisiekimo ministerija Vizitai/parodos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT Transporto savaitė "Inter-TRANSPORT" (Odesa, Ukraina), II ketv. Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. 155

157 MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. skatinimas Įvairūs projektai / priemonės Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Valstybinis Turizmo Departamentas Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra (2016 m.) Švietimo mainų paramos fondas Erasmus+ Valstybinių stipendijų programa 2 turizmo galimybių pristatymo renginiai 3 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Ukrainos žurnalistams ir kelionių organizatoriams 1 renginys (Road Show) Aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo projektai (studentų ir dėstytojų mainai, gebėjimų stiprinimo projektai) Lietuva kasmet siūlo ukrainiečiams kelias stipendijas dalyvauti vasaros lietuvių kalbos ir kultūros kursuose bei dalinėms studijoms /mokslinėms stažuotėms Lietuvos universitetuose (priklausomai nuo konkurso) bei tikslines stipendijas ir paramą nuolatinėms magistro studijoms (pagal ŠMM nutarimą, 2015 m. buvo skirta 40 tokių stipendijų). 156

158 EGZISTUOJANČIOS BENDROSIOS PRIEMONĖS: ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI, VIZITAI, PARAMOS VERSLUI PRIEMONĖS, INSTITUCIJŲ PRIEMONĖS Veikla ŠVEDIJA Diplomatinės priemonės Žmogiškieji resursai Vykdytojas Ambasada Konsulatas Diplomatas ekonomistas Komercijos atašė Žemės ūkio atašė Transporto atašė Garbės konsulas URM URM URM ŪM ŽŪM SM URM 2016 m m m. + +? Vizitai Paramos verslui priemonės Naujos galimybės LT 2015 m. - 3 vizitai: -Versli Lietuva:SCANPACK; -Lietuvos pramoninkų konfederacija - ELMIA Subcontractor 2015; -Lietuvos pramoninkų konfederacija - Spaudos pramonės verslo misija; 1 verslo misija Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija (Litmea) - tbc Expo sertifikatas LT Expo konsultantas LT Verslo klasteris Faktoringas LT ŪM 7 vizitai: Asociacija Infobalt - 2 verslo misijos; Asociacija Infobalt - Paroda IT SOLUTIONS EXPO; Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra-paroda NORDIC ORGANIC FOOD FAIR; Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai - Paroda Formex; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) Nordbygg. 1 vizitas: - Asociacija Infobalt verslo misija ŪM ŪM ŪM ŪM 157

159 Institucijų priemonės Versli Lietuva Tarptautiškumas LT VL - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; - Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Akademija LT VL Naujos galimybės LT 2015 m. -Versli Lietuva: SCANPACK; VL Eksporto kompetencijų ugdymo programa Versli Lietuva -NORDBYGG; Ekonominių projektų URM ir diplomatinėse atstovybėse finansavimas LR garbės konsulų pagalba renginių organizavimui URM,,Rinkos reguliavimo priemonių administravimas veiklos sritis,,eksporto skatinimo priemonėms vykdyti ŽŪM - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Eksporto kompetencijų ugdymo programa - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Eksporto kompetencijų ugdymo programa Užsienio reikalų ministerija URM Žemės ūkio ministerija Potencialiai: - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Eksporto klubai; 158

160 ,,Parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms, prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir dalyvauti Žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse paramos schema ŽŪM ŽŪM - Rinkų pažinimo priemonė per dalyvavimą parodose (LT stendas); Potencialiai: - Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas) Potencialiai: - Asocijuotų įmonių grupių informavimo apie ES produkciją kampanijos rėmimas Susisiekimo ministerija SM AB Lietuvos geležinkeliai vizitas į forumą-parodą Logistik Stokholmas, 2016 m. rugsėjis Valstybinis Turizmo Departamenta s Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra VTD Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), e-rinkodara, reklamos kampanijos, dalyvavimas parodoje (TUR ingoethenburg) ir kituose turizmo skatinimo renginiuose ir pan. Turizmo galimybių pristatymo renginys Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), erinkodara, reklamos kampanijos, dalyvavimas parodoje (TUR ingoethenburg) ir kituose turizmo skatinimo renginiuose ir pan. Turizmo galimybių pristatymo renginys Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), erinkodara, reklamos kampanijos, dalyvavimas parodoje (TUR ingoethenburg) ir kituose turizmo skatinimo renginiuose ir pan. 159

161 3 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Švedijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams 4 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Švedijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams 3 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Švedijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT MITA Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas MITA Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Įvairūs projektai / priemonės MITA 1 verslo misija įmonių misija 2015 m. gruodžio mėn. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) 160

162 Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Investuok Lietuvoje NORVEGIJA Diplomatinės priemonės Žmogiškieji resursai Ambasada Konsulatas Diplomatas ekonomistas Komercijos atašė Žemės ūkio atašė Transporto atašė Garbės konsulas IL 2 vizitai: -IndustryForumMachinery; NordicSharedServicesandOutso urcingforum. URM URM URM ŪM ŽŪM SM URM ? Vizitai Paramos verslui priemonės Naujos galimybės LT 2015 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) "BYGG REIS DEG 2015"; 1 vizitas Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija (Litmea) tbc ŪM 7 vizitai: Asociacija Infobalt - 2 verslo misijos Versli Lietuva- verslo misija; Nacionalinė SPA asociacija Paroda REISELIVSMESSEN; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK): - BOOLIGMESSE OSLO 2016 ; 2 vizitai: Nacionalinė SPA asociacija - Paroda REISELIVSMESSEN; Asociacija Infobalt verslo misija. 161

163 - BOOLIGMESSE Stavanger BOOLIGMESSE Hellerudsletta 2016, 2016/05, NORVEGIJA, OSLAS Expo sertifikatas LT Expo konsultantas LT Verslo klasteris Faktoringas LT ŪM ŪM ŪM ŪM Tarptautiškumas LT VL Akademija LT Naujos galimybės LT VL VL Ekonominių projektų URM ir diplomatinėse atstovybėse finansavimas LR garbės konsulų pagalba renginių organizavimui URM Institucijų priemonės Versli Lietuva - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; - Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; -Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Versli Lietuva- verslo misija; Užsienio reikalų ministerija URM Žemės ūkio ministerija 162

164 ,,Rinkos reguliavimo priemonių administravimas veiklos sritis,,eksporto skatinimo priemonėms vykdyti ŽŪM,,Parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms, prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir dalyvauti Žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse paramos schema ŽŪM ŽŪM Potencialiai: - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė per dalyvavimą parodose (LT stendas); - Potencialiai: Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas) - Potencialiai: Asocijuotų įmonių grupių informavimo apie ES produkciją kampanijos rėmimas (ES + ūkio subjekto lėšos) Susisiekimo ministerija SM Valstybinis Turizmo Departamenta s Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra VTD 2 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Norvegijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams Dalyvavimas Reiselivsmessenparodoje Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), erinkodara, reklamos kampanijos, dalyvavimas parodoje (Reiselivsmessen) ir kituose turizmo skatinimo renginiuose ir pan. Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), erinkodara, reklamos kampanijos, dalyvavimas parodoje (Reiselivsmessen) ir kituose turizmo 163

165 Turizmo galimybių pristatymo renginys 2 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Švedijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams skatinimo renginiuose ir pan. 2 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Norvegijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams Turizmo galimybių pristatymo renginys Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT MITA Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas MITA Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Įvairūs projektai / priemonės MITA Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos 164

166 ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Investuok Lietuvoje VOKIETIJA Diplomatinės priemonės Žmogiškieji resursai Ambasada Konsulatas Diplomatas ekonomistas Komercijos atašė Žemės ūkio atašė Transporto atašė Garbės konsulas IL 2 vizitai: -NFLB SummerConference; -ONS Norway. URM URM URM ŪM ŽŪM SM URM ? Vizitai Paramos verslui priemonės Naujos galimybės LT ŪM ŽŪM planuojami 2 vizitai (dalyvavimas tarptautinėje žemės ūkio ir maisto parodoje Žalioji savaitė ir Biofach 2016). 23 vizitai: Asociacija Infobalt - Paroda CeBIT; Versli Lietuva - Paroda CeBIT; 9 vizitai: Asociacija Infobalt verslo misija; 165

167 Versli Lietuva INTERSOLAR; Versli Lietuva - GLOBAL AUTOMOTIVE; Versli Lietuva verslo misija; Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai - Paroda LightandBuilding; Lietuvos verslo konfederacija verslo misija; Litmea - Paroda ISM 2016; Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija Panorama; Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija - Heimtextil ; Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija - paroda Ambiente 2016; Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai - paroda Ambiente 2016; Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai -Paroda Glasstec2016; Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai -Paroda Domotex; Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai -Paroda Munichfabric; Lietuvos pramoninkų konfederacija - HANNOVER MESSE 2016; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) - paroda Ambiente 2016; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) - Spaudos pramonės verslo misija; Asociacija Infobalt Paroda CeBIT; Versli Lietuva - Paroda CeBIT; Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija IWA; Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija Panorama; Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija Heimtextil ; Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai paroda Ambiente 2017; Lietuvos pramoninkų konfederacija - HANNOVER MESSE 2017; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) paroda Ambiente

168 Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) BAUMESSE BIELEFELD 2016 ; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) - BAUTEC 2016 ; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) - FARBE AUSBAU & FASSADE 2016 ; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) INVENTA - ART OF LIVING 2016 ; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) - BAUEN Expo sertifikatas LT Expo konsultantas LT Verslo klasteris Faktoringas LT ŪM ŪM ŪM ŪM Tarptautiškumas LT VL Akademija LT VL Institucijų priemonės Versli Lietuva - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; - Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. 167

169 Naujos galimybės LT VL Ekonominių projektų URM ir diplomatinėse atstovybėse finansavimas LR garbės konsulų pagalba renginių organizavimui URM,,Rinkos reguliavimo priemonių administravimas veiklos sritis,,eksporto skatinimo priemonėms vykdyti ŽŪM,,Parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms, prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir dalyvauti ŽŪM Versli Lietuva - Paroda CeBIT; Versli Lietuva INTERSOLAR; Versli Lietuva - GLOBAL AUTOMOTIVE; Versli Lietuva verslo misija. Versli Lietuva - Paroda CeBIT. Užsienio reikalų ministerija URM Žemės ūkio ministerija Žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse paramos schema ŽŪM Potencialiai: - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė per dalyvavimą parodose (LT stendas); Žalioji savaitė Vokietijoje (Berlynas) Biofach 2016 Vokietija (Niurbergas) (Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas)) - Potencialiai: Asocijuotų įmonių grupių informavimo apie ES produkciją kampanijos rėmimas (ES + ūkio subjekto lėšos) 168

170 Susisiekimo ministerija SM Tarptautinio transporto forumo (ITF) kasmetinis ministrų susitikimas (Leipcigas, Vokietija), 2016 m. II ketv (gegužė). Paroda "InnoTrans 2016" (Berlynas), 2016 m. III ketv. VTD Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), e-rinkodara, reklamos kampanijos, turizmo skatinimo renginiai ir pan. Dalyvavimas ITB ir IMEX parodose Turizmo galimybių pristatymo renginys 4 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Vokietijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams Asociacija Lineka ir Susisiekimo ministerija: 2017 m. gegužės 9-12 dienomis Miunchene Transporto ir Logistikos paroda. Valstybinis Turizmo Departamenta s Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), erinkodara, reklamos kampanijos, turizmo skatinimo renginiai ir pan. Dalyvavimas ITB ir IMEX parodose Turizmo galimybių pristatymo renginys 4 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Vokietijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), erinkodara, reklamos kampanijos, turizmo skatinimo renginiai ir pan. Dalyvavimas ITB ir IMEX parodose Turizmo galimybių pristatymo renginys 3 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Vokietijos žurnalistams ir kelionių organizatoriams Mokslo, inovacijų ir 169

171 technologijų agentūra Inopatentas LT MITA Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas MITA Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Įvairūs projektai / priemonės MITA Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) 170

172 Investuok Lietuvoje JUNGTINĖ KARALYSTĖ Diplomatinės priemonės Žmogiškieji resursai IL 3 vizitai: -Gamescom; -12th AnnualManufacturingStrategies Summit; -IndustryForumAutomotive. Ambasada Konsulatas Diplomatas ekonomistas Komercijos atašė Žemės ūkio atašė Transporto atašė Garbės konsulas URM URM URM ŪM ŽŪM SM URM Naujos galimybės LT 2015 m. : Versli LietuvaDSEI; ŪM + +? Vizitai Paramos verslui priemonės - Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija: verslo misija tbc. Expo sertifikatas LT 7 vizitai: Asociacija Infobalt - verslo misija; Asociacija Infobalt - Paroda BETT; Asociacija Infobalt - Paroda Websummit; Asociacija Infobalt - Paroda Thebusinessshow; Versli Lietuva verslo misija; Versli Lietuva - ECOBUILD 2016; Lietuvos verslo konfederacija Paroda NATURAL & ORGANIC PRODUCTS EUROPE. 5 vizitai: Asociacija Infobalt verslo misija; Asociacija Infobalt Paroda BETT; Versli Lietuva ECOBUILD 2017; Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra Paroda IFE; Nacionalinė SPA asociacija - Paroda WorldTravel Market. ŪM 171

173 Expo konsultantas LT Verslo klasteris Faktoringas LT ŪM ŪM ŪM Tarptautiškumas LT VL Akademija LT Naujos galimybės LT 2015 m. : Versli LietuvaDSEI; VL VL Ekonominių projektų URM ir diplomatinėse atstovybėse finansavimas LR garbės konsulų pagalba renginių organizavimui URM,,Rinkos reguliavimo priemonių administravimas veiklos sritis,,eksporto ŽŪM Institucijų priemonės Versli Lietuva - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; - Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Versli Lietuva verslo misija; Versli Lietuva - ECOBUILD Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Versli Lietuva ECOBUILD Užsienio reikalų ministerija URM Žemės ūkio ministerija Potencialiai: - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Eksporto klubai; 172

174 skatinimo priemonėms vykdyti,,parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms, prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir dalyvauti Žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse paramos schema ŽŪM ŽŪM - Rinkų pažinimo priemonė per dalyvavimą parodose (LT stendas); - Potencialiai: Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas) - Potencialiai: Asocijuotų įmonių grupių informavimo apie ES produkciją kampanijos rėmimas (ES + ūkio subjekto lėšos) Susisiekimo ministerija SM Valstybinis Turizmo Departamenta s Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra VTD Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), e-rinkodara, reklamos kampanijos, turizmo skatinimo renginiai ir pan. Dalyvavimas WTM parodoje Turizmo galimybių pristatymo renginys 4 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti JK žurnalistams ir kelionių organizatoriams Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), erinkodara, reklamos kampanijos, turizmo skatinimo renginiai ir pan. Dalyvavimas WTM parodoje Turizmo galimybių pristatymo renginys 4 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti JK Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), erinkodara, reklamos kampanijos, turizmo skatinimo renginiai ir pan. Dalyvavimas WTM parodoje 3 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti JK žurnalistams ir 173

175 žurnalistams ir kelionių organizatoriams kelionių organizatoriams Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT MITA Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas MITA Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Įvairūs projektai / priemonės MITA Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir 174

176 renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Investuok Lietuvoje UKRAINA Diplomatinės priemonės Žmogiškieji resursai Ambasada Konsulatas Diplomatas ekonomistas Komercijos atašė Žemės ūkio atašė Transporto atašė Garbės konsulas IL 2 vizitai: The SPE OffshoreEuropeConferenceandE xhibition; TheLawyer. URM URM URM ŪM ŽŪM SM URM ? Vizitai Paramos verslui priemonės Naujos galimybės LT 2015 m. 4 vizitai : Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija verslo misija; Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija verslo misija; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) - BUDEXPO AUTUMN 2015 ; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) - ŪM ŽŪM planuojami 1-2 vizitai 4 vizitai: Asociacija Infobalt - verslo misija; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) STROYTEH 2016 ; Lietuvos pramonininkų konfederacija - BUILDTECH 2016 ; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) - ODESSA HOME

177 WOODEN HOUSE BUILDING Expo sertifikatas LT Expo konsultantas LT Verslo klasteris Faktoringas LT ŪM ŪM ŪM ŪM Tarptautiškumas LT VL Akademija LT Naujos galimybės LT VL VL Ekonominių projektų URM ir diplomatinėse atstovybėse finansavimas LR garbės konsulų pagalba renginių organizavimui URM,,Rinkos reguliavimo priemonių administravimas veiklos sritis,,eksporto ŽŪM Institucijų priemonės Versli Lietuva - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; - Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Užsienio reikalų ministerija URM Žemės ūkio ministerija Potencialiai: - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Eksporto klubai; 176

178 skatinimo priemonėms vykdyti,,parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms, prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir dalyvauti Žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse paramos schema ŽŪM ŽŪM - Rinkų pažinimo priemonė per dalyvavimą parodose (LT stendas); - Potencialiai: Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas) - Potencialiai: Asocijuotų įmonių grupių informavimo apie ES produkciją kampanijos rėmimas (ES + ūkio subjekto lėšos) Susisiekimo ministerija SM Transporto savaitė "InterTRANSPORT" (Odesa, Ukraina), II ketv. Valstybinis Turizmo Departamenta s Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra VTD 2 turizmo galimybių pristatymo renginiai 3 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Ukrainos žurnalistams ir kelionių organizatoriams 1 renginys (RoadShow) 2 turizmo galimybių pristatymo renginiai 3 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Ukrainos žurnalistams ir kelionių organizatoriams 1 renginys (RoadShow) 2 turizmo galimybių pristatymo renginiai 3 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti Ukrainos žurnalistams ir kelionių organizatoriams 1 renginys (RoadShow) Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 177

179 Inopatentas LT MITA Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas MITA Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Įvairūs projektai / priemonės MITA Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Investuok Lietuvoje IL PRANCŪZIJ A Diplomatinės priemonės Žmogiškieji resursai Ambasada Konsulatas URM URM

180 Diplomatas ekonomistas Komercijos atašė Žemės ūkio atašė Transporto atašė Garbės konsulas URM ŪM ŽŪM SM URM ? Vizitai Paramos verslui priemonės Naujos galimybės LT 2015 m. - 2 vizitai: Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija Milipol; Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija EUROSATORI. ŪM Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija tbc. Expo sertifikatas LT Expo konsultantas LT Verslo klasteris Faktoringas LT ŽŪM planuojamas 1 9 vizitai: Versli Lietuva PLAY TIME; Versli Lietuva PLAY TIME; Versli Lietuva MAISON&OBJET; Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra - Paroda SIAL Paris; Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija Maison&Objet ; Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija Maison&Objet ; Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija PremierVision ; Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai - Paroda Maison et objet; Lietuvos pramoninkų konfederacija - MIDEST Theworld'sleadingindustrialsubco ntractingshow vizitas: Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija PremierVision. ŪM ŪM ŪM ŪM Institucijų priemonės 179

181 - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; - Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Versli Lietuva Tarptautiškumas LT Akademija LT Naujos galimybės LT VL VL VL Ekonominių projektų URM ir diplomatinėse atstovybėse finansavimas LR garbės konsulų atskirose šalyse finansinė parama renginių organizavimui URM,,Rinkos reguliavimo priemonių administravimas veiklos sritis,,eksporto skatinimo priemonėms vykdyti ŽŪM - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Versli Lietuva PLAY TIME; Versli Lietuva PLAY TIME; Versli Lietuva MAISON&OBJET. Užsienio reikalų ministerija URM Žemės ūkio ministerija Potencialiai: - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė per dalyvavimą parodose (LT stendas); 180

182 ,,Parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms, prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir dalyvauti ŽŪM Žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse paramos schema ŽŪM,,Sial Paris 2016 Prancūzija (Paryžius) (Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas)) - Potencialiai: Asocijuotų įmonių grupių informavimo apie ES produkciją kampanijos rėmimas (ES + ūkio subjekto lėšos) Susisiekimo ministerija SM Valstybinis Turizmo Departamenta s Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra VTD Dalyvavimas parodoje Salon Mondial du Tourisme 2 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti JK žurnalistams ir kelionių organizatoriams Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), erinkodara, reklamos kampanijos, dalyvavimas parodoje Salon Mondial du Tourisme, turizmo skatinimo renginiai ir pan. Turizmo galimybių pristatymo renginys 2 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti JK žurnalistams ir kelionių organizatoriams Kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimas (turizmo atstovavimo paslaugos), t.y. turizmo skatinimo renginiai (RoadShow), erinkodara, reklamos kampanijos, dalyvavimas parodoje Salon Mondial du Tourisme, turizmo skatinimo renginiai ir pan. Turizmo galimybių pristatymo renginys 2 pažintiniai turai Lietuvoje, skirti JK 181

183 žurnalistams ir kelionių organizatoriams Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT MITA Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas MITA Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Įvairūs projektai / priemonės MITA Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir 182

184 renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Investuok Lietuvoje IL JAV Diplomatinės priemonės Žmogiškieji resursai Ambasada Konsulatas URM URM Diplomatas ekonomistas Komercijos atašė Žemės ūkio atašė Transporto atašė Garbės konsulas URM ŪM ŽŪM SM URM Naujos galimybės LT Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija verslo misija tbc. ŪM Expo sertifikatas LT Expo konsultantas LT Verslo klasteris Faktoringas LT ŪM ŪM ŪM ŪM + + (Niujorkas) + (Čikaga) (Niujorkas) + (Čikaga) + +? Vizitai Paramos verslui priemonės ŽŪM planuojamas 1 6 vizitai: Versli Lietuva The International Consumer Electronics Show (International CES) 2016; Versli Lietuva JAV IT verslo misija; Versli Lietuva verslo misija; Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai verslo misija; Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija SHOT ; Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai verslo misija. 4 vizitai: Asociacija Infobalt verslo misija; Versli Lietuva The International Consumer Electronics Show (International CES) 2017; Versli Lietuva JAV IT verslo misija; Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija SHOT. 183

185 Institucijų priemonės Versli Lietuva Tarptautiškumas LT VL Akademija LT Naujos galimybės LT VL VL Ekonominių projektų URM ir diplomatinėse atstovybėse finansavimas LR garbės konsulų pagalba renginių organizavimui URM,,Rinkos reguliavimo priemonių administravimas veiklos sritis,,eksporto ŽŪM - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; - Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Versli Lietuva The International Consumer Electronics Show (International CES) 2016; Versli Lietuva JAV IT verslo misija; Versli Lietuva verslo misija. Versli Lietuva The International Consumer Electronics Show (International CES) 2017; Versli Lietuva JAV IT verslo misija. Potencialiai: - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Eksporto klubai; - - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Užsienio reikalų ministerija URM Žemės ūkio ministerija 184

186 skatinimo priemonėms vykdyti,,parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms, prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir dalyvauti ŽŪM Žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse paramos schema ŽŪM Rusijos embargo plano priemonė Prisidėti verčiant klausimynus, teisės aktus ir kitus dokumentus, ŽŪM Rinkų pažinimo priemonė per dalyvavimą parodose (LT stendas);,,summerfancyfoodshow 2016, JAV (Niujorkas) (Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas)) ES mėsos produktų informavimo ir skatinimo programa JAV ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos rinkose (( Eur) ES + ūkio subjekto lėšos), Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veisles informavimo ir skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas Asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas) vykdoma nuo 2014 m. liepos 16 d. Programos trukmė 3 metai. Šiuo metu vyksta antrų programos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės JAV, Vidurio Rytai (Izraelis, Libanas, Turkija), Kinija. Programos biudžetas Eur. Pagal poreikį Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veisles informavimo ir skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas Asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas) vykdoma nuo 2014 m. liepos 16 d. Programos trukmė 3 metai. Šiuo metu vyksta antrų programos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės - JAV, Vidurio Rytai (Izraelis, Libanas, Turkija), Kinija. Programos biudžetas Eur. Pagal poreikį 185

187 reikalingus eksporto leidimams gauti bei organizuojant su eksporto leidimų gavimu susijusių oficialių trečiųjų šalių kompetentingų institucijų atstovų vizitus Susisiekimo ministerija SM Valstybinis Turizmo Departamenta s 1 pažintinis turas Lietuvoje žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje kelionių organizatoriams Dalyvavimas ASTA (American SocietyofTravelAgents) metiniame renginyje Dalyvavimas VEMEX (Visit EuropeMedia Exchange) kontaktų mugėje Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra VTD Inopatentas LT MITA Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Įvairūs projektai MITA Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, 1 pažintinis turas Lietuvoje žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje kelionių organizatoriams Dalyvavimas ASTA (American SocietyofTravelAgents) metiniame renginyje Dalyvavimas VEMEX (Visit EuropeMedia Exchange) kontaktų mugėje 1 pažintinis turas Lietuvoje žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje kelionių organizatoriams Dalyvavimas ASTA (American SocietyofTravelAgent s) metiniame renginyje JAV Dalyvavimas VEMEX (Visit EuropeMedia Exchange) kontaktų mugėje Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Open R&D tinklo pristatymas užsienyje Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Open R&D tinklo pristatymas užsienyje Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 186

188 mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Investuok Lietuvoje KINIJA Diplomatinės priemonės Žmogiškieji resursai IL 1 vizitas: -RoboBusiness. Ambasada Konsulatas Diplomatas ekonomistas Komercijos atašė Žemės ūkio atašė Transporto atašė Garbės konsulas URM URM URM ŪM ŽŪM SM URM Naujos galimybės LT ŪM ? Vizitai Paramos verslui priemonės ŽŪM planuojami 2 2 vizitai: Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra - Paroda SIAL CHINA; 187

189 Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) - Spaudos pramonės verslo misija į Kiniją. Expo sertifikatas LT Expo konsultantas LT Verslo klasteris Faktoringas LT ŪM ŪM ŪM ŪM Tarptautiškumas LT VL Akademija LT Naujos galimybės LT VL VL Ekonominių projektų URM ir diplomatinėse atstovybėse finansavimas LR garbės konsulų pagalba renginių organizavimui URM,,Rinkos reguliavimo priemonių administravimas veiklos sritis,,eksporto ŽŪM Institucijų priemonės Versli Lietuva - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; - Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Užsienio reikalų ministerija URM Žemės ūkio ministerija Potencialiai: - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; 188

190 skatinimo priemonėms vykdyti,,parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms, prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir dalyvauti ŽŪM Žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse paramos schema ŽŪM - Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė per dalyvavimą parodose (LT stendas);,,sialchina 2016 Kinija (Šanchajus) (Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas)) Baltijos regiono mėsos ir mėsos produktų skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas Lietuvos maisto pramoninkų konfederacija), vykdoma nuo 2013 m. liepos 22 d. Programos trukmė 3 metai. Šiuo metu vyksta trečių programos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės Rusija ir Kinija. Programos biudžetas Eur. Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veisles informavimo ir skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas Asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas) vykdoma nuo 2014 m. liepos 16 d. Programos trukmė 3 metai. Šiuo metu vyksta antrų programos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės JAV, Vidurio Rytai (Izraelis, Libanas, Turkija), Kinija. Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veisles informavimo ir skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas Asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas) vykdoma nuo 2014 m. liepos 16 d. Programos trukmė 3 metai. Šiuo metu vyksta antrų programos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės - JAV, Vidurio Rytai (Izraelis, Libanas, Turkija), Kinija. Programos biudžetas Eur. 189

191 Rusijos embargo plano priemonė Prisidėti verčiant klausimynus, teisės aktus ir kitus dokumentus, reikalingus eksporto leidimams gauti bei organizuojant su eksporto leidimų gavimu susijusių oficialių trečiųjų šalių kompetentingų institucijų atstovų vizitus ŽŪM Programos biudžetas Eur. Pagal poreikį Pagal poreikį Susisiekimo ministerija SM Paroda "China-Eurasia Expo" (Urumčis, Kinija), III ketv. Šilko kelio tarptautinis logistikos forumas-paroda (Lianjunganis), 2016 m. IV ketv. VTD 1 turizmo galimybių pristatymo renginys ambasadoje dalyvavimas parodoje Hong Konge dalyvavimas renginiuose 16+1 (CEEC s formatas) kartu su 16+1 (CEEC s formatas) dalyvauti didžiausioje Kinijos parodoje 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Kinijos žurnalistams Valstybinis Turizmo Departamenta s Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra 1 turizmo galimybių pristatymo renginys ambasadoje dalyvavimas renginiuose 16+1 (CEEC s formatas) kartu su 16+1 (CEEC s formatas) dalyvauti didžiausioje Kinijos parodoje 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Kinijos žurnalistams 1 turizmo galimybių pristatymo renginys ambasadoje dalyvavimas renginiuose 16+1 (CEEC s formatas) kartu su 16+1 (CEEC s formatas) dalyvauti didžiausioje Kinijos parodoje 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Kinijos žurnalistams 190

192 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Kinijos kelionių organizatoriams 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Kinijos kelionių organizatoriams 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Kinijos kelionių organizatoriams Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Inopatentas LT MITA Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Įvairūs projektai/stažuotės MITA Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Įmonių stažuotė Kinijos mokslo parkuose Investuok Lietuvoje IL IZRAELIS Diplomatinės priemonės Žmogiškieji resursai Ambasada Konsulatas Diplomatas ekonomistas URM URM URM

193 Komercijos atašė Žemės ūkio atašė Transporto atašė Garbės konsulas ŪM ŽŪM SM URM + 3 +? Vizitai Paramos verslui priemonės Naujos galimybės LT 2015 m. - 1 vizitas: Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) spaudos pramonės verslo misija. ŪM Expo sertifikatas LT Expo konsultantas LT Verslo klasteris Faktoringas LT ŪM ŪM ŪM ŪM Tarptautiškumas LT VL Akademija LT Naujos galimybės LT VL VL 3 vizitai: Nacionalinė SPA asociacija Turizmo paslaugų verslo misija; Lietuvos verslo konfederacija verslo misija; Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai verslo misija. 1 vizitas: Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai verslo misija. - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; - Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Institucijų priemonės Versli Lietuva - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. 192

194 Užsienio reikalų ministerija Ekonominių projektų URM ir diplomatinėse atstovybėse finansavimas LR garbės konsulų pagalba renginių organizavimui URM,,Rinkos reguliavimo priemonių administravimas veiklos sritis,,eksporto skatinimo priemonėms vykdyti ŽŪM,,Parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms, prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir dalyvauti Žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse paramos schema ŽŪM URM Žemės ūkio ministerija ŽŪM Potencialiai: - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė per dalyvavimą parodose (LT stendas); - Potencialiai: Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas) Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veisles informavimo ir skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas Asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas) vykdoma nuo 2014 m. liepos 16 d. Programos trukmė 3 metai. Šiuo metu vyksta antrų programos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės JAV, Vidurio Rytai (Izraelis, Libanas, Turkija), Kinija. Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veisles informavimo ir skatinimo trečiose šalyse programa (pareiškėjas Asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas) vykdoma nuo 2014 m. liepos 16 d. Programos trukmė 3 metai. Šiuo metu vyksta antrų programos metų pirmas veiklos ketvirtis. Tikslinės valstybės - JAV, Vidurio Rytai (Izraelis, 193

195 Programos biudžetas Eur. Rusijos embargo plano priemonė Prisidėti verčiant klausimynus, teisės aktus ir kitus dokumentus, reikalingus eksporto leidimams gauti bei organizuojant su eksporto leidimų gavimu susijusių oficialių trečiųjų šalių kompetentingų institucijų atstovų vizitus ŽŪM Pagal poreikį Libanas, Turkija), Kinija. Programos biudžetas Eur. Pagal poreikį Susisiekimo ministerija SM Valstybinis Turizmo Departamenta s Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra VTD Inopatentas LT MITA Dalyvavimas parodoje IMTM 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Izraelio žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Izraelio kelionių organizatoriams Dalyvavimas parodoje IMTM 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Izraelio žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Izraelio kelionių organizatoriams Dalyvavimas parodoje IMTM 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Izraelio žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Izraelio kelionių organizatoriams Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. 194

196 MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas MITA Įvairūs projektai / priemonės MITA Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Tarptautinių MTEP projektų pagal programą Eureka įgyvendinimo skatinimas. Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose skatinimas (finansinė parama, paraiškų rengimo konsultacijos ir mokymai, dalyvavimo renginiuose užsienyje išlaidų apmokėjimas) Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Investuok Lietuvoje IL JAPONIJA Diplomatinės priemonės 195

197 Žmogiškieji resursai Ambasada Konsulatas Diplomatas ekonomistas Komercijos atašė Žemės ūkio atašė Transporto atašė Garbės konsulas URM URM URM ŪM ŽŪM SM URM Naujos galimybės LT ŪM Expo sertifikatas LT Expo konsultantas LT Verslo klasteris Faktoringas LT ŪM ŪM ŪM ŪM Tarptautiškumas LT VL + 2 +? Vizitai Paramos verslui priemonės ŽŪM planuojama 1 4 vizitai: Versli Lietuva - INTERIOR LIFE STYLE TOKYO; Versli Lietuva IFFT; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) - Spaudos pramonės 1 verslo misija; Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) - Spaudos pramonės 2 verslo misija. 1 vizitas: Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai verslo misija. Institucijų priemonės Versli Lietuva - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; - Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems eksportuoti - Klasterių kūrimosi inicijavimas; - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Versli Lietuva atstovaikonsultantai užsienyje; - Eksporto klubai; - Rinkų pažinimo priemonė; Eksporto auditas: pradedantiems 196

198 ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Akademija LT Naujos galimybės LT VL VL Ekonominių projektų URM ir diplomatinėse atstovybėse finansavimas LR garbės konsulų pagalba renginių organizavimui URM,,Rinkos reguliavimo priemonių administravimas veiklos sritis,,eksporto skatinimo priemonėms vykdyti ŽŪM,,Parama tarptautinėms žemės ūkio parodoms, prekybos mugėms, konkursams organizuoti ir dalyvauti ŽŪM Žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir pardavimo skatinimo veiksmų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse paramos schema Rusijos embargo plano priemonė Prisidėti verčiant klausimynus, teisės aktus ir ŽŪM eksportuoti ir norintiems išsiplėsti į naujas rinkas. Versli Lietuva - INTERIOR LIFE STYLE TOKYO; Versli Lietuva IFFT. Užsienio reikalų ministerija URM Žemės ūkio ministerija ŽŪM Potencialiai: - Verslo misijos adhoc Lietuvoje ir užsienyje; - Eksporto klubai; Rinkų pažinimo priemonė per dalyvavimą parodose (LT stendas);,,foodexjapan 2016 Japonija (Tokijas) - (Įmonių dalyvavimo parodose rėmimas (stendo, parodos ploto dalies išlaidų padengimas)) - Potencialiai: Asocijuotų įmonių grupių informavimo apie ES produkciją kampanijos rėmimas (ES + ūkio subjekto lėšos) Pagal poreikį Pagal poreikį 197

199 kitus dokumentus, reikalingus eksporto leidimams gauti bei organizuojant su eksporto leidimų gavimu susijusių oficialių trečiųjų šalių kompetentingų institucijų atstovų vizitus Susisiekimo ministerija SM Valstybinis Turizmo Departamenta s Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra VTD Kompleksinių rinkodaros priemonių vykdymas Japonijos rinkoje 1 turizmo galimybių pristatymo renginys ambasadoje dalyvavimas JATA parodoje Tokijuje 1 renginys (RoadShow) keliuose Japonijos miestuose bendradarbiaujant su Latvija ir Estija 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Japonijos žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Japonijos kelionių organizatoriams Kompleksinių rinkodaros priemonių vykdymas Japonijos rinkoje 1 turizmo galimybių pristatymo renginys ambasadoje dalyvavimas JATA parodoje Tokijuje 1 renginys (RoadShow) keliuose Japonijos miestuose bendradarbiaujant su Latvija ir Estija 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Japonijos žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Japonijos kelionių organizatoriams Kompleksinių rinkodaros priemonių vykdymas Japonijos rinkoje 1 turizmo galimybių pristatymo renginys ambasadoje dalyvavimas JATA parodoje Tokijuje 1 renginys (RoadShow) keliuose Japonijos miestuose bendradarbiaujant su Latvija ir Estija 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Japonijos žurnalistams 1 pažintinis turas Lietuvoje, skirtas Japonijos kelionių organizatoriams 198

200 Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Investuok Lietuvoje Inopatentas LT MITA Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Įvairūs projektai MITA Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) Finansinė parama išradimams patentuoti / dizainui registruoti. Open R&D tinklo pristatymas užsienyje (mokslo misijos, mokslo institucijų darbuotojų stažuotės užsienyje) Startuolių plėtra (užsienio partnerių paieška, įmonių stažuotės užsienio akseleratoriuose) Klasterių tarptautinė plėtra (partnerių paieškos paslaugos ir renginiai, konsultacijos, dalyvavimas parodose) IL 199

201

202 Priedas Nr. 6 Fokus grupių ataskaitos Fokus grupių metu buvo naudojama ši metodinė medžiaga: PRIEDAI PRIEDAS 1. REGISTRAC IJOS FORMA 201

203 PRIEDAS 2. INFORMACIJOS KONFIDENCIALUMO IR TINKAMO PANAUDOJI MO UŽTIKRINIMO FORMA 202

204 PRIEDAS 3. DISKUSIJO S KLAUSIMYNAS Klausimynas Fokus grupės tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos prioritetinės eksporto rinkose 1. PLĖTROS RINKOS (Švedija, Norvegija, Vokietija, JK, Prancūzija) Bendras aktualumo vertinimas 1.1. Ar tarp diskusijos dalyvių yra tokių, kurių atstovaujamoms įmonėms Švedijos, Norvegijos, Vokietijos, Prancūzijos ir JK rinkos (vertinant kartu) nesudaro reikšmingos dalies eksporto (bent penktadalio) ir galėtų būti vertinamos kaip nereikšmingos? 1.2. Ar tarp diskusijos dalyvių yra tokių, kurių atstovaujamoms įmonėms minėtų šalių rinkose nemato perspektyvos didinti eksporto pajamų per artimiausius penkis metus? 1.3. Kurios iš minėtų rinkų yra svarbiausios jūsų šių metų eksporto rezultatams? Kurių iš jų per pastaruosius metus svarba padidėjo / sumažėjo? Kas lėmė šį svarbos padidėjimą / sumažėjimą? 1.4. Kokios pagrindinės minėtų rinkų savybės (pvz. rinkos dydis..) apibrėžia minėtų rinkų patrauklumą? Jei galite, įvardinkite, kurios iš jų svarbiausios? 1.5. Kokie pagrindiniai veiksniai ribojo eksporto plėtrą (pvz. ribota paklausa, gamybos pajėgumai, logistikai) minėtose rinkose? Jei galite įvardinkite svarbiausius? 1.6. Kas jūsų nuomone galėjo sumažinti minėtus ribojimus? Kurie viešojo sektoriaus eksporto skatinimo įrankiai, jūsų vertinimu, prisideda prie minėtų ribojimų mažinimo? Kokių priemonių jūsų vertinimų trūksta? Konkretūs motyvai, galimybės ir barjerai 1.7. Kokie barjerai lėmė, kad jūsų įmonės nėra įžengus į (vieną / dalį iš) minėtų rinkų? Kurie veiksniai svarbiausi? 1.8. Kaip manote derėtų spręsti / mažinti minėtus barjerus? Kaip prie to turėtų prisidėti viešojo sektoriaus priemonės (VL paslaugos, ekonominė diplomatija, finansinės priemonės)? Kokių papildomų priemonių jūsų vertinimu reikia? 1.9. Kurios iš minėtų rinkų manote per ateinančius penkis metus manote taps svarbesnės jūsų eksportui? Kurios manote taps mažiau svarbios? Kokie veiksniai, jūsų vertinimu, daugiausiai prisidės prie eksporto plėtros? Jei galite, įvardinkite, svarbiausius? Kokie veiksniai / rizikos / grėsmės, jūsų vertinimu, gali lemti eksporto mažėjimą minėtose rinkose? Kurios jūsų vertinimu yra svarbiausios? Kokias papildomas galimybes (barjerų sumažėjimą) matote, kurios įgalintų spartesnę eksporto plėtrą? 1.13 Kokios, jūsų vertinimu, viešojo sektoriaus priemonės (VL ar kitų agentūrų paslaugos, ekonominė diplomatija, finansinė parama) gali veiksmingiausiai prisidėti prie eksporto plėtros minėtose rinkose? 2. PERSPEKTYVINĖS RINKOS (JAV, Kinija, Japonija, Izraelis, Ukraina) 203

205 Bendras aktualumo vertinimas 2.1. Ar tarp diskusijos dalyvių yra tokių, kurių atstovaujamoms įmonėms JAV, Kinijos, Japonijos, Izraelio, Ukrainos rinkos (vertinant kartu) nesudaro reikšmingos dalies eksporto (bent penktadalio) ir galėtų būti vertinamos kaip nereikšmingos? 2.2. Ar tarp diskusijos dalyvių yra tokių, kurių atstovaujamoms įmonėms minėtų šalių rinkose nemato perspektyvos didinti eksporto pajamų per artimiausius penkis metus? 2.3. Kurios iš minėtų rinkų yra svarbiausios jūsų šių metų eksporto rezultatams? Kurių iš jų per pastaruosius metus svarba padidėjo / sumažėjo? Kas lėmė šį svarbos padidėjimą / sumažėjimą? 2.4. Kokios pagrindinės minėtų rinkų savybės (pvz. rinkos dydis..) apibrėžia minėtų rinkų patrauklumą? Jei galite, įvardinkite, kurios iš jų svarbiausios? 2.5. Kokie pagrindiniai veiksniai ribojo eksporto plėtrą (pvz. ribota paklausa, gamybos pajėgumai, logistikai) minėtose rinkose? Jei galite įvardinkite svarbiausius? 2.6. Kas jūsų nuomone galėjo sumažinti minėtus ribojimus? Kurie viešojo sektoriaus eksporto skatinimo įrankiai, jūsų vertinimu, prisideda prie minėtų ribojimų mažinimo? Kokių priemonių jūsų vertinimų trūksta? Konkretūs motyvai, galimybės ir barjerai 2.7. Kokie barjerai lėmė, kad jūsų įmonės nėra įžengus į (vieną / dalį iš) minėtų rinkų? Kurie veiksniai svarbiausi? 2.8. Kaip manote derėtų spręsti / mažinti minėtus barjerus? Kaip prie to turėtų prisidėti viešojo sektoriaus priemonės (VL paslaugos, ekonominė diplomatija, finansinės priemonės)? Kokių papildomų priemonių jūsų vertinimu reikia? 2.9. Kurios iš minėtų rinkų manote per ateinančius penkis metus manote taps svarbesnės jūsų eksportui? Kurios manote taps mažiau svarbios? Kokie veiksniai, jūsų vertinimu, daugiausiai prisidės prie eksporto plėtros? Jei galite, įvardinkite, svarbiausius? Kokie veiksniai / rizikos / grėsmės, jūsų vertinimu, gali lemti eksporto mažėjimą minėtose rinkose? Kurios jūsų vertinimu yra svarbiausios? Kokias papildomas galimybes (barjerų sumažėjimą) matote, kurios įgalintų spartesnę eksporto plėtrą? Kokios, jūsų vertinimu, viešojo sektoriaus priemonės (VL ar kitų agentūrų paslaugos, ekonominė diplomatija, finansinė parama) gali veiksmingiausiai prisidėti prie eksporto plėtros minėtose rinkose? 3. ŽVALGYBINĖS RINKOS (JAE, Kanada, Turkija, PAR) Bendras aktualumo vertinimas 3.1. Ar tarp diskusijos dalyvių yra tokių, kurių atstovaujamoms įmonėms JAE, Kanados, Turkijos ir PAR rinkos (vertinant kartu) nesudaro reikšmingos dalies eksporto (bent penktadalio) ir galėtų būti vertinamos kaip nereikšmingos? 3.2. Ar tarp diskusijos dalyvių yra tokių, kurių atstovaujamoms įmonėms minėtų šalių rinkose nemato perspektyvos didinti eksporto pajamų per artimiausius penkis metus? 204

206 3.3. Kurios iš minėtų rinkų yra svarbiausios jūsų šių metų eksporto rezultatams? Kurių iš jų per pastaruosius metus svarba padidėjo / sumažėjo? Kas lėmė šį svarbos padidėjimą / sumažėjimą? 3.4. Kokios pagrindinės minėtų rinkų savybės (pvz. rinkos dydis..) apibrėžia minėtų rinkų patrauklumą? Jei galite, įvardinkite, kurios iš jų svarbiausios? 3.5. Kokie pagrindiniai veiksniai ribojo eksporto plėtrą (pvz. ribota paklausa, gamybos pajėgumai, logistikai) minėtose rinkose? Jei galite įvardinkite svarbiausius? 3.6. Kas jūsų nuomone galėjo sumažinti minėtus ribojimus? Kurie viešojo sektoriaus eksporto skatinimo įrankiai, jūsų vertinimu, prisideda prie minėtų ribojimų mažinimo? Kokių priemonių jūsų vertinimų trūksta? Konkretūs motyvai, galimybės ir barjerai 3.7. Kokie barjerai lėmė, kad jūsų įmonės nėra įžengus į (vieną / dalį iš) minėtų rinkų? Kurie veiksniai svarbiausi? 3.8. Kaip manote derėtų spręsti / mažinti minėtus barjerus? Kaip prie to turėtų prisidėti viešojo sektoriaus priemonės (VL paslaugos, ekonominė diplomatija, finansinės priemonės)? Kokių papildomų priemonių jūsų vertinimu reikia? 3.9. Kurios iš minėtų rinkų manote per ateinančius penkis metus manote taps svarbesnės jūsų eksportui? Kurios manote taps mažiau svarbios? Kokie veiksniai, jūsų vertinimu, daugiausiai prisidės prie eksporto plėtros? Jei galite, įvardinkite, svarbiausius? Klausimyno teminės sritys (klausiama visoms rinkų grupėms, t. y. plėtros, perspektyvinėms ir žvalgybos rinkoms): 1. aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2. pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniai ribojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (pagal patirtį ir poreikius). 205

207 FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA maisto ir gėrimų pramonė Parengimo data: 2016 m. sausio 21 d. Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose1 Diskusijos vykdytojas: VšĮ Versli Lietuva BENDROJI INFORMACIJA ORGANIZACINĖ INFORMACIJA Data: 2015 m. gruodžio 7 d. Pradžia: 14:00 Trukmė: 2 val. Vieta: VšĮ Versli Lietuva A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius Moderatorius: Justas Jurevičius, VšĮ Versli Lietuva vyr. analitikas Moderatoriaus padėjėjai: Andrius Bartminas, VšĮ Versli Lietuva vyr. projektų vadovas Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijos ataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams. Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacija ataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojas įsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktą formą). 1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras Šaltinis: VšĮ Versli Lietuva TIKSLAI Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tikslinių priemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriaus Projektui Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas ; projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Versli Lietuva

208 eksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų, kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų. Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečioms įmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifinius patrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose, kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjama atskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantis numatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taip pat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo. METODAS Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimo ir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašios struktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. Priedas Nr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių2 padengimą. Skiriamas papildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas (leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiami tikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus bei išgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyvia sektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiais metodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovų vertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste. DALYVIŲ PARINKIMAS Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamas dėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinį įmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnės dinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus). DALYVIAI Diskusijoje dalyvavo devynių įmonių atstovai iš pieno, mėsos apdirbimo, taip pat iš gėrimų, grūdinių produktų ir vaikiško maisto gamybos subsektorių. 1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas Eil. Nr. Įmonė Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos Biovela, UAB Utenos mėsa, UAB Žemaitijos pienas, AB Žemaitijos pienas, AB Malsena plius, UAB Krekenavos agrofirma, AB Birštono mineraliniai vandenys ir Ko, UAB Kaniu, UAB Marijampolės pieno konservai, UAB mėsos produktai mėsos produktai pieno produktai pieno produktai malybos produktai mėsos produktai gėrimai produktai vaikiškas maistas pieno produktai Andrius Butrimas Kristina Ožiūnienė Tomas Čepononis Rasa Inčiarauskaitė Žilvinas Pakeltis Mindaugas Žvykas Nerijus Žliobas Gintaras Didžiokas Rimas Varkulevičius paramos projektų vadovas prekybos direktorė verslo plėtros vadovas eksporto vadovė eksporto vadovas patarėjas regiono pardavimų vadovas direktorius valdybos pirmininko patarėjas DISKUSIJOS EIGA Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniai ribojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai)

209 Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip pat atsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš anksto parengtu klausimynu (žr. Priedas Nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijos dalyviams svarbiems aspektams. DISKUSIJOS TURINYS ESMINIAI MOMENTAI Septyni diskusijoje dalyvavusių įmonių atstovai nurodė, kad plėtros rinkos (Švedija, Norvegija, Vokietija, JK ir Prancūzija) yra svarbios jų eksportui (ypač išskirtos Švedija ir Norvegija), taip pat dauguma numato jose plėtrą per ateinančius penkis metus. Taip pat dauguma per ateinančius penkis metus norėtų matyti plėtrą į JAV ir Kiniją. Dalis dalyvių pabrėžė, kad turi tvirtus prekybinius ryšius su Ukraina ir JAE, matoma aiški plėtros perspektyva ir šiose rinkose. Visi diskusijos dalyviai nurodė, kad yra aiški problema su Lietuvos (maisto ir gėrimų eksporto kontekste) įvaizdžiu ir pozicionavimu. Įvardinta, kad maisto sektorius neturi profesionalios ir tikslingos pozicionavimo strategijos, pabrėžta, kad strategija turi būti tikslinga, pritaikyta šalies stiprybėms (turi būtų akcentuojamas ekologiškumas, švari gamta, žalia šalis šios žinutes ypač svarbios tolimosioms Pietryčių Azijos, Artimųjų Rytų, Afrikos rinkoms). Atsargiai konstruojamos maisto sektoriau kontekste turi būti pigius šalies darbo išteklius apibrėžiančios žinutės (produkto kaštai (pigumas), jos retai būna tinkamas pardavimo momentas maisto ir gėrimų pramonei (akcentuotini kokybinius aspektus). Šalies pozicionavimas turi būti gerai koordinuotas tarp institucijų ir ypač atsakingai vykdomas ekonominę diplomatiją įgyvendinančių atstovų. Pozicionavimo ir sektoriaus interesų atstovavimo srityje pasiūlyta remtis gerąja kitų šalių patirtimi (paminėta Lenkija, Čekija, Danija, N. Zelandija). Galima prekės ženklo vystymo strategija. Pasiūlyta idėja Green Lithuania, kuri būtų kuriama ant esminių rinkose labai palankiai priimamų stiprybes apibrėžiančių žinučių švarus, miškų, gamtos kraštas, taip pat ekologiški, saugūs produktai. Visi diskusijos dalyviai nurodė, kad sektoriaus eksporto sėkmei svarbi ekonominės diplomatijos veikla (ypač sertifikavimo klausimams spręsti). Tiesa, įvardinta, kad šiuo metu šalies ekonominio atstovavimo kompetencija iš esmės nepakankama, labai skirtinga diplomatų, komercijos atašė bei užsienyje dirbančių VšĮ Versli Lietuva atstovų kompetencija. Buvo pateikti pasiūlymai, kad tiek už eksporto plėtrą atsakingos institucijos, tiek ambasados tampriai koordinuotųsi, t. y. turėtų ir keltų atskiroms rinkoms bendrus tikslus bei paruoštų ambasadas tiems tikslams pasiekti bei pagal tai vertintų jų efektyvumą. Buvo pasiūlyta idėja tobulinti ekonominio atstovavimo diplomatų atskaitomybę bei vykdyti skaidrius reitingavimus, skatinti dalinimąsi gerąja patirtimi. Diskusijos dalyviai iškėlė problemą, kad maisto ir gėrimo pramonės sektoriaus priemonės išskaidytos tarp institucijų (paminėta VšĮ Versli Lietuva, VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, ŽŪM, ŪM), teigta, kad ne visada aišku, kur ir dėl ko kreiptis ir kaip koordinuojamas tam tikrų priemonių vykdymas. Mėsos pramonės atstovai pakartotinai pabrėždavo veterinarinių sertifikatų gavimo trečiosiose rinkose problemą. Teigta, kad turi būti siekiama tikslingo koordinuoto darbo, kad šie barjerai būtų panaikinti (sektoriai pristatomi šalyse ir skatinami važiuoti į parodas, nors rinkos neatvertos). Pabrėžta, kad ypač svarbus profesionalus ir tikslingas ambasadų darbas (nurodyti sėkmingi kitų šalių pavyzdžiai). Norvegija (ir iš dalies Švedija) labai stipriai gina savo gamintojus ir taiko netarifinius įėjimo į rinką barjerus, šiose rinkose taip pat galėtų būti parengiama speciali kryptinga sektoriaus lygio strategija, kuri padėtų Lietuvos gamintojams išnaudoti šių rinkų potencialą. 208

210 Dauguma diskusijos dalyvių teigė, kad maisto sektoriaus įmonės mato nemažas plėtros perspektyvas į Pietryčių Azijos, Artimųjų Rytų, Afrikos rinkas, tačiau dalis jų vis dar užvertos dėl sertifikatų poreikių ir kitų netarifinių barjerų. Būtų tikslinga aiški ir kryptinga strategija atveriant kiek įmanoma daugiau rinkų šiose regionuose, pvz. pradedant nuo didesnio gravitacinio svorio regioninių centrų (angl. hubs). BENDRIEJI EKSPORTO A SPEKTAI RINKŲ VERTINIMAS Įvertindami maisto sektoriaus prioritetus, diskusijos dalyviai paminėjo kitas svarbias rinkas ir prioritetus neįeinančias į nurodytas plėtros, perspektyvinių ir žvalgybinių rinkų kategorijas, buvo įvardinta Rusija (šiuo metu susiduriama su vartotojų perkamosios galios kritimu ir tiksliniais importo ribojimais), taip pat kur yra vartotojai, kur yra augančios rinkos, kur ribota vidinė pasiūla (buvo įvardinta Azija, Artimieji Rytai ir Afrika). Pieno sektoriaus atstovai atskirai pabrėžė: Ispaniją, Libiją, Nyderlandus. Kitų įmonių atstovai paminėjo: Honkongą, Pietų Korėją, Malaiziją ( Pietryčių Azijos hub as ), Indoneziją. Diskusijos dalyviai sutarė, kad žvalgybinių rinkų kategorija jų atstovaujamoms įmonėms iš esmės neaktualios. Sektoriaus atstovai kelis kartus užakcentavo, kad reikalingas dėmesys Pietryčių Azijos regionui ( jos auga ir neužsiaugina pakankamai maisto ), taip pat Afrikai ir Artimiesiems Rytams. PAGRINDINIAI BARJERA I, RIBOTUMAI IR GALI MYBĖS Daugelis įmonių atstovų pažymėjo lietuviško produkto įvaizdžio svarbą, t. y. tinkamą rimtą šalies pristatymą stenduose, parodose, aiškios įvaizdžio strategijos turėjimą ir komunikavimą. Akcentuotinas Lietuvos aplinkos ekologiškumo aspektas (tyros gamtos apsektai). Svarbu pritaikyti pristatymą sektoriui (žinoti, kokie aspektai svarbūs; pvz. vykstant į parodas akcentuoti sveiką maistą, ekologiškumą). Pateikta idėja Green Lithuania (ar panašios šalies ženklo iniciatyvos) pozicionavimas (pateiktas sėkmingas maisto sektoriaus pozicionavimo pavyzdys Lenkija); paminėta, kad Made in Lithuania pozicionavimas ES lygiu nėra galimas dėl reguliacinių/teisinių priežasčių, todėl reikalingas kūrybiškumas pristatant šalį. Buvo paminėta, kad maisto sektoriui žengiant į naujas rinkas labai svarbus kokybiškas ambasadų darbas. Lietuvos ekonominio/komercinio atstovavimo gebėjimai labai nevienodi yra ambasadų, kurios dirba gerai ir turi kompetencijų, tačiau toli gražu ne visos ( kai kurios dirba gerai, kai kurios visai nedirba ; maisto sektoriaus atstovams suorganizavo vizitus su IT ir aeronautikos įmonėms, tai apie kokį atstovavimą kalbame ). Panašūs aspektai paminėti ir dėl komercijos atašė ir VšĮ Versli Lietuva užsienio šalių atstovų darbo kokybės, t. y. kompetencijų ir gebėjimų lygis labai nevienodas. Taip pat nurodyta, kad svarbu, jog komercijos atašė ir ambasados būtų susiderinusios ir dirbtų viena kryptimi. Pageidautini gebėjimai (rinkos situacijos išmanymas, sugebėjimas suvesti su konsultantais, partneriais, klientais). Buvo pateikti pavyzdžiai, kad vykstant verslo atstovams į šalį komercijos atašė nerado laiko susitikti su įmonių atstovais dėl netinkamų prioritetų (buvo seminare). Buvo pateikta keletas pasiūlymų, kurie diskusijos dalyvių vertinimu prisidėtu prie situacijos gerėjimo: o Pieno įmonės atstovo pasiūlymas nauja ir gerai apgalvota ambasadų ir komercijos atstovų atsiskaitymo bei vertinimo sistema. Turi būti aiškiai keliami tikslai ir atsiskaitoma, kas nuveikta prioritetinių sektorių (įvardintas mėsos ir pieno) labui. Teigta, kad būtina tobulinti ambasadų ir komercijos atašė reitingavimo sistemą (į procedūrą įtraukiant sektorių atstovus). Buvo paminėtas poreikis ekonominės diplomatijos atstovams būti specializuotais svarbių sektorių specifiką išmanančiais specialistais. o Įmonių atstovai taip pat paminėjo, kad Lietuvos sektorius turi persiorientuoti pirmiausia į Lietuvos ekonominių interesų atstovavimą ir turėti konkrečias užduotis. Pasiūlyta mokintis iš Lenkijos ir Čekijos ekonominio atstovavimo ir eksporto strategijas ( Lietuva nesugeba vykdyti ekonominės politikos, atstovauti verslui ; atstovai turi atstovauti verslo interesams, labai svarbu požiūrio 209

211 problemos ). Teigta, kad komercinių atstovų ir ambasadų paslaugos gali būti apmokestinamos (kaip yra Čekijoje bei kitur), bet privalo būti kokybiškos ( daugelis sutiktų susimokėti už kokybiškas paslaugas ; per tai gal būtų rezultatai geresni ir kontrolė užtikrinta.). Kiti paminėti sėkmingi maisto sektoriaus atstovavimo modeliai Naujoji Zelandija ir Danija. o Institucijos turi koordinuotis ir turėti bendrus tikslus tam tikroje šalyje ( toje šalyje turi X proc. augimas ) ir pagal juos turi būti vertinami. o Svarbūs ambasadorių profesionalumo aspektai. Pateiktas pavyzdys, kad nepasiruošusios ambasados ( veikia formaliai, neįsigilina į situaciją ) lemia labai ribotą, oficialiųjų vizitų naudą ( turi būti atlikti namų darbai ) svarbiose plėtros ir žvalgybinėse rinkose. Oficialūs vizitai turi būti koordinuoti ir aiškiai žinoti tikslus ( paspausti ranką svarbu, bet nepakanka ; Švedijos karalius savo vizitais atstovauja Švedijos verslui ). Maisto sektoriui neaišku kas juos atstovauja, komplikuotas, necentralizuotas paslaugų teikimas per Verslią Lietuvą ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą. Vienos įmonės atstovas paminėjo eksporto įstatymo iniciavimo ir priėmimo poreikį, teigta tai suteiktų aiškumą ir skatintų priemonių finansavimo ir realios koordinacijos įgyvendinimą ( nėra pagrindinio dokumento, svarbiausiai ekonominiai sričiai ). Teigta, kad tai svarbus veiksnys nuoseklesniam eksporto strategijos įgyvendinimui. Buvo paminėtas eksporto draudimo poreikis. Vandenį gaminančios įmonės atstovas nurodė, kad jų eksporto intensyvumui ypač svarbus atstumas, todėl svarbiausios rinkos yra Baltijos šalys bei Lenkija. Eksportuoti į tolimesnes negu kaimynines šalis kaštų prasme iš esmės tas pats. Maisto ir gėrimų pramonės įmonės daug kartų paminėjo Rusijos rinkos svarbą ( arti ir mes ten vertinami ), todėl reikia jos nepamiršti ir gebėti tinkamoms sąlygoms susiklosčius į ją grįžti ir plėstis (galimas nemažas teigiamas atšokimo/sugrįžimo efektas). Reikalinga užtikrinti rinkų informacijos buvimą, specifinės, sektorių lygiu. Svarbu visoms rinkoms, bet ypač perspektyvinėms ir žvalgybos. Mėsos pramonės įmonės paminėjo didelę sertifikavimo problema ( didžiausia pagalba - veterinarinis sertifikavimas ; Japonija, Izraelis, Kinija uždaryta ; anekdotas Kinijoje... važiuojam į parodas, o rinka uždaryta negalim parduoti ). Ekonominio atstovavimo ypač didelės koncentracijos reikia ne Europoje. Pristatant Lietuvos eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir institucinės koordinacijos tobulinimo projektą diskusijos dalyviai iškėlė klausimą, ar bus ir kaip bus užtikrintas projekto metu apibrėžtų priemonių efektyvumo kontrolės mechanizmas. SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOK IETIJA, JK, PRANCŪZIJA) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI BENDRI Dviejų įmonių atstovai atsakė, kad nurodomos rinkos nesudaro reikšmingos dalies (penktadalio) eksporto pajamų, tačiau abi artimiausius penkis metus šiose rinkose numato eksporto plėtrą. Kitų įmonių atstovams nurodytos rinkos ir sudaro reikšmingą dalį eksporto pajamų, ir laikomos svarbiomis artimiausių penkių metų eksporto plėtros strategijai. 210

212 MĖSOS SUBSEKTORIUS Mėsos pramonės atstovai nurodė, kad visos nurodytos šalys gana panašiai svarbios eksporto struktūroje. Vienos įmonės atstovas nurodė, kad yra sunkiau Norvegijos rinkoje (dėl vietinės produkcijos dominavimo, t. y. tam tikro protekcionizmo taikant netarifinius barjerus). Svarbiausi patrauklumo minimų rinkų patrauklumo aspektai perkamoji galia, artumas ir suvokiami vartotojų poreikiai. Įmonių atstovai nurodė, kad per artimiausius penkis metus didžiausia plėtra numatoma į Švedijos ir Prancūzijos rinkos, taip pat į Norvegiją. PIENO SUBSEKTORIUS Vienos įmonės atstovas nurodė JK ir Vokietiją kaip šiek tiek svarbesnes rinkas, teigta, kad jo atstovaujamai įmonei kitos plėtros rinkos nėra nesvarbios. Kitos pieno pramonės įmonės atstovas nurodė, kad visos rinkos svarbios, tiesa nurodė, kad sudėtingiau eksportą vykdyti Švedijos ir Norvegijos rinkose ( labai saugo vidaus rinką ; aktualios, bet sunkiai pasiekiamos ), Vokietijos, JK ir Prancūzijos rinkos vienodai svarbios (labai didelis pieno produktų (ypač siūrių) suvartojimas), taip pat buvo nurodyta, kad šiuo metu didžiausias augimas JK rinkoje. Įmonių atstovai nurodė, kad per ateinančius penkis metus pagrindinės augimo rinkos numatomos šios: Vokietija (vienos įmonės atstovas teigė per Vokietijos partnerius įžengią į tam tikras Azijos rinkas), taip pat nurodyta Prancūzija ir JK kaip itin perspektyviausios. KITI SEKTORIAI Vienos įmonės atstovas nurodė Vokietiją kaip reikšmingiausią rinką, taip pat JK, šiek tiek prekybinių pozicijų ir kitose rinkose (dirbama prekės ženklo gamybos principu, angl. private lebel ). Kitos įmonės atstovas taip pat nurodė JK ir Vokietijos kaip svarbias (teigta, kad iš esmės paklausą sukuria Lietuvos, Rusijos emigrantai), Švedijoje tikimas augimo ateityje. Trečios įmonės atstovas taip pat nurodė Prancūziją, Vokietiją ir JK. Šios įmonės nurodė, kad per artimiausius penkis metus didžiausią plėtrą numato į Vokietiją ir Skandinaviją, taip pat JK bei paminėta Prancūzija (pastaroji paminėta su tam tikru atsargumu). SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KIN IJA, JAPONIJA, IZRAELIS, UKRAINA) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Vienos įmonės atstovas, kad viena iš paminėtų rinkų (Ukraina) turėjo potencialo būti labai reikšminga jų produkcijos eksportui (buvo gerai pasiruošta), tačiau sutrukdė politiniai neramumai ir karas. Niekas neįvardino šių rinkų kaip kartu sudarančių reikšmingą (bent penktadalį) eksporto dalį. Tačiau nebuvo įmonių, kurios paneigtų, kad šios rinkos auginimo prasme per ateinančius penkis metus nebūtų perspektyvios (skirtingų įmonių buvo išskirtos Kinija ir JAV, taip pat Japonija). BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS BENDRI 211

213 Diskusijos dalyviai teigė, kad Kinijoje pozicionuojant lietuvišką produktą reikia akcentuoti, kad tai europietiška produkcija (labai patrauklus aspektas Kinijos rinkai). Tvirtintina, kad ypač paklausūs šioje rinkoje gali būti kūdikio / vaikiškas maistas ir kiti produktai (Europa laikoma švaria, ekologiškos kilmės produktų gaminimo vieta). Svarbu tinkamai pozicionuoti ekologiškumą, taip pat išnaudoti čia Lietuvos gamintojų kaštų efektyvumą palyginti su V. Europos šalimis (Kinijoje ne taip svarbu šalies prekės ženklas, svarbu Europa). Japonijoje taip pat galimybių yra (panašūs patrauklumo aspektai kaip ir Kinijoje pozicionuojant produkciją). MĖSOS SUBSEKTORIUS Mėsos pramonės įmonių atstovai paminėjo didelę sertifikavimo problemą ( didžiausia pagalba veterinarinis sertifikavimas ; Japonija, Izraelis, Kinija uždaryta ; anekdotas Kinijoje... važiuojam į parodas, o rinka uždaryta ). PIENO SUBSEKTORIUS Vienos įmonės atstovas nurodė, kad Kinijos rinkoje labai paklausūs Vokietijos prekės ženklai, tokiu būdu yra galimybių lietuviškai produkcijai įeiti į Kinijos rinką susitarus ir tiekiant produkciją Vokietijos prekės ženklams. SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RI NKOMS (JAE, KANADA, TURKIJA, PAR) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Mėsos sektoriaus įmonės nurodė kaip galimai įdomias ateities eksporto plėtrai, bet labai atsargūs vertinimai ( susiję su veterinarijos sertifikatų barjerais ). Pieno pramonės atstovai nurodė JAE ( tinka skonis ir kt. ), Kanadą ( kvotų problema ) kaip įdomesnes rinkas. Dauguma paminėjo, kad Turkija yra stiprus konkurentas lietuviškai produkcijai, todėl Turkija maisto sektoriui yra labai riboto aktualumo (dalis įmonių tokia laiko ir Kanadą). Viena įmonė paminėjo, kad JAE turi veikiančius prekybinius ryšius ir tai, kad matomas tam tikras šios rinkos svarbumo augimas ateityje. Ketvirta įmonė pasakė, kad JAE turėtų būti ypač svarbi ( galima įeiti į kitas regiono šalis ). BENDRI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYB ĖS Yra poreikis tikslingai ir prieinamai rinkos informacijai, kuris padėtų įvertinti konkrečius rinkos patrauklumo veiksnius. 212

214 FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA tekstilės ir drabužių pramonė Parengimo data: 2016 m. sausio 21 d. Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose3 Diskusijos vykdytojas: VšĮ Versli Lietuva 2. BENDROJI INFORMACIJA ORGANIZACINĖ INFORMACIJA Data: 2015 m. gruodžio 8 d. Pradžia: 14:00 Trukmė: 2 val. Vieta: VšĮ Versli Lietuva A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius Moderatorius: Justas Jurevičius, VšĮ Versli Lietuva vyr. analitikas Moderatoriaus padėjėjai: Andrius Bartminas, VšĮ Versli Lietuva vyr. projektų vadovas Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijos ataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams. Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacija ataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojas įsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktą formą). 1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras Šaltinis: VšĮ Versli Lietuva TIKSLAI Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tikslinių priemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriaus Projektui Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas ; projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Versli Lietuva

215 eksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų, kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų. Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečioms įmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifinius patrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose, kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjama atskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantis numatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taip pat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo. METODAS Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimo ir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašios struktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. Priedas Nr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių4 padengimą. Skiriamas papildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas (leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiami tikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus bei išgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyvia sektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiais metodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovų vertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste. DALYVIŲ PARINKIMAS Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamas dėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinį įmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnės dinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus). DALYVIAI Diskusijoje dalyvavo dešimties įmonių atstovai iš tekstilės, namų tekstilės, mados ir drabužių pramonės 1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas Eil. Nr Įmonė Baltic Flax, UAB Robert Kalinkin, UAB Julia Janus, UAB Omniteksas, UAB Omniteksas, UAB Akuku Linum Studio, UAB 3T-Transfers Technologies for Textile Vilkma, AB Korlėja, UAB Vike, UAB Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos Borisas Symulevičius Indrė Viltrakytė Arnoldas Remeika Audronė Pocienė Vydas Damalakas Edita Jankauskienė Ilona Radvinauskienė Žilvinas Svigaris Irena Bagdonaitė Rita-Laimutė Valeškienė Viktorija Čeplikė Pardavimų vadovas Direktorė Eksporto direktorius Direktorė Pirkimų direktorius Įkūrėja / Vadovė Plėtros vadovė Direktorius Pardavimų dep. vadovė Direktorė Direktorė Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniai ribojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai)

216 DISKUSIJOS EIGA Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip pat atsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš anksto parengtu klausimynu (žr. Priedas nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijos dalyviams svarbiems aspektams. 3. DISKUSIJOS TURINYS ESMINIAI MOMENTAI Iš esmės visų atstovautų įmonių atstovai sutiko, kad pagrindinės rinkos yra ir išliks Vakarų Europos šalys. Dauguma sutinka, kad reikia stipriai padirbėti su Lietuvos įvaizdžio formavimu tarptautinėse rinkose, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje. Reikalingas eksporto draudimas, bei stipresnė teisinė sistema iš Lietuvos pusės. BENDRIEJI EKSPORTO A SPEKTAI RINKŲ VERTINIMAS Dizaineriams ir prekiniams ženklams įdomiausios plėtros rinkos yra: Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Užsakomosios gamybos ir tekstilės atstovai teigė, kad įdomiausios plėtros rinkos yra: Vokietija, Švedija, Norvegija. Dauguma sutinka, kad reikia stipriai padirbėti su Lietuvos įvaizdžio formavimu tarptautinėse rinkose, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje. Reikalingas eksporto draudimas, bei stipresnė teisinė sistema iš Lietuvos pusės. Tekstilės ir aprangos sektoriaus įmonės nurodė kaip įdomias ateities eksporto plėtrai: JAV, Izraelio ir Japonijos rinkas ir šiek tiek mažiau, bet vis tiek patraukli išlieka Kinija. Tekstilės ir aprangos sektoriaus įmonės nurodė kaip įdomias ateities eksporto plėtrai: JAE ir Kanados rinką ir šiek tiek mažiau, bet vis tiek patraukli išlieka Turkija. PAGRINDINIAI BARJERA I, RIBOTUMAI IR GALI MYBĖS Vienbalsiai teigiama, kad reikalinga stiprinti Lietuvos įvaizdį, ypač plėtros rinkose. Būtina parama sertifikatų įgijimo srityje, bei dalyvavimui parodose. Reikalinga pergalvoti eksporto draudimo galimybes, stipresnės teisinės sistemos eksporto atžvilgiu politiką, ambasadų stipresnis įsitraukimas, padedant Lietuvos eksportuotojams, kultūrinių skirtumų identifikavimas ir komunikavimas, eksporto klubai (kur būtų galima dalintis patirtimi). SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOK IETIJA, JK, PRANCŪZIJA) 215

217 AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI BENDRI Siūloma į plėtros rinkas įtraukti Australiją, nes vienbalsiai teigiama, kad tai yra įdomi rinka, ypač el.prekybos srityje. Ir Italiją, ypač Milano regioną, nes mados kūrėjams ir dizaineriams, kurie dirba su prekiniais ženklais, ši rinka yra labai potenciali ir įdomi. 3 dalyviai paminėjo, kad labai įdomios rinkos yra Šveicarija ir Austrija. Daugiau nei pusė dalyvių teigia, kad yra įdomios ir reikalingos plėtros rinkos: Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija. Visi dirba su šiomis rinkomis. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija įdomesnė dizaineriams ir kūrėjams, o Vokietija tekstilininkams ir gamintojams pagal užsakymus. Prekiniams ženklams ir dizaineriams Vokietija bei Skandinavijos (Norvegija, Švedija) šalys yra įdomios, tačiau įeiti į šias rinkas labai sudėtinga, nes jų suvokimas madai gerokai kitoks, jie labai konservatyvūs, skiriasi kultūra, tradicijos, lyginant su Prancūzija ar Jungtine Karalyste. Švedija, Norvegija yra sudėtingos rinkos ir su jomis dirbama labai nedaug arba visai nedirbama. Priešingą nuomonę išreiškė užsakomosios gamybos atstovai. Jiems prioritetinės rinkos yra Švedija, Norvegija, Vokietija, tačiau su šiomis rinkomis sudėtingas, nes jie labai saugo savo rinką ir sunkiai įsileidžia naujus žaidėjus. 4 dalyviai teigia, jog pastebintys tendenciją, kad vokiečiams nelabai įdomūs užsakomosios gamybos partneriai, nes jie žymiai pigiau gamina Lenkijoje. BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS BENDRI Visi dalyviai pritaria, kad didžiausias barjeras yra konkurencija. Taip pat jaučiamas didelis šalių palaikymas vietinių gamintojų, šalys gana uždaros. Prekinio ženklo dizaineriai teigia, kad didelis iššūkis yra išlaikyti savo prekinio ženklo ir produkcijos unikalumą, išskirtinumą. Daugiausiai išlaidų reikalinga pozicionavimui, marketingui, įvaizdžio kūrimui naujoje rinkoje išlakant ne mažiausią kainą, nes dažnai būna taip, kad naujoje rinko lietuviški prekiniai ženklai yra nežinomi, todėl jiems reikalingas įdirbis. Skandinavų šalyse, pasak daugumos dalyvių, vyrauja prastas Lietuvos įvaizdis. Reikalingas aktyvus valstybės įvaizdžio formavimas šiose regionuose, nes dažnais atvejais (Švedijoje, Norvegijoje) atsisakoma bendradarbiauti todėl, kad prekybininkas lietuvis. Vienbalsiai teigiama, kad Prancūzijoje ir Vokietijoje didžiausias barjeras yra kalba. Reikalingas tarpininkas, agentas ar pan., kas padėtų efektyviau ir lengviau rasti įmones su kuriomis galima kontaktuoti anglų kalba. 4 įmonių atstovai pritaria, kad tiems prekiniams ženklams, kurie neturi kapitalo dirbti be avansų rinkose, kurioms tai nėra įprasta net nekalba su mažais Lietuvos tekstilės ir aprangos gamintojais (skandinavai, prancūzai, vokiečiai), todėl vienbalsiai pritariama, kad reikalingas eksporto draudimas. Vienbalsiai pritariama, kad eksporto draudimas yra būtinas, ypač mažoms įmonėms. Tai padėtų patenkinti didelės apimties užsakymus, kur prašomas apmokėjimo atidėjimas. Susiduriama su apyvartinių lėšų problema, kai užsakovas paprašo didelės apimties užsakymo atidėjimo pvz. 60 dienų. Daugiau nei pusė dalyvių teigia, kad reikalinga sugrąžinti sertifikatų įsigijimo paramą. Tai labai aktualu dirbant su Vokietija, Prancūzija, Skandinavija. Taip pat reikalinga atnaujinti sertifikatus jie įmonėms per 216

218 brangūs (net didelėms). Pateiktas pasiūlymas produkcijos testavimo paramai tai tampa aktualu, ypač ekologijos klausimais. Beveik visi dalyviai teigia, kad dalyvavimas parodose yra labai aktualus ir būtinas, tačiau brangus. Kasmetinis dalyvavimas parodose leidžia įmonėms įrodyti, kad jie dirba ir veika rinkoje sėkmingai, palaikyti bendravimą ir ryšius su partneriais, kurie apsilanko parodose. Visi pritaria, kad reikalingas aktyvesnis ambasadų įsitraukimas. Du dalyviai teigia, kad labai patenkinti Švedijos ambasados darbu jie suteikia patalpas B2B susitikimams, supažindina su kultūriniais skirtumais, suteikia pagalbą, kai kreipiamasi, pataria, padeda, padrąsina. Šitaip noriai pagelbėja ne visų šalių ambasados. Ambasados galėtų aktyviau įsitraukti į lietuviškos produkcijos, prekinių ženklų ir pan. viešinimą, pristatymą, stiprinant Lietuvos įvaizdį šalyje. Taip pat, beveik visi respondentai teigia, kad šalia parodų, labai naudingi kultūriniai ir Lietuvos pristatymo renginiai ambasadose. Galėtų būti organizuojami nuolatiniai verslo klubai ambasadose. Visi dizaineriai teigia, kad trūksta iniciatyvų ir paramos dizaineriams, prekinių ženklų kūrėjams ir kūrybininkams. Galima pagalvoti apie aktyvesnį rėmimą jų dalyvavimui parodose, specializuotų renginių ir veiklų organizavimą. Kolkas didžiausias dėmesys skiriamas gamintojams, bet ne kūrėjams. Dauguma dalyvių teigia, kad trūksta žinių, kur ieškoti informacijos dėl ES paramos, verslo finansavimo ir pan. Kolkas dauguma šią informaciją gauną tik per VšĮ Versli Lietuva. Visi teigia, kad būtų naudinga informacija apie skirtingus pošakius tam tikrose rinkose, rinkas, rinkos ypatybes, pradinis vadovas įeinant į naują rinką, step-by-step, ką reikia žinoti. Daugiau mokymų vadybiniais klausimais, nes dauguma (dizainerių) šių įgūdžių neturi. Dauguma teigia, kad pastebimas Lietuvos įmonių išsiskaidymas, trūksta vieningumo. Dauguma norėtų, kad būtų iniciatyva kasmetiniams susitikimams eksportuotojų klube, kur būtų galima pasidalinti patirtimi (galbūt tai galėtų būti el. platforma). Dizainerių atstovas teigia (kiti pritaria), kad Vokietija ir Prancūzija sudėtingos rinkos, todėl būtų labai naudinga nuoseklūs susitikimai, eksporto klubai, kurių metu būtų atvirai pasidalinama patirtimi, sunkumais, sėkme, patarimais. Šiose rinkose egzistuoja labai radikalūs reikalavimai kokybei, bei apmokėjimo terminams, nuolat jaučiais nepasitikėjimas, - teigia dalyvis. Nors Prancūzijos rinko žymiai atviresnė nei Vokietijos, tačiau čia labai jaučiasi kultūriniai skirtumai. Pasak 1 dalyvės, Norvegijoje sudėtinga situacija su apmokėjimais iš Norvegijos pusės. Dalyvė teigia, kad norvegai leidžia sau nesumokėti paskutini apmokėjimo pagal kontraktą, kabinėjasi prie produkcijos, ignoruoja, tokiu būdu argumentuodami, kad produkcija neatitiko lūkesčių. O norvegai žino kad lietuviai paprastai į teismą nesikreipia, nes brangu. Patarimas: reikia stipriai padirbėti su Lietuvos įvaizdžio formavimu tarptautinėse rinkose, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje. Reikalingas eksporto draudimas, bei stipresnė teisinė sistema iš Lietuvos pusės. SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAELIS, UKRAINA) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Keli įmonių atstovai teigė, kad viena iš paminėtų rinkų (Ukraina) turi potencialo būti reikšminga, tačiau ten stipriai susilpnėjusi perkamoji galia (dėl neramumų), todėl ji tampa neįdomi. Niekas neįvardino šių rinkų 217

219 kaip kartu sudarančių reikšmingą (bent penktadalį) eksporto dalį. Tačiau nebuvo įmonių, kurios paneigtų, kad šios rinkos auginimo prasme per ateinančius penkis metus nebūtų perspektyvios (skirtingų įmonių buvo išskirtos JAV, Izraelis, taip pat Japonija). Tekstilės ir aprangos sektoriaus įmonės nurodė kaip įdomias ateities eksporto plėtrai: JAV, Izraelio ir Japonijos rinkas ir šiek tiek mažiau, bet vis tiek patraukli išlieka Kinija. Jaučiamas labai didelis užsienio susidomėjimas lietuviška produkcija JAV, Japonijoje, Kinijoje. Dauguma teigia, kad JAV klientai labai smalsūs ir ne tokie reiklūs kaip Europos. JAV rinka labai aktyvi el. prekyboje. Ypač lietuviškos mados kūrėjams (brand ams, dizaineriams) aktualios JAV ir Kinijos rinkos (teigė pusė dalyvių). Beveik vienbalsiai teigiama, kad didžiausias lietuvių pranašumas JAV rinkoje yra ekologijos sertifikatai, kokybė, kaina. Dauguma teigia, kad Japonija ir Izraelis domina, tačiau šiuo metu su šia rinka nedirbama. Kinija yra įdomi ypač lino produkcijos gamintojams. Centrinė Azija ir Ukraina, pasak prekinio ženklo kūrėjų augančios mados nišos, kurios vis aktualesnės Lietuvai. BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS Diskusijos dalyviai beveik vienbalsiai teigė, kad didžiausi barjerai ir ribotumai šiose rinkose yra logistika, muitai ir kultūriniai aspektai (mentalitetas). Visi teigia, kad JAV labai didelės galimybės, jaučiamas ypatingas susidomėjimas lietuviškais gaminiais, tačiau dažniausiai (ypač B2B) kontaktas nutrūksta prakalbus apie transportavimą ir kaštus. Reikalinga konsultantų ar specialistų pagalba ieškant informacijos apie transportavimo galimybes, nes pvz. JAV kiekviena valstija turi skirtinus apribojimus, sudėtinga susigaudyti informacijos srautuose. Dauguma siūlo pamąstyti apie tarpininką JAV (gal ambasada, tarpininkas terminalas), per kurį būtų galima tiekti produkciją, pvz. iš Lietuvos pas JAV tarpininką, o iš ten jau kaip vidinėje rinkoje prekiauti. Dauguma mano, kad tai sumažintų kaštus ir informacijos sklaidos sudėtingumą. Kinijos rinka sudėtinga dėl sutarčių klausimų. Reikalingas šią rinką gerai išmanantis žmogus, kuris pagelbėtų derybose ir komunikacijoje, nes kinams lietuviška produkcija labai patinka, bet užmegzti tą pirminį kontaktą yra labai sudėtinga, jie labai atsargūs. Siūloma pamąstyti apie šalių bendradarbiavimo klausimus: eksporto sutarčių, tarptautinės prekybos palengvinimo klausimai ir pan. Dauguma pritarė, kad reikalinga ypatinga pagalba randant agentus, kurie galėtų pagelbėti atrasti įmones, kuriose būtų galima susikalbėti anglų kalba (Kinija, Japonija, Izraelis). Tai labai padėtų užmegzti ilgalaikius B2B kontaktus, pasitikėjimą. Visi vienbalsiai teigia, kad reikia dėti akcentą ne tik į Ukrainą (joje labai maža paklausa ir marža), bet ypatingai į Rusiją, nes ši rinka nors ir šiuo metu uždaryta, tačiau 5-10 m. perspektyvoje ši rinka neabejotinai vėl bus atvira, o tada gali tapti bėda įeiti į ją, nes bus išaugusi didelė konkurencija tarp kaimyninių šalių. Šiuo metu Rusijos klientams parduoda per kitas šalis, pvz. Anglija. (teigė 1 dalyvė). Visi vienbalsiai teigia, kad reikalingas ypatingas akcentas Pabaltijo šalims. Ten ir kultūriniai aspektai nėra problema, ir rinkos paklausa pakankama. SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJA, PAR ) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI 218

220 Tekstilės ir aprangos sektoriaus įmonės nurodė kaip įdomias ateities eksporto plėtrai: JAE ir Kanados rinką ir šiek tiek mažiau, bet vis tiek patraukli išlieka Turkija. BENDRI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS Dauguma paminėjo, kad bando užmegzti ryšius su Turkija, JAE, tačiau labai sudėtinga. Labiausiai trukdo kultūriniai skirtumai ( musulmonai linkę bendrauti su musulmonais, tokiu atveju reikalingas agentas ). Dauguma pritarė, kad reikalinga ypatinga pagalba randant agentus, kurie galėtų pagelbėti atrasti įmones, kuriose būtų galima susikalbėti anglų kalba (Turkija, JAE) Taip pat reikalinga praktinė informacija, patarimai, kaip valdyti kultūrinių skirtumų iššūkius. Kalbant apie žvalgybines rinkas, visi pritarė, kad reikia orientuotis ne į šalis, o į regionus, pvz. Omanas, Kuveitas, Kanada ir pan. Taip būtų sukuriamas produktyvesnis regioninis skatinimas. 219

221 FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA baldų pramonė Parengimo data: 2016 m. vasario 26 d. Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose5 Diskusijos vykdytojas: VšĮ Versli Lietuva BENDROJI INFORMACIJA ORGANIZACINĖ INFORMACIJA Data: 2015 m. gruodžio 9 d. Pradžia: 14:00 Trukmė: 2 val. Vieta: VšĮ Versli Lietuva A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius Moderatorius: Justas Jurevičius, VšĮ Versli Lietuva vyr. analitikas Moderatoriaus padėjėjai: Andrius Bartminas, VšĮ Versli Lietuva vyr. projektų vadovas Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijos ataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams. Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacija ataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojas įsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktą formą). 1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras Šaltinis: VšĮ Versli Lietuva TIKSLAI Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tikslinių priemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriaus Projektui Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas ; projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Versli Lietuva

222 eksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų, kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų. Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečioms įmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifinius patrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose, kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjama atskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantis numatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taip pat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo. METODAS Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimo ir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašios struktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. Priedas Nr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių6 padengimą. Skiriamas papildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas (leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiami tikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus bei išgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyvia sektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiais metodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovų vertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste. DALYVIŲ PARINKIMAS Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamas dėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinį įmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnės dinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus). DALYVIAI Diskusijoje dalyvavo septynių įmonių atstovai iš baldų sektoriaus. 1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas Eil. Nr. Įmonė Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos Narbutas, UAB Kelio Ženklai, UAB Siguldos baldai, UAB Fornestas LT Vilmers, UAB Zbiga, UAB (Magrės baldai) Optimata Biuro baldai Petras Narbutas Arnoldas Zigmantavičius Kęstutis Markevičius Tadas Vaicekauskas Darius Sakalauskas Evaldas Kondrotas Yakovas Marianosvski Akcininkas Direktorius Direktorius Direktorius Generalinis direktorius Pirkimų direktorius Vadovas Medžio masyvo baldai DISKUSIJOS EIGA Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip pat atsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš anksto Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniai ribojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai)

223 parengtu klausimynu (žr. Priedas Nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijos dalyviams svarbiems aspektams. DISKUSIJOS TURINYS ESMINIAI MOMENTAI Visos plėtros rinkos, baldų sektoriaus atstovų teigimu, jiems yra aktualios. Viena įmonė po kol kas neeksportuoja savo produkcijos į užsienio rinkas, tačiau ketina pradėti tai daryti per artimiausius penkis metus ir ketina pradėti eksportą plėtros rinkose, tačiau ne Skandinavijos šalyse. Vienos įmonės eksporto pajamų struktūroje plėtros rinkos nesudarė 20 ir daugiau procentų, tačiau penkių metų perspektyvoje įmonė tikisi augimo šiose rinkose. Dar vienos įmonės atstovas teigė, kad dešimt ir daugiau metų dirba tik perspektyvinėse rinkose, o plėtros rinkose dalyvauta parodose, tačiau pradėti eksportuoti produkciją nepavyko ir ateityje greičiausiai į jas negrįš. Baldų sektoriaus atstovai nurodė, kad Nyderlandų, Belgijos, bei Danijos rinkos jiems taip pat yra svarbios. Korpusinių baldų gamintojai sutaria, kad išskirti bendras rinkas praktiškai neįmanoma, kadangi produktai yra labai individualūs, dažnai nišiniai ir pritaikyti konkrečiai rinkai ( daug ką lemia dizainas ). Kita įmonė taip pat pritarė, kad tai kokiose rinkose dirba įmonės didžiąja dalimi priklauso nuo istoriškai susiklosčiusių santykių, patikimų partnerių, pačios įmonių veiklos krypties. Galima gaminti pagal užsakovo dizainą, tada gali gaminti bet kokiai rinkai, tačiau už mažesnę kainą, arba gali kurti individualų produktą ir gauti didesnę kainą, tačiau tada atkrenta dalis šalių. Negana to, kiekviena rinka yra dar ir labai segmentuota. Kitos įmonės nuomone, labai daug lemia geri bei patikimi ryšiai eksporto rinkose, ši įmonė eksportuoja tą patį produktą į dvi Skandinavijos šalis, tačiau vienoje parduoda tik apie 10 procentų produkcijos. Viena įmonė, kaip problemą, įvardino valstybės pagalbos stoką įmonėms vykdant mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, kuri yra ypatingai svarbi norint patekti į užsienio rinkas su savo produktu. Reikia suprasti užsienio rinkas ir pradėti matyti taip kaip jie mato, būtent čia MTTP veikla ir yra labai svarbi. Įmonė nurodė, kad jiems buvo naudingas Verslios Lietuvos vykdytas projektas BrandLab. Įmonės nurodė, kad joms einant į užsienio rinkas su savo prekiniu ženklu, labai svarbu šalies įvaizdis, šalies prekinis ženklas. Nėra vieningos valstybės strategijos, todėl įmonės naudoja skirtingus būdus, vienos bando akcentuoti ir stiprinti made in Lithuania prekės ženklą, kitos atvirkščiai nori, kad juos kuo mažiau tapatintu su Lietuva. Viena įmonė pateikė pavyzdį, kad atvažiavę kolegos iš Nyderlandų buvo nustebę, kadangi tikėjosi rasti Lenkiją prieš 20 metų. Visa tai rodo Lietuvos įvaizdžio stiprinimo svarbą. Įmonės taip pat nurodė, jog prekinio ženklo IKEA naudojimas valstybinio lygio vizituose, renginiuose, parodose ir kitur kenkia savo prekinį ženklą kurti ir populiarinti bandančioms įmonėms, kadangi jie automatiškai asocijuojami su pigia masine gamyba, todėl praranda dalį potencialių klientų. Keletas įmonių turėjo pastabų dėl ES struktūrinių lėšų panaudojimo sąlygų, kurios iš vienos pusės ragina įmones didinti produktyvumą bei automatizacijos lygį, o iš kitos reikalauja, kad įmonė samdytų daugiau darbuotojų. Reikia skatinti investicijas į įrengimus, o ne į žmonių skaičių, tada augs produktyvumas ir didės atlyginimai. Kaip problemą įmonės įvardijo ir ekonominės diplomatijos veiklą. Pageidauta solidesnio Lietuvos verslo interesų atstovavimo bei problemų sprendimo valstybiniame lygmenyje, įmonės teigė, kad nereikia jiems ieškoti klientų, tą patys gali padaryti, jiems reikia, kad atstovai gintų Lietuvos verslą valstybinių institucijų lygmeniu, operatyviai padėtų spręsti iškilusias problemas, didintų Lietuvos kaip kokybišką produkciją gaminančios šalies įvaizdį. Įmonės išreiškė detalesnės informacijos apie užsienio rinkas poreikį (distribucijos kanalai, pagrindiniai žaidėjai, jų rinkos dalys ir pan.). 222

224 BENDRIEJI EKSPORTO A SPEKTAI RINKŲ VERTINIMAS Vertindami rinkas baldų sektoriaus atstovai pateikė labai individualų požiūrį į rinkų aktualumą, kurį sunku apibendrinti. Dažniausiai tai kokioje rinkoje įmonė dirba, apsprendžia įmonės kryptis, kuriamas produktas, turimi ryšiai. Daugumos diskusijoje dalyvavusių įmonių didžioji eksporto pardavimų dalis yra plėtros rinkose. Skandinavijos rinkos patrauklios dėl artumo ir tradicijų. Viena įmonė dirba tik perspektyvinėse rinkose. Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos rinkos patrauklios dėl savo dydžio, tačiau kelios kompanijos nurodė, kad Prancūzija yra toli, todėl brangi logistika. Vokietijos rinka labai konkurencinga, brangus įėjimas, sunku konkuruoti su Lenkais ir Balkanų šalių gamintojais. PAGRINDINIAI BARJERA I, RIBOTUMAI IR GALI MYBĖS Kadangi dauguma diskusijoje dalyvavusių įmonių užsienio rinkose prekiauja produkcija pažymėta savo prekiniu ženklu, todėl šalies įvaizdžio nebuvimas ženkliai apsunkina plėtrą eksporto rinkose. Taip pat išreikštas noras turėti daugiau informacijos ir mokymų apie prekinio ženklo vystymą ir įvedimą į užsienio rinkas. Kaip ribojimą įmonės įvardijo ES struktūrinių lėšų panaudojimo sąlygas, kurios skatina didinti produktyvumą ir darbuotojų skaičių tuo pačiu metu. Buvo paminėta, kad įmonės turėjo skirtingos patirties su ekonominės diplomatijos atstovais. Pageidauta solidesnio Lietuvos verslo interesų atstovavimo valstybinių institucijų lygmenyje, nei parodose nemaišykit dirbti plėtros rinkose, tai ne Azija ir valdžios atstovų dėmesys niekam neįdomus. Kalbant apie komercijos atašė, įmonės sutaria, kad neįmanoma, jog vienas žmogus išmanytų visus sektorius ir dar kiekvieno sektoriaus specifiką, todėl pateiktas siūlymas, kad komercijos atašė galėtų padėti Lietuvos įmonėms surasti tokį specialistą užsienio rinkoje, o tada jau įmonės bendrautų tiesiogiai su juo. Kaip ribojimas įvardintas ir informacijos apie užsienio rinkas stygius. SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOK IETIJA, JK, PRANCŪZIJA) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Švedijos ir Norvegijos rinkų patrauklumą lemia ten susiklosčiusios tradicijos bei artumas, tačiau viena diskusijoje dalyvavusi įmonė nemato galimybių eksportuoti į šias rinkas, kadangi gamina ilgaamžiškus produktus (5-10 metų), o Skandinavai linkę ženkliai dažniau keisti baldus. Dauguma dalyvių sutarė, kad Vokietijos rinka yra patraukli, tačiau labai konkurencinga, brangus įėjimo procesas, mažas Lietuvos žinomumas. Patraukli didelė Jungtinės Karalystė rinka, joje sėkmingai dirba keletas diskusijoje dalyvavusių įmonių. Kaip perspektyvi rinka įvardinta ir Prancūzija, tačiau vienas iš pagrindinių ribojimų atstumas, kai kurios įmonės paminėjo ir skirtingą temperamentą bei verslo kultūrą. 223

225 SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAELIS, UKRAINA) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI JAV ir Japonijos rinkos įmanomos pasiekus tam tikrą kalibrą, tačiau tik su gerai žinomu prekės ženklu, išskirtiniu produktu, ne masine gamyba. Ukrainos rinka turi potencialo, nors dėl dabartinės padėties rizikinga, tačiau kai kurios įmonės ir dabar ten dirba, o situacijai nurimus eksportas turėtų augti, iš dalies dėl teigiamo Lietuvos įvaizdžio bei rinkos dydžio. Praktiškai neturi korpusinių baldų gamybos. Izraelis patraukli rinka dėl to, kad turi kitus sezonus, kadangi baldai vis tiek yra sezoninė prekė. Taip pat lietuviška gamyba pakankamai aukštai vertinama, ypatingai lyginant su Lenkija. BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS JAV ir Japonijos rinkos įmanomos, tačiau tik su gerai žinomu prekės ženklu, išskirtiniu produktu, ne masine gamyba. JAV daug pigios gamybos, ypatingai minkštų baldų srityje. Viena įmonė dirbanti Ukrainoje nurodė, kad šioje šalyje sunku rasti vieną didelį pirkėja. Labai svarbus žmogaus faktorius, todėl norint dirbti Ukrainoje būtina ten būti. Izraelio problema ta, kad ten nėra didelių pirkimų. SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJ A, PAR) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Kelios įmonės yra turėję patirties Kanadoje, daugiau Saudo Arabijoje, kur šiuo metu apimtys nėra didelės, tačiau šiokių tokių perspektyvų yra. Didelės šeimos, dažnai keičia baldus. 224

226 FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA informacinių ir ryšių technologijų sektorius Parengimo data: 2016 m. vasario 5 d. Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose7 Diskusijos vykdytojas: VšĮ Versli Lietuva BENDROJI INFORMACIJA ORGANIZACINĖ INFORMACIJA Data: 2015 m. gruodžio 10 d. Pradžia: 10:00 Trukmė: 2 val. Vieta: VšĮ Versli Lietuva A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius Moderatorius: Justas Jurevičius, VšĮ Versli Lietuva vyr. analitikas Moderatoriaus padėjėjai: Andrius Bartminas, VšĮ Versli Lietuva vyr. projektų vadovas Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijos ataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams. Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacija ataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojas įsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktą formą). 1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras Šaltinis: VšĮ Versli Lietuva Projektui Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas ; projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Versli Lietuva

227 TIKSLAI Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tikslinių priemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų, kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtose dešimt tikslinių rinkų. Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečioms įmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifinius patrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose, kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjama atskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantis numatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taip pat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo. METODAS Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimo ir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašios struktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. Priedas Nr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių8 padengimą. Skiriamas papildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas (leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiami tikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus bei išgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyvia sektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiais metodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovų vertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste. DALYVIŲ PARINKIMAS Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamas dėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinį įmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnės dinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus). DALYVIAI Diskusijoje dalyvavo atstovai iš septynių įmonių, kurios veiklą vykdo IRT srities produktų ir / arba paslaugų vystyme ir prekyboje. Šešios atstovaujamos įmonės vykdo eksporto veiklą, viena diskusijoje dalyvaujanti įmonė šiuo metu nevykdo eksporto veiklos, tačiau ketina ją pradėti greitu metu. 1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas Eil. Nr. Įmonė Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos Alna Software, UAB INVENTI, UAB NFQ Technologies, UAB NFQ Technologies, UAB DocLogix, UAB Magma solutions, UAB ELSIS PRO, UAB Midpoint systems, UAB IRT IRT IRT IRT IRT IRT IRT IRT Elijus Čivilis Asta Meškerevičiūtė Karolis Ceizaris Paulius Insoda Jūratė Būčienė Vytautas Taujanskas Dainius Buzėnas Saulius Martinėnas Direktorius Direktorė Pardavimų vadovas Direktorius Plėtros ir rinkodaros skyriaus vadovė Vykdantysis direktorius Verslo plėtros direktorius Partneris Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniai ribojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai)

228 DISKUSIJOS EIGA Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip pat atsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš anksto parengtu klausimynu (žr. Priedas Nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijos dalyviams svarbiems aspektams. DISKUSIJOS TURINYS ESMINIAI MOMENTAI IRT paslaugų eksporto sąrangą turi būti apibrėžiama pagal kitus parametrus negu prekių eksportas. Kadangi šios rūšies eksportui iš esmės nėra reikšmingi geografiniai ir kiti prekių eksportui svarbūs parametrai (atstumas, logistika ir kita), būtina tinkamai suprasti ir prasmingu pjūviu nagrinėti aktualius aspektus. Įprastinis IRT sektoriau skirstymas į paslaugas ir produktus (turima galvoje programavimo rezultato produktus) yra nepakankamai gilus, todėl diskusijos dalyviai minėjo Lietuvos specifiką apibūdinančias apibūdinančius skirstymus, kurie gali būti apibendrinti į tolesnes kategorijas: bazinės programavimo paslaugos; plataus pritaikymo produktai (įsk. e-valdžios sprendimus, e-komercijos sprendimus, bazines verslo valdymo sistemas ir kita); specializuotos programavimo paslaugos ir produktai (įsk. nišinės srities / sektoriaus sprendimus, taip pat paslaugas pritaikytas specifinei sistemai / infrastruktūrai ir pan.). Taip pat diskusijos metu pažymėta, kad kitas svarbus skirstymas yra pagal stambiąsias vartotojų grupes (išskiriant namų vartotojui, smulkiam verslui, stambioms korporacijoms, viešajam sektoriui). Atsižvelgiant į sektoriaus specifiką (pvz. mažą valstybių sienų aktualumą), diskusijos metu buvo įvardinta, kad Lietuvos IRT sektoriaus plėtros galimybės technologiškai pažangiose/brandžios šalyse (iš esmės visos Vakarų Europos rinkos) yra su labai specializuotais (sudėtingesniais/pažangesniais) programavimo paslaugomis ir produktais, o technologiškai mažiau išsivysčiusiose bet sparčiai augančiose imliose rinkose (Pietų Amerika, Afrika, Artimieji Rytai, Azijos šalys, NVS) galima pasiūlyti daug platesnio profilio sprendimus (pvz. jau tuos, kurie veikia vietinėje rinkoje). Būtent dėl šių priežasčių buvo užakcentuota, kad Lietuvos IRT sektoriaus plėtros strategija turi būti aiškiai išreikšta per orientaciją į besivystančias rinkas. Būtina kryptingai įgyvendinti Lietuvos kaip technologiškai pažangios šalies pozicionavimo strategiją. Diskusijos metu buvo įvardinta, kad Lietuva nors ir daugeliu aspektų nenusileidžia pagal technologinį pažangumą tokios šalims kaip Estija, tačiau save pristato daug silpniau. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad svarbu ne tik profesionali pozicionavimo strategija, bet ir tinkamas įgyvendinimas, t. y. mūsų tarnautojai, diplomatai turi sugebėti pristatyti ir pasigirti tiek unikaliais mūsų e-valdžios srities pasiekimais, bet sugebėti patraukliai ir suprantamai apibūdinti kitus Lietuvos IRT sektoriaus patrauklumus. Svarbiausi aspektai, žinutės nuoseklumas (šalies pristatymo kontekste) ir profesionalumas pristatyme (ypač kalbant tiek apie oficialiuosius asmenis, tiek apie diplomatinį korpusą). Svarbu didinti eksporto skatinimo paslaugų teikimo profesionalumą. Diskusijos dalyviai nurodė patirtis, kurios iliustruoja, kad tam tikros už valstybės ar ES lėšas įgyvendinamos priemonės išpildomos netinkamai ir neprofesionaliai. Paminėtas konkretus pavyzdys, kaip 2015 m. IRT sektoriaus verslo misija Švedijoje buvo suorganizuota labai neprofesionaliai ir buvo neišpildyti visų dalyvavusių įmonių lūkesčiai (plačiau žr. Bendrieji eksporto aspektai dalyje). Blogų patirčių buvo ir daugiau. Diskusijos dalyviai paminėjo, kad reikia geriau organizuoti Lietuvos ekonominį atstovavimą ir užtikrinti tokių priemonių kokybę, buvo paminėti keli geri pavyzdžiai, į kuriuos galimo orientuotis bei kurti kokybės užtikrinimo ir atsakomybės didinimo sistemas. 227

229 Paminėta, kad IRT sektoriaus įmonėms svarbu patogia forma gauti informaciją apie prieinamas viešojo sektoriaus priemones, taip pat tikslingą informaciją apie jas dominančias tikslines rinkas. BENDRIEJI EKSPORTO A SPEKTAI RINKŲ VERTINIMAS Dauguma diskusijos dalyvių tvirtino, kad plėsti eksportą į besivystančią šalių rinkas daugelių aspektų yra lengviau negu į susiformavusių ekonomikų (technologiškai brandžių) rinkas. [ Afrika puiki rinka IT sektoriui... Lietuva gali save pristatyti kaip vieną lyderiaujančių su e-paslaugų ir informacinių sistemų sprendimais, kurie kažkuria prasme atkartotini (augančiose rinkose) ; Emiratuose, Karibuose, patirtis rodo, jei sakai Lietuva yra pirmaujanti Europoje pagal paslaugas (pvz. el. deklaravimo sistema, kiti evaldžios sprendimai) ir tai mes jums galime pasiūlyti, būtų labai rimtas susidomėjimas. Tokią patį įspūdį padaryti Danijoje būtų labai sunku ;...IRT srityje brandžios šalys, tobulins savo jau įdiegtas technologijas... Nelabai norima iš esmės kitokių (nors dažnai daug pažangesnių) sprendimų ; Vokiečiai mieliau pasidarys patys, negu leis, kad kažkas iš šalies darytų, t. y. toks principinis kultūrinis dalykas ; orientuojamės į labai inovatyvius sprendimus, todėl einame į tas rinkas (visų pirma augančios rinkas), kuriuose atsiranda disruptive produktai ar paslaugos. Ten mes esame aktualūs ;...Augančių rinkų partneriai yra lankstesni, mažiau reikalaujama įvairių standartų... Kitas kritinis veiksnys - veikianti produktas ir jo istorinė sėkmė. ]. Vertindamos pateiktą rinkų sąrašą, kaip neįtrauktas, bet IRT sektoriui labai aktualias rinkas, diskusijos dalyviai įvardino: Daniją (bent dvi įmonės), Olandija (bent dvi įmonės), taip pat bent kelis kartus buvo įvardinti IRT požiūriu augantys regionai, t. y. Pietų Amerika, Artimieji Rytai, NVS šalys, Azija (t. y. besivystančių šalių regionai) [ Vokiečius jau turim, bet perspektyvoje mums daug įdomiau žiūrėti šiek tiek toliau, pvz.: Meksika, Brazilija, P. Amerika ; Danija, Olandija labai svarbios IRT sektoriaus rinkos... Olandija yra tipinė rinka, kur galima prasitestuoti. ]. Buvo įvardinti tokie rinkų patrauklumų kriterijai: rinkos branda ir kokios kompanijos valdo instaliacinę (bazinę) infrastruktūrą (koks technologinis standartas tai vienas svarbiausių aspektų su specifinėm technologijom dirbančiom kompanijom) [ jei geriau mūsų standartas ir rami galva, mes geriau kažko atsisakysim, bet nerizikuosim... ]; taip pat svarbus polinkis naujovėms [...Arabų kraštai kur kas atviresni naujovėm, Azija... ] bei konkurencija vietinėje rinkoje [ pavyzdžiui, Lenkijoje yra daug pigių gamintojų, kurių tu nenugalės.. ir tai jokiu būdu nėra mūsų strateginis tikslas... Panašiai ir su Kinija, mes ten nebūsim greitu metu tikrai. ]. Subrendusiose rinkose galima Lietuvos įmonėms didesnė perspektyva konkuruoti tik arba su specifiniais / nišiniais sprendimais, arba su labai inovatyviais sprendimais. Pabrėžta, kad ten labai aktualus jau veikiančių standartų barjeras (gebėjimas juos įvaldyti) ir vietinių vystytojų (produktų tiekėjų) konkurencija. Bent keli diskusijos dalyviai (teikiantys specializuotas / nišines paslaugas) paminėjo, kad labai daug lemia partneriai. Šis aspektas, kuris apibrėžia, ar tu gali dalyvauti viename ar kitame stambiame konkurse. Tai pat ir rinka, kur sutelkiama galutinė pridėtinė vertė (t. y. priklauso kur veikia partneriai). Įmonių atstovai pabrėžė, kad jiems labai įdomūs viešojo sektoriaus konkursai užsienyje. Produktą vystančios įmonės atstovas nurodė, kad jiems esminis patrauklumo aspektas yra jų rinkos dydis ir specifiniai aspektai, kurie liečia jų produktą (partneriai, istoriniai kontraktai). PAGRINDINIAI BARJERA I, RIBOTUMAI IR GALI MYBĖS Kalbant apie viešojo sektoriaus priemones buvo užakcentuotos dvi sritys į kurias prasminga (IRT sektoriaus kontekste) orientuotis: 1) šalies tikslingos ir kryptingos pozicionavimo strategijos apibrėžimas (į išpildymą galima įtraukti ir pačias įmones, asociacijas) bei koordinuotas išpildymas (sekant renginius, kur mūsų sektorius galėtų būti pristatytas; [ tas pats Microsoft nori, kad kai kurie dalykai nuo lietuvių būtų 228

230 viešinami... reikia koordinuoti šiuos dalykus], taip pat 2) užtikrinimas profesionalių ir tikslingų verslo misijų įgyvendinimo. Daugelis sektorių įmonių išreiškė poreikį tikslinei rinkų bei sektorių informacijai, taip pat ir kitų sektoriaus aktualijų renginių centralizuotam pateikimui (gavimui pagal prenumeratą). Taip pat nurodyta, kad reikia aiškiau ir patraukliau viešinti sektorių lygio priemones (misijas ir kt.) [ karts nuo karto išgirsti buvo tokia kažkokios priemonės, kažkokios misijos, bet tikrai toli gražu ne visi apie tai laiku sužino ]. Papildomai įmonės atstovas pateikė kitą sektoriaus plėtrai galimai perspektyvią idėją vienos įmonės turi kažkokį įdirbį, o galbūt kitos, kurios nekonkuruoja (bet rinka įdomi) gali tokią informaciją vertinti. O kaipgi žinoti... Pvz. aš pragyvenau Pietų Afrikoje tris metus ir ten tęstinis projektas ir daug pažinčių ir žinių įvairiuose sektoriuose ir sluoksniuose. Mielai šia patirtimi pasidalinčiau tinkama man pasiūlyta forma. ]. Esminė Lietuvos įmonių problema brandžiose rinkose parodyti, kad tu esi patikimas partneris (tam tikro verslo kultūros lygio parodymas). Lietuvos IRT sektorius, ypač kalbant ne apie specializuotus sprendimus, yra riboto konkurencingumo [ Lietuvos programuotojo atlyginimai yra didesni negu Berlyne.. arba skirtumas labai, labai mažas (t. y. Lietuva neturi esminio konkurencinio pranašumo čia) Čia investavę (IT) paslaugų centrai sukėlė atlyginimus nėra Lietuvoje to milijono programuotojų apie ką garsiai kalba Investuok Lietuvoje ; Lietuvos IT dalykų studijuojančių studentų santykis tebėra labai prastas, yra tragedija ]. Įmonių atstovai pasidalino nevienareikšmiška patirtimi dalyvaujant verslo misijose, buvo pristatytos konkrečios neigiamos patirtys dalyvavom verslo misijoje Švedijoje, kurią organizavo InfoBalt rugsėjo mėn... rezultatas analogiškas pinigų sudeginimui. Tokios nekompetencijos investuojant valstybės ar Europos pinigus yra nedovanotinas. Niekada neleisčiau samdyti neaiškios kontoros, kuri tesugebėjo septynioms lietuviškom įmonėm atvesti penkis kontaktus iš kurių į temą gal tik vienas ;...verslo misijų darymas panašus į check, t. y. varnelių dėliojimą, bet iš esmės niekas Lietuvoje to nesugeba padaryti tikrai profesionaliai ; tikrai žinome, kad Švedijoje yra įmonių, kurios domisi lietuvišku IRT sektoriumi, todėl reikia pademonstruoti tam tikrą profesionalumą, kad sugebėti jas pritraukti. Diskusijos dalyviai pasiūlė (remdamiesi ir individualia patirtimi) verslo misijų organizavimo procedūrą, kuri užtikrintų geresnius rezultatus mes patys pateikėm organizatoriams sąrašus įmonių su kuriais norime susitikti. Jei matydavom, kad organizatoriam nepavyksta jų prisikviesti, mes nešvaistome laiko ir atsisakome dalyvauti ). Ši procedūra visiems diskusijos dalyviams atrodė patraukli, tačiau buvo paminėta, kad dažnai verslo misijų organizatoriai neišpildo savo įsipareigojimų [ turėjome susitikti su vienom, mums patraukliom įmonėm, bet atvedė visai kitus], todėl būtina kažkokia kontrolė ir atsakomybė. Dauguma diskusijos dalyvių sutiko, kad Lietuvos ekonomiką atstovaujantys tarnautojai [ oficialiuose vizituose dalyvaujantys ūkio ministerijos pareigūnai, taip pat diplomatai mažai gaudosi ir nesugeba gerai parduoti Lietuvos kaip technologiškai pažangios šalies... Nors mūsų sektorius yra tikrai palyginti stiprus palyginti su estais, bet savo pozicionavime jie labai toli... Ką ir kalbėt, kai šio sektoriaus viešinimu užsiima buvę prezidentai ir tikrai labai gerai jo strategiją išmano šalį pristatantys klerkai... patys dalyvauja parodose ir demonstruoja jų šalyje sukurtus viešojo sektoriaus produktus ]. Tačiau buvo pabrėžta, kad yra žvaigždžių ir tarp ekonominės diplomatijos korpuse [ pvz. buvo Lietuvos komercijos atašė Švedijoje, ką paklausi tą gausi. Į tokius reikia lygiuotis ]. Dauguma diskusijos dalyvių sutiko, kad vienas aspektas aktualus tiek stambioms tiek smulkioms (taip pat orientuotų į įvairius sektorius) įmonėms yra Lietuvos įvaizdžio problema [ Lietuva daugumoje rinkų nepakankamai žinoma, kaip technologinė, inovatyvi valstybė ]. Taip pat buvo įvardinta, kad Lietuvos įvaizdis stiprus NVS rinkoje, t. y. esant gerai ekonominei situacijai Rusijoje ir kitur, matoma nemažai galimybių plėtrai [ Lietuvos įvaizdis pagal minėtus parametrus yra stipriausias buvusios Tarybų sąjungos šalyse... Jiems mes esame juos suprantanti vakarietiška valstybė... Tik, žinoma, galimybės ne viešajame sektoriuje ]. Diskusijos dalyviai apibrėžė, kad dirbant su viešuoju sektoriumi (arba tokiom organizacijom kaip NATO), svarbu tam tikrų veiklos standartų diegimas. Galimybės viešojo sektoriaus užsakymams užsienyje 229

231 galimos ir per Lietuvos institucijas, t. y. darant projektus pvz. KAM, susipažįstama su galimai tam tikrais aspektais panašiais NATO projektais. Dirbant su viešuoju sektoriumi svarbu gerai išmanyti specialiuosius reikalavimus (pvz. ES galioja tokie aspektai kaip vykdytojų kvotos ir pan.). Yra poreikis tikslingai ir prieinamai rinkos informacijai, kuris padėtų įvertinti konkrečius rinkos patrauklumo veiksnius. SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOK IETIJA, JK, PRANCŪZIJA) Dauguma diskusijoje dalyvavusių įmonių atstovų nurodė, kad jų įmonėms nurodytos šalys yra svarbios eksporto rinkos ir / arba šiose šalyse numatoma eksporto plėtra penkerių metų perspektyvoje (kiek rečiau buvo minima Prancūzija). Tiesa, pabrėžta, kad šalies lygiu suskirstymas yra mažiau svarbus ir daug perspektyviau rinkas skirtyti grupėmis (žr. Bendrieji eksporto aspektai dalyje), kad ir pagal tam tikro technoliginio pažangumo stadijas. Svarbiausi paminėti patrauklumo aspektai technologinis pažangumas, istorinės partnerystės, įmonių kapitalo kilmė. Su nišiniais sprendimais dirbančios įmonės atstovas nurodė, kad esminiai jų klientai yra Vokietijoje ir Italijoje, taip pat Švedijoje. Visgi pabrėžiama, kad IRT srities rinką sunku apibrėžti konkrečios šalies ribomis, paprasčiau žiūrėti per užsakovą (viešojo/privataus sektoriaus; perkantis paslaugą (vykdytojus) ar produktą), kuris gali veikti ir naudotis įsigytai sprendimais keliose šalyse ar regionuose. Pagrindiniai patrauklumo (sėkmės) aspektai tinkamai išpildyti ankstesni užsakymai [ gerai užsikabinus, mums vis daugiau ir daugiau darbų duoda... ]. Švedijoje užsakymai atsirado ir dėl specifinių energetikos sektoriaus užsakymų. Visgi plėtros rinkos buvo įvardintos kaip gana sudėtingos Lietuvos IRT sektoriaus sparčiai plėtrai, o sėkminga veikla jose dažniausiai remiasi arba itin specifinais sprendimais, arba dažnai susiję su pačių įmonių kapitalo kilme ir istorinėm partnerystėm [ su produktais į šias rinkas eiti žiauriai sunku... su paslaugoms, tipinėm sunku eiti dėl konkurencijos su rumunais (ir kitais pigesniais) high-end paslaugos, kurių negali lengvai išpildyti yra sąlyginai vienintelės su kuriomis galima į šias rinkas eiti. t. y. specializuoti, nišiniai dalykai, kuriuos individuali įmonė turi atrasti ir specializuotis ; padarius gerą įdirbi, tuomet klientai ateina per rekomendacijas ; mūsų šaknys vokiškos, todėl mums Vokietijoje pardavinėti lengviau... ne vokiškoms kompanijoms įsitvirtinti šioje rinkoje arti neįmanomo ; Lietuvoje pakankama norma sietini eksporto ryšiai su įmonių kapitalo kilme, pvz. daug pavyzdžių su Šiaurės Europos šalimis... Tai padeda pasiekti klientus būtent tose šalyse ] SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAELIS, UKRAINA) Kelios įmonės nurodė JAV ir Ukrainą kaip jų eksporto rinkas arba perspektyvias artimiausių penkių metų laikotarpiu. Tačiau pabrėžta, kad esminis skirstymas turėtų būti pagal kitus rinkų parametrus (žr. ataskaitos Bendrieji eksporto aspektai dalyje). SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJ A, PAR) Kelios įmonės nurodė JAE kaip jų eksporto rinką arba perspektyvią artimiausių penkių metų laikotarpiu. Tačiau pabrėžta, kad esminis skirstymas turėtų būti pagal kitus rinkų parametrus (žr. ataskaitos Bendrieji eksporto aspektai dalyje). 230

232 FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA medienos apdirbimo pramonė Parengimo data: 2016 m. sausio 21 d. Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose9 Diskusijos vykdytojas: VšĮ Versli Lietuva BENDROJI INFORMACIJA ORGANIZACINĖ INFORMACIJA Data: 2016 m. sausio 25 d. Pradžia: 14:00 Trukmė: 2 val. Vieta: VšĮ Versli Lietuva A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius Moderatorius: Justas Jurevičius, VšĮ Versli Lietuva vyr. analitikas Moderatoriaus padėjėjas: Nerijus Dovydėnas, VšĮ Versli Lietuva analitikas Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijos ataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams. Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacija ataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojas įsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktą formą). 1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras Šaltinis: VšĮ Versli Lietuva TIKSLAI Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tikslinių priemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų, kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų. Projektui Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas ; projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Versli Lietuva

233 Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečioms įmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifinius patrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose, kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjama atskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantis numatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taip pat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo. METODAS Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimo ir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašios struktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. Priedas Nr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių10 padengimą. Skiriamas papildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas (leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiami tikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus bei išgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyvia sektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiais metodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovų vertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste. DALYVIŲ PARINKIMAS Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamas dėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinį įmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnės dinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus). DALYVIAI Diskusijoje dalyvavo aštuonių įmonių atstovai iš medienos gaminių ir medinių namų subsektorių. 1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas Eil. Nr. Įmonė Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos Šilalės mediena, UAB Mediniai namai, UAB Alobera, UAB Jūsų namas, UAB Gildera, UAB Gildera, UAB Vudva, UAB Litimbera, UAB mediena mediniai namai Virgilijus Žygaitis Giedrius Vidrinskas Ina Pilipauskienė Dalia Kerdaitė Domas Šipelis Mindaugas Peciukonis Edmundas Romualdas Petkevičius Vadovas Direktorius Direktorė Projektų vadovė Komercijos direktorius Generalinis direktorius Direktorius Direkrius mediniai namai DISKUSIJOS EIGA Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip pat atsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš anksto parengtu klausimynu (žr. Priedas Nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijos dalyviams svarbiems aspektams. Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniai ribojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai)

234 DISKUSIJOS TURINYS ESMINIAI MOMENTAI Visų diskusijoje dalyvavusių įmonių atstovai nurodė, kad plėtros rinkos (Švedija, Norvegija, Vokietija, JK ir Prancūzija) yra svarbios jų eksportui. Švedijos ir Norvegijos rinkos aktualios dėl ten vyraujančių medinių namų bei medienos apdirbimo tradicijų ir artumo. Tiek medinių namų, tiek ir medienos gaminių gamintojams labai įdomi Vokietija. Dauguma įmonių nurodė dirbantys arba artimoje ateityje pradėsiantys dirbti su Prancūzijos rinka, mato joje didelį potencialą. Danija taip pat įvardinta kaip perspektyvi rinka plėtrai, tačiau medinių namų eksportuotojams mažiau aktuali Jungtinės Karalystės rinka. Kaip svarbų praradimą įmonės įvardino Rusijos rinką. Penkių metų perspektyvoje įmonės daugiausia galimybių mato plėtros rinkose. Viena įmonė teigė daugiausia dirbanti su Ispanijos rinka. Visi diskusijos dalyviai teigė, kad didžiausia problema šiuo metu yra medienos žaliavų rinka Lietuvoje, kuri ženkliai mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą eksporto rinkose bei stabdo medienos sektoriaus plėtrą bei investicijas Lietuvoje, kadangi medienos žaliavų kaina, lyginant aplinkines rinkas, Lietuvoje yra aukščiausia. Įmonės teigė, kad tik deklaruojama, jog kaina nustatoma rinkos sąlygomis, tačiau iš tiesų rinka yra iškraipyta, kadangi kaimyninės valstybės Lietuvišką medieną gali įsigyti laisvai, tuo tarpu Lietuvos gamintojai aplinkinėse rinkose susiduria su įvairiais suvaržymais, kurie žaliavų pirkimą labai komplikuoja arba daro jį neįmanomu. Kaip dar vieną problemą, įmonės įvardino sertifikatus, kurie medienos sektoriui labai svarbūs norint sėkmingai dirbti eksporto rinkose. Dalyviai teigė, kad sertifikavimo procesą labai apsunkina Aplinkos ministerijos nuolat kaitaliojamos taisyklės, kurios ir taip yra perteklinės, komplikuota tvarka, nuolatiniai grasinimai. Sertifikavimo procesą prižiūri nekompetentingi valdžios atstovai, kurie nesupranta medienos sektoriaus specifikos. Valstybinės institucijos turėtų padėti, o nesudaryti kliūtis. Mokesčių surinkimo ypatumai, anot įmonių atstovų, taip pat galėtų keistis Lietuvoje, kadangi įmanomos tokios situacijos kai per vieną diena trys mokesčių inspekcijos specialistai paskambina į vieną įmonę tuo pačiu klausimu. Problema yra ir tai, kad dar dažnai mokesčių inspekcijos atstovai su įmonėmis bendrauja grasinimo, o ne pagalbos terminais, ypatingai regionuose. Darbo jėgos ir ypatingai specialistų trūkumas yra dar viena problema mažinanti medienos sektoriaus konkurencingumą. Ši problema ateityje bus dar aštresnė, kadangi švietimo sistema šiuo metu praktiškai nustojo ruošti specialistus medienos sektoriui, o studentai renkasi kitas pakraipas metalo, betono. Diskusijos dalyviai turėjo skirtingos patirties su ekonominės diplomatijos atstovais. Teigiamai atsiliepta apie Švedijos (Brazinskas), Ispanijos bei Prancūzijos atstovus, tačiau pabrėžė, kad net nežino kas Lietuvai atstovauja Norvegijoje, nors Norvegija yra viena pagrindinių rinkų medienos sektoriui. Įmonės taip pat nori aiškesnio atskaitingumo iš ekonominės diplomatijos atstovų, daugiau iniciatyvos, proaktyvumo, dalyvavimo parodose. Visos įmonės išreiškė norą, kad butų įkurti arba aktyviau veiktų Lietuvos prekybos rūmai plėtros rinkose. Eksporto plėtrą užsienio rinkose ženkliai stabdo, anot įmonių atstovų, Lietuvos bankų sistema, kuri neturi arba nevykdo projektinio finansavimo, nors toks finansavimo būdas taikomas tiek toje pačioje Skandinavijoje, tiek ir Vokietijoje. 233

235 BENDRIEJI EKSPORTO A SPEKTAI RINKŲ VERTINIMAS Vertindami rinkas medienos sektoriaus atstovai kaip didžiausią praradimą išskyrė Rusijos rinką, kuri praktiškai užsidarė tiek dėl sankcijų, tiek dėl rublio nuvertėjimo. Taip pat Rusija anksčiau nemažai medienos ir jos gaminių į Europą eksportuodavo per Lietuvą, tuo tarpu paskutiniu metu šie srautai ženkliai sumažėję ir Lietuva palaipsniui eliminuojama iš rusiškos medienos tiekimo į vakarų Europą grandinės. Sektoriaus atstovams labai aktuali Vokietijos rinka, tačiau šiuo metu ten dirbti labai sudėtinga, dėl to kad rinka yra perpildyta, stiprūs vietiniai gamintojai, įmonės teigia: jeigu esi 15 proc. pigesnis, tai nelabai jiems įdomu, kadangi labiau vertina garantijas ir patikimumą, todėl Lietuvos įmonės norėdamos ten sėkmingai veikti privalo pasiūlyti 30 ir daugiau procentų pigesnę produkciją. Diskusijos dalyviai sutarė, kad perspektyvinių ir žvalgybinių rinkų kategorijos jų atstovaujamoms įmonėms iš esmės neaktualios. Medinių namu gamintojai, kaip pavyzdį, nurodė Estijos rinką, kuri su mažesniais ištekliais sugeba eksportuoti didesnius kiekius medinių namų nei Lietuva. PAGRINDINIAI BARJERA I, RIBOTUMAI IR GALI MYBĖS Kaip didžiausią ribojimą medienos sektoriaus atstovai nurodė medienos žaliavų rinką Lietuvoje ir teigė, kad situacija blogėja kiekvieną dieną. Įmonių manymu, Lietuvoje karaliauja urėdijos, kurios visiškai neatsižvelgia į rinkos poreikius. Taip pat įmonės teigė, jog urėdijose ženkliai suprastėjęs medienos rūšiavimas. Taigi kaina aukštesnė, kokybė prastesnė. Todėl gamintojai vietinę žaliavą neretai perka tik ekstra atveju. Lyginant su aplinkinėmis rinkomis, žaliavų kainos ir kokybės santykis Lietuvoje yra prasčiausias, tai verčia Lietuvos įmones bent dalį jų įsigyti užsienio rinkose. Tačiau žaliavų pirkimas iš užsienio turi savas rizikas - tiekimo sutrikimai, žaliavų pardavėjai taip pat stebi kainų dinamiką Lietuvoje, todėl mažėja Lietuvos įmonių galimybės derėtis, kai kuriose rinkose (buvo įvardinta Lenkija, Vokietija) Lietuvos įmonėms įsigyti žaliavas labai sunku arba praktiškai neįmanoma dėl vietinių ribojimų. Sektoriaus įmonės įvardino ir kitus vietinius ribojimus, kurie ženkliai apsunkina įmonių galimybes užsienio rinkose, tai ir specialistų stygius bei švietimo sistemos neatitikimas rinkos poreikių. Komplikuota, neaiški bei nuolat kaitaliojama sertifikavimo sistema. Mokesčių inspekcijos atstovų elgsena su įmonėmis. Bankų finansavimo sistemos neatitikimas vakarietiškų praktikų, dėl to daugelis Lietuvos įmonių, ypatingai SVV, negali vystyti didesnių projektų, kadangi neužtenka apyvartinių lėšų. Projektinio finansavimo praktiką taiko tiek Skandinavijos bankai, tiek Vokietijos, tačiau ne Lietuvos. Buvo paminėta, kad įmonės turėjo skirtingos patirties su ekonominės diplomatijos atstovais. Pasigesta ambasadų ir komercijos atstovų aiškios atsiskaitymo bei vertinimo sistemos. Įmonės norėtų aktyvesnių veiksmų iš Lietuvos ekonominės diplomatijos atstovų, daugiau dalyvavimo parodose. Buvo pateiktas pasiūlymas padėti įkurti Lietuvos prekybos rūmus visose plėtros rinkose. SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOK IETIJA, JK, PRANCŪZIJA) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Visos įmonės nurodė, kad plėtros rinkos jiems yra svarbiausios ir didžiausią plėtra mato būtent jose. 234

236 Švedijos ir Norvegijos rinkų patrauklumą lemia ten susiklosčiusios medžio apdirbimo tradicijos bei artumas. Vokietijos rinkos patrauklumą apsprendžia jos dydis, tačiau šiuo metu tai perpildyta rinka ir dirbti joje Lietuvos įmonėms labai sudėtinga. Kaip labai perspektyvią rinką plėtrai keletas įmonių įvardijo Prancūzijos rinką. Iš plėtros rinkų, medinių namų subsektoriui, mažiausiai aktuali yra Jungtinės Karalystės rinka. SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAELIS, UKRAINA) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Medienos sektoriui šios rinkos neaktualios. BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJ A, PAR) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Medinos sektoriui šios rinkos neaktualios. 235

237 FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA spaudos ir pakuotės pramonė Parengimo data: 2016 m. vasario 19 d. Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose11 Diskusijos vykdytojas: VšĮ Versli Lietuva BENDROJI INFORMACIJA ORGANIZACINĖ INFORMACIJA Data: 2016 m. vasario 2 d. Pradžia: 14:00 Trukmė: 2 val. Vieta: VšĮ Versli Lietuva A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius Moderatorius: Nerijus Dovydėnas, VšĮ Versli Lietuva analitikas Moderatoriaus padėjėjai: Thomas Notten, VšĮ Versli Lietuva analitikas Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijos ataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams. Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacija ataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojas įsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktą formą). 1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras Šaltinis: VšĮ Versli Lietuva TIKSLAI Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tikslinių priemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriaus Projektui Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas ; projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Versli Lietuva

238 eksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų, kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų. Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečioms įmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifinius patrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose, kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjama atskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantis numatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taip pat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo. METODAS Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimo ir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašios struktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. Priedas Nr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių12 padengimą. Skiriamas papildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas (leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiami tikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus bei išgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyvia sektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiais metodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovų vertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste. DALYVIŲ PARINKIMAS Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamas dėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinį įmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnės dinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus). DALYVIAI Diskusijoje dalyvavo septynių įmonių atstovai spaustuvių ir pakavimo sektoriaus. 1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas Eil. Nr. Įmonė Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos Balto print, UAB Eltaka, UAB Kopa, UAB Paka, UAB Panoden, UAB Petro Ofsetas, UAB Technopakas, TŪB Spaustuvė Popierinė pakuotė Spaustuvė Plastikinė pakuotė Plastikinė pakuotė Spaustuvė Plastikinė pakuotė Artūras Karosas Dalia Vilkelytė Saulius Mudėnas Aurimas Murėnas Remigijus Šedys Kamilė Kalibataitė Mečislavas Mikelionis Generalinis direktorius Vyr. projektų vadovė Vadovas Vadovas Pardavimų vadovas Rinkodaros ir reklamos direktorė Vadovas DISKUSIJOS EIGA Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip pat Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniai ribojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai)

239 atsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš anksto parengtu klausimynu (žr. Priedas Nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijos dalyviams svarbiems aspektams. DISKUSIJOS TURINYS ESMINIAI MOMENTAI Visi dalyvavusių įmonių atstovai nurodė, kad plėtros rinkos (Švedija, Norvegija, Vokietija, JK ir Prancūzija) yra svarbios jų eksportui (ypač išskirtos Švedija ir Vokietija), taip pat dauguma numato jose plėtrą per ateinančius penkis metus. Taip pat yra matančių plėtrą į Lenkiją, Baltarusiją (plastikinė pakuotė) ir JAV (nišinė spauda). Didžiosios dalies įmonių eksporto rinkos yra stipriai apibrėžtos kilometrais, atstumas ir logistikos galimybės yra vieni pagrindinių eksportą ribojančių veiksnių. Kitas eksportą ribojantis veiksnys, kurį išskyrė įmonės, tai Lietuvos kaip pigių gamintojų šalies įvaizdis. Dabartinės Lietuvos įmonių gamybos apimtys lemia tai, jog įmonės dažniausiai ieško nišinių sektorių eksporto rinkose. Siekiant gauti kuo didesnius pelnus, dirbant nišiniuose sektoriuose, pigių gamintojų šalies įvaizdis kenkia Lietuvos įmonių pozicijoms derantis dėl pelningesnių kontraktų. Todėl pristatinėjant šalį ar sektorių reikėtų nebeminėti pigumo, o labiau pabrėžti kokybę bei lankstumą. Spaustuvių įmonės pažymėjo, kad didžiausia nemokumo rizikos grėsmė yra Jungtinės Karalystės rinkoje, kiek mažiau Prancūzijos rinkoje. Popierinės ir plastikinės spaudos gamintojai didžiąją eksporto dalį vykdo per tarpininkus, kas riboja didesnės pridėtinės vertės kūrimą eksporto grandinėje. Dalis įmonių Skandinaviją laiko kaip vieną eksporto regioną, dalis akcentuoja kiekvienos šalies kultūrinius ir verslo skirtumus, svarbius planuojant tikslingą eksporto strategiją. Visi diskusijos dalyviai nurodė, kad Lietuva kaip šalis yra mažai žinoma Skandinavijoje ir kitose rinkose, įmonių atstovai teigia, kad kiekvieną kartą turiu įrodinėti kas ta Lietuva, nes Lietuvos nežino ir tai yra valstybės problematika. Įvardinta, kad Lietuva neturi profesionalios ir tikslingos šalies prisistatymo (pardavimo) ir pozicionavimo strategijos. Šiuo metu esami šalies pristatymo resursai menki ir nekoordinuoti (pvz. turime daug ekonomikos ir kultūros atašė, veikiančių pavieniui), atmestini (pateiktas pavyzdys, kad rengiant pristatomąjį leidinį apie Lietuvą aukštam valstybės pareigūnui rūpėjo ne leidinio turinys, o poreikis išleisti biudžeto eilutę). Pabrėžta, kad šalies pristatymo ir žinomumo strategiją efektyviausiai įgyvendintų naujai sukurta atskira organizacija su aiškiais jai nustatytais tikslais ir matavimo sistema. Organizacija Lietuvos žinomumo didinimui turėtų samdyti vietinius rinkų žmones, išmanančius šalies kultūrą ir turinčius platų kontaktų tinklą ( Apie lietuvius švedams turi komunikuoti švedas ). Kitas galimas variantas - įdarbinti vietos žmones Lietuvos ambasadose, galinčius dirbti su Lietuvos žinomumo sklaida ( bent keletas užsienio žmonių ambasadose būtų didelis indėlis ). Visi diskusijos dalyviai nurodė, kad sektoriaus eksporto sėkmei svarbi ekonominės diplomatijos veikla, tačiau šiuo metu ji nėra efektyvi (pasigendama ambasados pagalbos prieš ir per sektoriams svarbias parodas). Įvardinta, kad šiuo metu šalies ekonominio atstovavimo kompetencija iš esmės nepakankama, labai skirtinga diplomatų, komercijos atašė bei ambasadų atstovų kompetencija (yra ambasadų, kurioms reikia skambinti prašant atsakyti į laiškus). Smulkiam ir vidutiniam verslui lengviau pasiekti eksporto rinkas galėtų padėti rekomendacijų klubai, kurių metu tarpusavyje nekonkuruojančios įmonės dalinasi kontaktais, idėjomis, rekomendacijomis. Metodologija galėtų būti panaši kaip BNI organizacijos (www.bni.lt). 238

240 BENDRIEJI EKSPORTO A SPEKTAI RINKŲ VERTINIMAS Plėtros rinkos yra pagrindinės šio sektoriaus rinkos, užimančios didžiausias dalis eksporto struktūroje. Plastikinės ir popierinės pakuotės įmonėms be plėtros kategorijoje esančių rinkų aktualios ir Lenkijos, Baltarusijos, Suomijos rinkos. Plastikinės ir popierinės pakuotės gamintojams vertinant atstumą patraukliausios Skandinavijos (Švedijos, Norvegijos, Suomijos), taip pat Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Prancūzija pakuotės gamintojams neaktuali rinka. Spaustuvių įmonėms aktualiausia kurti pridėtinę vertę ir ieškoti nišų didelėse rinkose kaip Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Skandinavija taip pat prioritetinis regionas. Visoms įmonėms vienas lemiamų sėkmės faktorių dirbant su rinka yra vietinės kalbos bei verslo kultūros žinojimas, todėl įmonės, norėdamos didinti pardavimus eksporto rinkose, dažniausiai samdo vietinius specialistus/pardavėjus. Įmonių praktika parodė, kad toks modelis leidžia tikėtis ženkliai geresnių rezultatų. Diskusijos dalyviai sutarė, kad perspektyvinių ir žvalgybinių rinkų kategorijos jų atstovaujamoms įmonėms iš esmės neaktualios. Paminėta tik JAV rinkos galimybė nišiniams spaudos įmonių produktams. PAGRINDINIAI BARJERA I, RIBOTUMAI IR GALI MYBĖS Daugelis įmonių atstovų pažymėjo Lietuvos įvaizdžio svarbą, t. y. tinkamą patikimos šalies pristatymą (su aiškia žinute, šalies vizija, misija ir t..) stenduose parodose, aiškios įvaizdžio strategijos turėjimą ir komunikavimą. Pagrindinis siūlymas, galintis prisidėti prie situacijos gerėjimo: o Organizacijos, atsakingos už Lietuvos kaip šalies žinomumo sklaidos įsteigimas ir vietinių žmonių įdarbinimas plėtros rinkose. Siekiant efektyvios organizacijos veiklos reiktų iškelti konkrečius pamatuojamus tikslus ir rezultatų vertinimo sistemą. Buvo paminėta, kad žengiant į naujas rinkas labai svarbus kokybiškas ir efektyvus ambasadų darbas (pvz. Lietuvos ambasada Vokietijoje galėtų daugiau dėmesio skirti Vokietijos regionų analizei, tinkamų parodų paieškai ir informacijos dalinimuisi su Lietuvos įmonėmis). Lietuvos ekonominio/komercinio atstovavimo gebėjimai labai nevienodi didžioji dalis ambasadų pasyviai reaguoja į užklausas, skambučius (tik Švedijos ambasada išskirta kaip aktyvi). Paminėta, kad atranka yra ambasadų darbuotojus vykdoma primityviai (kalbos mokėjimas kartais yra pagrindinis atrankos kriterijus). Svarbūs ambasadorių profesionalumo aspektai. Pateiktas pavyzdys, kad užsienio šalių ambasadoriai aktyviai dalyvauja parodose ir pristato savo šalį. Prieš parodas informuoja savo kanalais užsienio partnerius apie tai, kad parodoje dalyvaus įmonės iš jų šalies ir kviečia aplankyti jų stendą parodoje ir pan. Aktyvi komunikacija. Spaustuvių įmonės, kaip svarbią problemą, išskyrė nemokumo riziką, su kuria labiausiai susiduria Jungtinės Karalystės rinkoje bei šiek tiek Prancūzijoje, todėl reikėtų mechanizmų, kuriais Lietuvos įmonės galėtų geriau apginti savo interesus minėtose šalyse. Įmonių atstovų teigimu, labai svarbu dalintis įgytomis žiniomis, kontaktais ir patirtimi su kitomis nekonkuruojančiomis Lietuvos įmonėmis taip palengvinant eksporto procesą. Toks žinių, kontaktų ir rekomendacijų dalinimasis galėtų vykti rekomendacijų klubo ar panašiu formatu. 239

241 SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOK IETIJA, JK, PRANCŪZIJA) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Popierinės ir plastikinės pakuotės įmones šiek tiek riboja darbas per tarpininkus, mažiau galimybių kurti didesnę pridėtinę vertę, tačiau didieji užsakovai Skandinavijoje ir kitose rinkose dirba tik per tarpininkus ir nėra tiesioginio eksporto galimybių. SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVI NĖMS RINKOMS (JAV, K INIJA, JAPONIJA, IZR AELIS, UKRAINA) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Neaktualios rinkos. Paminėta JAV rinkos galimybė nišiniams spaustuvių produktams. SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJA, PAR) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Neaktualios rinkos. 240

242 FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA chemijos ir kosmetikos sektoriai Parengimo data: 2016 m. vasario 26 d. Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose13 Diskusijos vykdytojas: VšĮ Versli Lietuva BENDROJI INFORMACIJA ORGANIZACINĖ INFORMACIJA Data: 2016 m. vasario 11 d. Pradžia: 14:00 Trukmė: 2 val. Vieta: VšĮ Versli Lietuva A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius Moderatorius: Justas Jurevičius, VšĮ Versli Lietuva vyr. analitikas Moderatoriaus padėjėjai: Andrius Bartminas, VšĮ Versli Lietuva vyr. projektų vadovas Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijos ataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams. Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacija ataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojas įsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktą formą). 1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras Šaltinis: VšĮ Versli Lietuva TIKSLAI Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tikslinių priemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriaus Projektui Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas ; projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Versli Lietuva

243 eksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų, kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų. Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečioms įmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifinius patrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose, kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjama atskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantis numatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taip pat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo. METODAS Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimo ir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašios struktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. Priedas Nr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių14 padengimą. Skiriamas papildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas (leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiami tikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus bei išgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyvia sektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiais metodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovų vertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste. DALYVIŲ PARINKIMAS Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamas dėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinį įmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnės dinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus). DALYVIAI Diskusijoje dalyvavo penkių įmonių atstovai iš kosmetikos gamybos, statybinės chemijos produktų gamybos ir distribucijos, automobilių eksploatacijos medžiagų ir reikmenų gamybos, automobilių dažymo sistemų ir kėbulo remonto medžiagų distribucijos subsektorių. 1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas Eil. Nr. Įmonė Subsektorius Vardas, Pavardė Pareigos 1 Tegra, UAB Algirdas Matuiza Administracijos vadovas 2 Helvina, UAB Mindaugas Kelevičius Verslo plėtros vadovas 3 Lesta, UAB Paulius Rakauskas Eksporto vadybininkas 4 5 Biok laboratorija, UAB Elektra, IĮ Vaidotas Krencius Vytautas Plečkaitis Direktorius Pardavimų vadovas 6 Elektra, IĮ statybinės chemijos produktų distribucija automobilių dažymo sistemų ir kėbulo remonto medžiagų distribucija automobilių eksploatacijos medžiagų ir reikmenų gamybos kosmetikos gamybos statybinės chemijos produktų gamybos statybinės chemijos produktų gamybos Marius Adomaitis Vadybininkas Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniai ribojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai)

244 DISKUSIJOS EIGA Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip pat atsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš anksto parengtu klausimynu (žr. Priedas nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijos dalyviams svarbiems aspektams. DISKUSIJOS TURINYS ESMINIAI MOMENTAI Visi dalyvavusių įmonių atstovai nurodė, kad eksportas į plėtros rinkas (Švedija, Norvegija, Vokietija, JK ir Prancūzija) šiuo metu sudaro mažiau kaip penktadalį bendro įmonių eksporto, tačiau dauguma numato jose plėtrą per ateinančius penkis metus (ypač į Skandinaviją). Dalis įmonių turi tvirtus ryšius Baltijos rinkose, dalis - NVS rinkose, taip pat iš eksporto partnerių paminėta Belgija, Ukraina, Čekija. Plėtros rinkos įvardijamos kaip konservatyvios, tačiau labai patrauklios savo perkamąja galia, dydžiu, kainomis ir transporto kaštais. Pagrindinis barjeras šiose rinkose yra vyraujantis Rytų gamintojo stereotipas - įrodyti, kad Rytų Europoje gamintojas pajėgus kokybiškai ir gera kaina gaminti, užtrunka laiko. Kitas didelis barjeras yra kokybiškos informacijos ir informacinių kanalų trūkumas ilgai užtrunka pirminių kontaktų paieška, analizė ir užmezgimas. Taip pat dalyvaujant parodose jaučiamas Lietuvos, kaip šalies, žinomumo trūkumas. Kitas barjero pavyzdys - kosmetikos gamybos įmonė susidūrė su teisinės sistemos neatitikimais, kai užregistravę savo prekinį ženklą Europos Sąjungos (ES) lygmeniu, Vokietijoje sulaukė teisinių ginčų dėl prekės ženklo pavadinimo. Iš perspektyvinių rinkų sąrašo kaip aktualiausia rinka, kurioje matytų plėtrą artimiausiu metu, įvardinta Ukraina. Dalis įmonių pastebi šiuo metu stipriai atsigaunančią Ukrainos rinką bei naujas galimybes Ukrainai pasirašius asociacijos sutartį su ES. Viena įmonė tyrė galimybės JAV rinkoje ir įvertino labai palankiai dėl rinkos dydžio, perkamosios galios, mentaliteto panašumo; kita įmonė taip pat planuoja testuoti savo produktus JAV rinkoje. Iš žvalgybinių rinkų aktualios įvardintos Kanados, PAR ir Arabijos pusiasalio rinkos, pastebima kad musulmoniškos kilmės rinkos irgi pradeda ieškoti kokybės tarp Europos gamintojų. Pastaruoju metu įmonės susiduria su biurokratiniais stabdžiais ir neefektyviu bendradarbiavimu dėl prekių kilmės dokumentų išdavimo muitinėje ir prekybos pramonės amatų rūmuose. Verslios Lietuvos atstovų užsienio rinkose paslauga įvardinta kaip labai geras įrankis pirminiams kontaktams užmegzti ir informacijai rasti. Esminė pagalba sektoriaus įmonėms būtų Lietuvos žinomumo skatinimas, įvaizdžio kūrimas (akcentuojant, kad galime kokybiškai gaminti) ir platesnių informacijos kanalų sukūrimas. Visi diskusijos dalyviai nurodė, kad sektoriaus eksportą plėtros rinkose paskatintų aktyvesnė ekonominio atstovavimo pagalba t.y. randant kokybišką informaciją apie rinkas, rinkos žaidėjus, įmones, pirminius kontaktus, aktualias parodas ir t.t. 243

245 BENDRIEJI EKSPORTO A SPEKTAI RINKŲ VERTINIMAS Plėtros rinkos šiuo metu neužima reikšmingos dalies įmonių eksporto struktūroje, bet jose numatoma plėtra per artimiausius 5 metus. Visos plėtros patrauklios perkamąja galia, dydžiu, vyraujančiomis kainomis, transportavimo kaštais. Dalis įmonių yra pradėję partnerių / klientų paiešką, dalyvavę parodose, bet susiduria tiek su informacijos trūkumu, tiek su menku Lietuvos žinomumo aspektu. Kosmetikos įmonei plėtojant įdirbį Švedijos rinkoje padėjo Versli Lietuva atstovų pagalba. Statybinės chemijos produktų distributoriaus ir automobilių dažymo sistemų ir kėbulo remonto medžiagų distributoriaus eksporto pagrindas yra NSV šalys, tačiau didelis potencialo šiose rinkose nėra jaučiamas. Aktyvinamas įdirbis kitose - iš ES šalių kaip sėkminga rinka išskiriama Rumunija, Malta. Taip pat dirbama su Belgijoje per partnerius. Automobilių eksploatacijos medžiagų ir reikmenų gamybos įmonės pagrindinės eksporto rinkos yra Baltarusija, Ukraina, Čekija. Kosmetikos gamybos įmonės eksportą pagrindą sudaro Baltijos šalys, Vokietija. Tačiau Vokietijoje plėtra gali būti pristabdyta dėl teisinių šalies rinkos niuansų, kai atsisakoma pripažinti įmonės prekės ženklą, registruotą ES mastu. Diskusijos dalyviai iš perspektyvinių rinkų kaip aktualiausią paminėjo Ukrainos rinką, dalis įmonių domėjosi, tyrėsi galimybes JAV rinkoje. Viena įmonė šiek tiek parduoda Japonijoje, bet įvardija kaip sunkią rinką su labai dideliais iššūkiais ir kultūriniais skirtumais. Iš žvalgybinių rinkų kategorijos kaip įdomios paminėtos JAE ir Arabijos pusiasalio rinkos (pvz. Kuveitas), bet vyraujančios problemos yra mentaliteto ir kainų skirtumai: europiečiai nėra konkurencingi su vietiniais gamintojais. Viena įmonė turi šiek tiek pardavimų PAR rinkoje, rinką vertina kaip įdomią. PAGRINDINIAI BARJERA I, RIBOTUMAI IR GALI MYBĖS Vienas pagrindinių eksporto barjerų yra nepakankamas Lietuvos žinomumas ir pasitikėjimo Rytų Europos gamintoju stoka mažas šalies žinomumas, patikimo įvaizdžio trūkumas riboja bendravimą su potencialiais partneriais ir klientais. Kitas barjerų yra Skandinavijos ir Vakarų Europos rinkų konservatyvumas ir mentaliteto skirtumai ( turiu pinigų, kodėl turėčiau pirkti pigiau ). Tačiau pastebima, kad pamažu atsiranda poreikis taupyti dabartinė naftos krizė skatina taupyti ir ieškoti pigesnių prekių. Dalis įmonių pažymėjo, kad trūksta tikslios informacijos apie parodas ( paštas lūžta nuo parodų pasiūlymų, bet informacija netiksli ), yra atvejų kai nuvykus į parodą lūkesčių neatitinka apie parodą skelbta informacija. Taip pat nėra kanalų, kurių pagalba būtų galima atsisijoti klientus, tikslingiau įvertinti pirminius kontaktus ir t.t. Atkreipta dėmesį, kad įmonė ne gamintoja negali pasinaudoti eksportą skatinančiomis priemonėmis (pvz, vykimu į parodas nacionaliniuose stenduose). Kosmetikos gamybos įmonei pagrindinis klientų atradimo šaltinis yra parodos, šiuo metu jaučiamas galimybės dalyvauti parodose su parama sumažėjimas ( kai buvo pristabdytos parodos šiam sektoriui, labai pasijautė sumažėjęs klientų srautas, sumažėjo prekyba ). 244

246 Neefektyvūs muitinės procedūros procesai dažnai nesutampa informacija / dokumentacija Lietuvos muitinėje ir užsienio muitinėje. Dokumentų tikslinimas kainuoja papildomo laiko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Sertifikatų gavimas ne ES rinkose taip pat reikalauja daug papildomų resursų. SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOK IETIJA, JK, PRANCŪZIJA) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Plėtros rinkos labiausiai patrauklios atstumu, perkamąja galia, rinkos dydžiu, kainomis. BENDRI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS Yra poreikis tikslingai ir prieinamai rinkos informacijai, kuris padėtų įvertinti konkrečius rinkos patrauklumo veiksnius parodas, pirminius kontaktus ir t.t. Yra poreikis šalies viešinimo didinimui, teigiamo įvaizdžio formavimui ir t.t. SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAELIS, UKRAINA) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Ukraina aktuali rinka dėl asociacijos sutarties su ES pasirašymo. JAV labai didelė, potenciali ir mentaliteto prasme artima rinka. BENDRI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS Logistikos kaštai, taip pat sertifikavimas brangus ir užimantis laiko. Japonija labai sudėtinga dėl kultūrinių skirtumų, Izraelis sunkiai sukalbama rinka. Dalis produktų netinka Kinijos rinkai dėl klimato sąlygų. SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, TURKIJ A, PAR) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Iš lėto besikeičiantis arabiškų šalių požiūris, t. y. kokybiško gamintojo iš Europos paieška sudaro naujas galimybes įmonių eksportui į JAE ir kitas aplinkines rinkas. Viena įmonė turi pardavimų PAR rinkoje, tikisi ir toliau ieškoti galimybių. Kanada panašumu patrauklumu prilyginama JAV rinkai. BENDRI BARJERAI, RIBOTUMAI IR GALIMYBĖS Eksportą į arabiškas šalis sąlygoja šalių mentalitetas ir vyraujančios kainos, perkamąja galią turinčių klientų nedaug, bet pamažu atsiranda. Sertifikatų gavimas šioms rinkoms reikalauja daug laiko ir resursų. Pateiktas pavyzdys, kaip užmezgus ryšį su JAE klientu ir jam išreiškus interesą atvykti į Lietuvą, buvo susidurta su sudėtinga vizų ir kitų dokumentų gavimo procedūra. Reikėtų diplomatinio atstovavimo JAE ir kitose arabiškose šalyse. 245

247 FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA inžinerinė pramonė Parengimo data: 2016 m. vasario 26 d. Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose15 Diskusijos vykdytojas: VšĮ Versli Lietuva BENDROJI INFORMACIJA ORGANIZACINĖ INFORMACIJA Data: 2016 m. vasario 24 d. Pradžia: 10:00 Trukmė: 2 val. Vieta: UAB Arginta posėdžių salė, Molėtų pl. 71, Vilnius Moderatorius: Justas Jurevičius, VšĮ Versli Lietuva vyr. analitikas Moderatoriaus padėjėjas: Nerijus Dovydėnas, VšĮ Versli Lietuva analitikas Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijos ataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams. Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacija ataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojas įsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktą formą). 1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras Šaltinis: VšĮ Versli Lietuva TIKSLAI Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tikslinių priemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų, kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų. Projektui Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas ; projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Versli Lietuva

248 Atskiros grupinės diskusijos metu siekiama išsiaiškinti, kiek apibrėžtos tikslinės rinkos svarbios konkrečioms įmonėms (esamiems eksporto rezultatams ir plėtros strategijai). Įmonių atstovai raginami identifikuoti specifinius patrauklumo aspektus bei galimybes, taip pat identifikuoti ribojimus bei barjerus (įskaitant tose tikslinėse rinkose, kuriuose veikla nevykdoma). Gauta informacija apibendrinama (kur tinkama), taip pat giliau nagrinėjama atskleidžiant specifinius problematikos niuansus. Tai vienas esminių grindžiamųjų elementų, kuriuo remiantis numatyta parengti konkrečius pasiūlymus dėl eksporto skatinimo priemonių koncentravimo ir koordinavimo, taip pat dėl naujų eksporto priemonių apibrėžimo. METODAS Diskusija vykdoma moderuojamos fokus grupės (angl. focus group) metodu. Siekiant diskusijos temos padengimo ir projekto metu vykdomų skirtingų fokus grupių informacijos palyginamumo, visų diskusijos formatas yra panašios struktūros (moderatorius užtikrina eigos laikymąsi). Diskusija vykdoma iš anksto parengto klausimyno (žr. Priedas Nr. 3) pagrindu, užtikrinant bendrųjų prasmingų klausimyne nurodytų teminių sričių16 padengimą. Skiriamas papildomas laikas diskusijos dalyviams įvardinti jiems svarbius (dažnai labai specifinius) klausimus ir idėjas (leidžiama išsiplėtoti problematiką, kuri aktuali daugumai atstovaujamų įmonių). Diskusijos eigoje buvo klausiami tikslinamieji ir apibendrinamieji klausimai, kurie tam tikru lygiu leidžia daryti pozicijų subendrinimus bei išgryninimus. Svarbu paminėti, kad fokus grupių metodu surinkta informacija negali būti laikoma reprezentatyvia sektoriaus lygiu (metodo pobūdis labiau kokybinis, reprezentatyvumą reiktų pagrįsti papildomais tiriamaisiais metodais). Tačiau tokios diskusijos metu pateikta informacija leidžia giliai ir konstruktyviai išgauti įmonių atstovų vertinimus, įvertinti jų nuomonę bei pasiūlymus tam tikro diskusinio objekto kontekste. DALYVIŲ PARINKIMAS Diskusijos dalyviai buvo atrinkti tikslingai siekiant subalansuoto subsektorių atstovavimo, taip pat buvo kreipiamas dėmesys į kitus svarbius sektoriaus struktūros aspektus (pvz. stambių / smulkių įmonių santykį ir kt.). Į tikslinį įmonių sąrašą nebuvo įtraukiamos itin specifinių veiklų įmonės dėl diskusijos konstruktyvumo ir geresnės dinamikos motyvų (jų poreikiai turi būti atskleisti taikant kitus tyrimų metodus). DALYVIAI Diskusijoje dalyvavo ir savo vertinimus pateikė septynių inžinerinės pramonės įmonių atstovai. 1 lentelė. Diskusijos dalyvių sąrašas Eil. Nr. Įmonė Subsektorius 1 Panevėžio Aurida, UAB 2 3 BaltLED, UAB BCT, UAB 4 5 Arginta Engineering, UAB Aedilis, UAB 6 Aedilis, UAB 7 Progresyvūs Verslo Sprendimai, UAB Precizika Metrology, UAB inžineriniai įrenginiai metalo inžinerijos prod. apšvietimo sistemos inžineriniai įrenginiai, metalo inžinerijos prod. inžineriniai įrenginiai inžineriniai sprendimai energetikai ir pramonei inžineriniai sprendimai energetikai ir pramonei inžinerinės pram. įmonių vystymas inžineriniai įrenginiai metalo inžinerijos prod. 8 Vardas, Pavardė Pareigos Mantas Klupšas generalinio direktoriau pav. Irmantas Gelminauskas pardavimų vadovas Evaldas Rimša verslo plėtros vadovas Evaldas Stralkus pardavimų sk. vadovas Evaldas Paliliūnas pardavimų vadovas Raimundas Slavinskas direktorius Tomas Jaskelevičius direktorius Andrejus Šaninas generalinis direktorius DISKUSIJOS EIGA Klausimyne apibrėžtos teminės sritys konkrečių rinkų (jų grupių) lygiu: 1) aktualumas ir patrauklumo aspektai šalių lygiu; 2) pagrindinės galimybės; 3. pagrindiniai ribojimai / barjerai; 4. viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemonių aktualumo ir poveikio vertinimas (patirtis ir poreikiai)

249 Moderatorius diskusijos pradžioje pristatė projekto Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas turinį ir tikslus, apibrėžė diskusijos struktūrą ir eigą, taip pat atsakė į pirminius diskusijos dalyvių klausimus. Po šios dalies buvo pereita prie diskusijos, kuri rėmėsi iš anksto parengtu klausimynu (žr. Priedas Nr. 3), tačiau taip pat skiriant laiko išklausyti ir fiksuoti aktualiems bei diskusijos dalyviams svarbiems aspektams. DISKUSIJOS TURINYS ESMINIAI MOMENTAI Lietuvos inžinerinė pramonė eksporto veiklą vysto B2B (verslas-verslui) segmente, tai yra iš esmės gamina komponentus, gaminius arba teikia intelektines paslaugas kitoms užsienio įmonėms. Tai lemia, kad dalis įmonių turi nedaug klientų, kuriems koncentruoja savo produkciją siaurame rinkų rate (arba tiksliau sunku nuspėti, kur nukeliauja produkcija, kurioje panaudoti lietuviškų įmonių komponentai). Tokiu būdu Lietuvos įmonės dalyvauja globaliose tam tikro produkto vertės grandyje ir tai nulemia labai kitokią raidos faktorių specifiką negu sektoriams, kurie gamina galutinį plataus vartojimo produktą. Diskusijoje dalyvavusios įmonės iš esmės sutiko, kad joms pristatytas Lietuvos tikslinių eksporto rinkų sąrašas atitinka sektoriaus orientaciją ir yra labai aktualus diskusijoje atstovaujamoms įmonėms. Daugumos diskusijoje dalyvavusių įmonių pagrindiniai klientai, taigi ir eksporto rinkos koncentruojasi Vokietijos ir Skandinavijos rinkose (ypač Švedijos), tačiau eksportuojama ir į kitas ES šalis. Vokietijos svarba šiuo atveju išskirtinė, kada šioje rinkoje yra didžiausia inžinerinės pramonės koncentracija Europoje, o šio sektoriaus įmonės sudaro esminę klientų bazę Lietuvos įmonėms. Diskusijos metu pabrėžta, kad Lietuvos inžinerinė pramonė yra itin aukštą pridėtinę vertę kuriantis sektorius, kuris privalo būti laikomas prioritetiniu ir kurio reikšmė ateityje turi tik didėti. Lietuvos inžinerinės pramonės lygis per penkiolika metų transformavosi iš esmės, ir jaučiamas neblogas pagreitis toliau keliant standartus ir teikiant vis didesnę pridėtinę vertę turinčius gaminius bei intelektinius produktus. Tikėtina, kad per ateinančiu penkis metus Lietuvos ekonomikos struktūroje inžinerinė pramonė užims didesnę dalį Lietuvos ekonomikos struktūroje. Tam itin svarbi Lietuvos sektoriaus branda, prasidėję klasterizacijos procesai ir sėkmingas šio sektoriaus šakinės asociacijos (LINPRA) veikla. Diskusijoje dalyvavusios įmonės pristatė jų sektoriaus ir ekonominės diplomatijos bendradarbiavimo modelį, kurį sugeba sėkmingai taikyti veikdamos per šakinę asociaciją LINPRA ir kuris duoda gerus rezultatus. Toks modelis galėtų tapti norma siekiant vystyti Lietuvos inžinerinės pramonės potencialą. Šio modelio esmė prioritetinėse rinkose turėti tikslingą planą konkrečiai ambasadai (tarkim tik prioritetinėse rinkose) su sektoriui aktualiomis veiklos gairėmis bei tikslingu stambiųjų potencialių užsakovu Lietuvos įmonėms sąrašu. Veikdamas su sektoriaus ekspertais ambasadų arba ekonominio korpuso atstovai turi misiją supažindinti didžių įmonių vadovybę su Lietuvos inžinerinės pramonės potencialu. Pabrėžta, kad tikslinėse rinkose svarbu koordinuot ambasadų ekonominės diplomatijos veiklą, kad ji atitiktų Lietuvos prioritetinių sektorių interesus. Čia pristatytas veiklos modelis duoda gerus rezultatus dirbant Skandinavijos ir kitose Vakarų šalyse. BENDRIEJI EKSPORTO A SPEKTAI RINKŲ VERTINIMAS Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės dažniau veikia kaip tiekėjos galutinius įrenginius gaminančioms Vakarų šalių stambioms įmonėms. Taigi pasaulinių vertės kūrimo grandžių sąrangos pokyčiai yra labai daug lemiantys tokia veikla užsiimančioms įmonėms. Lietuvos įmonės dažnai gamina produktą, kuris įdiegiamas į kitus įrenginius (tai irgi lemia, kad produkciją realiai gali įsigyti klientas kitoje šalyje negu pirminis partneris). 248

250 Vertindamos pristatytą Lietuvos tikslinių rinkų sąrašą visos diskusijoje dalyvavusios įmonės sutiko su jo aktualumu inžinerinės pramonės sektoriui. Buvo kelis kartus paminėta, kad tarp žvalgybinių rinkų galimai verta turėti Iraną, kurio įmonės šiuo metu aktyviai ieško jų poreikius tenkinančius vakarietiškų produktų. Paminėta, kad galimai verta imtis veiksmų siekiant geriau suprasti šios rinkos galimybes Lietuvos sektoriui. Taip pat potencialiai labai svarbios (dėl inžinerinės pramonės gigantų koncentracijos) yra Kinijos, Taivano, Japonijos rinkos. Viena diskusijoje dalyvavusi įmonė šiuo metu daugiau dirba su NVS rinka, tačiau turi aiškią strategiją didesnį dėmesį skirti Vokietijos rinkai ir ieškoti galimybių tenai. Kaip esminius rinkų patrauklumo aspektus įmonės nurodė pirminį kontaktą ir pirminė pasirinktą eksporto strategiją. Svarbūs kriterijai tam buvo rinkų artumas, taip pat įvardinta, kad koncentravimasis yra natūralus, po to kai išpildomi tam tikri klientui reikalingi reikalavimai ir prie jo prisiderinama siekiama išlaikyti tam tikrą stabilumą. Buvo įvardinta, kad inžinerinei pramonės veiklos rezultatą galima skirstyti į dvi kategorijas: intelektinį produktą ir materialųjį produktą. Intelektinis produktus pasižymi didesne galimybe būti eksportuotas tolesnes rinkas, šios eksporto potencialas tikėtina tik didės. PAGRINDINIAI BARJERA I, RIBOTUMAI IR GALI MYBĖS Dauguma diskusijos dalyvių paminėjo, kad inžinerinė pramonė negamina plataus vartojimo prekių, t. y. iš esmės priimanti B2B modelį. Šis aspektas nulemia tam tikrą klientų ieškojimo ir rinkų parinkimo sąrangą, kurioje išpildoma tam tikra vertės grandis. Pagrindinės galimybės yra surasti patikimus didelius globalius žaidėjus ir įsijungti į jų tiekimo grandinę. Įmonės paminėjo, kad Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriui ypač svarbus darbas su pasauliniais, globaliai šio sektoriaus žaidėjais. Pabrėžta, kad reikalinga nuolat megzti ryšius su didžiausioms, globalioms kompanijoms, kuriuos ilgainiui padėtų įtvirtini Lietuvos gamintojus aukštesnės vertės grandinės dalyje. Diskusijoje dalyvavęs įmonės atstovas pristatė veikiantį modelį kaip pajungiant Lietuvos diplomatinį korpusą užtikrinti naujų stambių žaidėjų įėjimą į Lietuvos tiekimo sistemą. Buvo pristatytas koordinuotas veikimas pagal planą, t. y. įmonių atstovai teikia trumpą sąrašą stambių bendrovių su jų profiliu, kuris teikiamas ambasadoms. Užduotis yra padėti globalių organizacijų vadovams atrasti Lietuvą ir susipažinti su Lietuvos inžinerinio korpuso ar specialiais įmonių gebėjimais. Tokia veikla jau davė daug gerų rezultatų. Šiam modeliui toliau vystantis svarbu aiški ir skaidri verslo ir ambasadų komunikaciją ir puikus eksporto darbotvarkės išmanymas. Ambasadorius turi žinoti pramonės sektoriaus specifiką ir poreikį (turi turėti aiškias gaires). Kelių įmonių atstovų buvo pabrėžė, kad Lietuvos inžinerinės pramonės lygis per penkiolika metų transformavosi iš esmės ir toliau tęsiasi, todėl tikėtina, kad per ateinančiu penkis metus Lietuvos ekonomikos struktūroje inžinerinė pramonė užims daugiau. Svarbiausia pabrėžti, kad dabartinėje stadijoje svarbu užtikrintai išeiti į tarptautinę rinką ir tendencijos teigiamos (įmonės pradėjo bendradarbiauti ir veikti kartu dėl bendrų užsakymų). Dalis diskusijos dalyvių nurodė, kad eksporto veiklą dažnai vykdo naudodamasis partnerių distributorių/partnerių paslaugomis. Jų pagalba ypač pasiteisina tose rinkose, kur reikalinga specifinis rinkos išmanymas, arba kur specifiniai verslo kultūros, mentaliteto aspektai. Įmonė daugiausiai dirba tiesiogiai su klientais, bet tam tikrais atvejais (daugiausia tolimesnėse rinkose) klientus pasiekia ir per distributorius. Vienas diskusijoje dalyvavęs įmonės atstovas nurodė, kad jų įmonei labai svarbu tampriai dirbti su klientu ir gerai suprasti jo poreikius labai detaliu lygiu. Tai ypač susiję su tuo, kad įmonė teikia ne galutinius 249

251 technologinius sprendimus užsakovui, todėl svarbu intensyviai instruktuoti klientą ir palaikyti tamprų kontaktą su juo. Įmonė dirba su stambioms globalioms kompanijoms dėl tikrų ir tvarių kontaktų užmezgimas yra svarbus iššūkis. PAGRINDINIAI BARJERA I, RIBOTUMAI IR GALI MYBĖS LIETUVOS IR SEKTORIAUS ĮVAIZDŽIO PROBLEMA Visos diskusijoje dalyvavusios įmonės nurodė, kad susidūrė su mažo Lietuvos žinomumo problema [ nuvažiavę į Kinija daugiausia sustojame prie skaidrės kur Lietuva pažymėta žemėlapyje ]. Viena įmonė nurodė, kad šalies įvaizdžio problema mažiau aktuali ilgiau rinkoje dirbančioms įmonėms [ mes šalies brandą pakeitėm savo brandu ; atvažiavus klientams tarkim iš Šveicarijos, jie nustemba pamatę mūsų šalies ir įmonių lygį, nes jų išankstinis vertinimas kažkoks juodas plėmas šalies Rusijos ; atvažiavę klientai iš Vokietijos eidami po Vilniaus senamiestį nustemba, jie nesitiki tokio šalies išsivystymo lygio, tikisi kažko panašaus kaip Rumunijoj ]. Daugelis diskusijoje dalyvavusių įmonių sutiko, kad jų sektoriui svarbu, jog pati šalis būtų pateikiama kaip inovatyvi, technologiškai pažangi valstybė, reikia pabrėžti inžinerinį išsilavinimą įgyjančių studentų santykinį skaičių tenkantį milijonui gyventojų. Diskutuodami apie įvaizdį įmonių atstovai nurodė, kad svarbu akcentuoti Lietuvos produkcijos kokybę (kvalifikuota darbo jėga, pažangūs įrengimai), perimtas vakarietiškas vadybos tradicijas, kuriamą vertę, kaina nėra pirmaeilis dalykas (t. y. nėra tikslingas pigios šalies įvaizdžio formavimas). Verta pabrėžti, kad daug Lietuvos įmonių sėkmingai dirba reikliose Vakarų rinkose, taip pat, kad mūsų išgyvenama transformacija yra greita, mūsų verslas geba greitai prisitaikanti. Reikia pabrėžti žinutę, kad darome beveik taip gerai kaip vakariečiai, bet greičiau ir lanksčiau [ vokiečiai puikiai dirba su kinais, kai reikia mažos kainos, Lietuva kaina jau nepakonkuruoja ; mūsų kaina yra dar gerokai mažesnė negu vokiečių, bet mes labai toli nuo pačių pigiausių ]. Daugelio įmonių atstovai sutiko, kad labai svarbu pabrėžti išskirtinę Lietuvos IRT infrastruktūrą, kuria galime palikti įspūdį / nustebinti daugelį Vakarų klientų. Nurodyta, kad gamybinėms įmonėms, kurios siekia diegto smart gamybos valdymo sistemas, IRT infrastruktūra yra itin svarbi šio pažangių procesų sklandai [ apdorota informacija keliauja į duomenų centrus ir apdorota grįžta atgal į procesus vykdančius vienetus ; jei interneto ryšys lėtas, informacijos ir apdorojimo sparta galimai nebus labai sklandi ]. Įmonė įvardijo, kad Skandinavijos rinkoje buvo susidurta su stereotipų problema, kad Lietuva laikoma pakankamai svetima Rytų sferos šalimi. Buvo išplėtota platesnė šalies įvaizdžio problema, kad Lietuvos įvaizdis Skandinavijoje nėra vystomas. Įvardinta, kad Estija yra daug labiau žinoma Skandinavijoje ir ta šalis aktyviai pristato savo pasiekiamus. Vis daugiau švedų ir kitų užsieniečių lankosi Lietuvoje ir ją atranda, tai tikėtina lems vis geresnį šalies įvaizdį Vakaruose ir galimai didesnį pasitikėjimą Lietuvos įmonėmis. KITI ASPENTKAI Bent kelios diskusijoje dalyvavusios įmonės nurodė, kad jų sėkmę tam tikroje rinkoje riboja vietinių gamintojų konkurencija (ir klientų polinkis labiau rinktis vietinę produkciją). Atstovai nurodė, kad labiau negu Lietuvos nežinomumas juos riboja potencialių klientų polinkis labiau rinktis vietinės kilmės produkciją, taip pat pirmumas teikiamas Vakarų įmonėms [ kitos vokiškos įmonės prieš priimdamos sprendimą Rytų šalių produkciją vertina priekabiau, ir tikrai rinksi labiau vietinės kilmės įmones, nebent bus pasiūlyta ženkliai geresnis kainos/kokybės santykis ]. Taip pat dažnai galioja netiesioginiai barjerai, pvz. tokie kaip galėjimas pasinaudoti tam tikroms lengvatoms tik tam tikroms įmonėms priklausančioms asociacijos į kurias dažniau įeina vietinei gamintojai arba reikalavimai specifiniams vietiniams sertifikatams. Šiokia tokia konkurencija jaučiama ir iš pigesnių šalių, tokių kaip Pakistanas ar Indija, tačiau tų šalių gamintojams sunkiau išpildyti kokybinius reikalavimus. 250

252 Buvo paminėta, kad šalies ekonominės diplomatijos korpusas galimai per daug išsiskaidęs ir nekoncentruotas, todėl jo efektyvumas ribotas. Taip pat svarbus nuoseklumas ir darbo tęstinumas atskirų šalių atstovybėse. SPECIFINIAI ASPEKTAI PLĖTROS RINKOMS (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, VOK IETIJA, JK, PRANCŪZIJA) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Dauguma įmonių paminėjo Skandinavijos (dali įmonių žiūri į šį regioną kaip į vieną rinką) šalis kaip itin svarbias joms rinkas tiek dabar, tiek plėtros perspektyvoje. Viena metalo inžinerijos produktus gaminant įmonė, nurodė, kad Švedijoje ir Suomijoje koncentruoja arti 90 proc. savo eksporto. Kelios metalo inžinerinius sprendimus gaminanti įmonės nurodė, kad jų pagrindinė rinka yra Vokietija ( viena nurodė, kad ten nukreipta daugiau negu pusę eksporto, dauguma kitų įmonių rimtai vertina plėtros galimybes į šią rinką). Taip pat kaip itin svarbios rinkos tokioms įmonėms nurodyta Švedijos, Norvegijos rinkas (buvo minimos ir kitos Skandinavijos šalys). Taip pat su kiek mažesniu akcentu daugelio įmonių buvo minima JK, Prancūzija. Dalis metalo inžinerinius produktus gaminančių įmonių nurodė, kad jos dirba su dideliais pramoniniais gamintojais, tai apsprendžia ir rinkų patrauklumo kriterijų, t. y. Vokietijoje yra didžiausia dalis Europoje stambiųjų gamintojų, todėl natūralus, kad dėmesys čia krypsta. Taip pat pabrėžta, kad bent daliai įmonių jų veiklos specifika lemia, kad vertinimas pagal šalių rinkas nėra tiek tikslus. Įmonės pabrėžė, kad dirbama su klientais, kurie jų produkciją naudoją galutiniam produktui, kuris dažnai gabenamas į dar kitas šalis. Vienomis svarbiausiomis buvimo tam tikroje rinkoje priežastimis buvo nurodyta: priminis kontaktas, rinkos artumas ir poreikių specifika atitinkanti Lietuvos įmonių galimybes. Pabrėžta, kad Vokietijoje yra didžiausia inžinerinės pramonės koncentracija Europoje, natūralu, kad didžioji dalis galimų klientų (dauguma šio sektoriaus įmonių dirba B2B segmente) yra būtent čia. Vertindamos patrauklumo aspektus dalis įmonių nurodė, kad nustatydamos savo eksporto strategiją visas rinkas vertino pagal rinkos dydžio ir kitus kriterijus. Pasirinkus prioritetines šalis buvo vykdomi aktyvus veiksmai po kurių atsirasdavo pirminis partneris. Svarbiausi nurodyti patrauklumo aspektai: istoriniai ryšiai, ankstyvas įsitvirtinimas. Taip pat ypač svarbus rinkos artumas, ne tik galėjimas tiekti eksporto plėtras, bet ir prireikus greitai sureaguoti į kliento poreikius pas jį nuvykstant. Paminėta, kad įmonėms svarbus susikalbėjimas anglų kalba. Kitos diskusijoje dalyvavusios įmonės (gamina metalo inžinerijos produkciją) atstovas nurodė, kad daugiausia dėmesio skiriama Vokietijos rinkai. Pagrindiniai patrauklumo aspektai yra potencialių klientų bazė, kuriems yra ką pasiūlyti konkurencingoms kainoms. Tiesa bent šiuo metu įmonės eksporto geografijoje svarbiausią vietą užima NVS rinkos. Nurodyta, kad sudėtingiau įeiti Vakarų rinkas riboja SPECIFINIAI ASPEKTAI PERSPEKTYVINĖMS RINKOMS (JAV, KINIJA, JAPONIJA, IZRAEL IS, UKRAINA) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Viena įmonė nurodė, kad JAV yra jau didžiausia rinka. Bent kelios teigė, kad JAV, Japonija ir Kinija tikrai įdomios rinkos perspektyvoje, bent viena tokiomis įvardino Izraelį. Kelios nurodė, kad Ukraina yra svarbi rinka. Ukrainą įvardinta kaip labai įdomią ateityje rinką. Įvardinta, kad 2015 m. jau buvo gana sėkmingi Ukrainoje [ kai karas tapo norma partneriai pradėjo teikti nuoseklesnius užsakymus ]. 251

253 SPECIFINIAI ASPEKTAI ŽVALGYBINĖMS RINKOMS (JAE, KANADA, T URKIJA, PAR) AKTUALUMAS IR PATRAU KLUMO ASPEKTAI Iš žvalgybinių rinkų nebent Kanada, bet daug įdomesnis Iranas [ jie patys rodo dėmesį, jiems visko reikia ]. Viena įmonė nurodė JAE kaip aktualią rinką, nemažai įmonių teigė, kad ši rinka gali būti įdomi. Nei viena įmonė neįvardino PAR kaip aktualią ar ilgesniu laikotarpiu perspektyvią rinką [ PAR nėra mums rinkos visai ]. 252

254 FOKUS GRUPĖS (DISKUSIJOS) ATASKAITA transporto ir logistikos paslaugos Parengimo data: 2016 m. kovo 18 d. Diskusijos tema: Eksporto situacija ir perspektyva Lietuvos tikslinėse eksporto rinkose17 Diskusijos vykdytojas: VšĮ Versli Lietuva BENDROJI INFORMACIJA ORGANIZACINĖ INFORMACIJA Data: 2016 m. kovo 17 d. Pradžia: 14:00 Trukmė: 2 val. Vieta: VšĮ Versli Lietuva A. Goštauto g. 40A, 7 aukšto posėdžių salė, Vilnius Moderatorius: Nerijus Dovydėnas, VšĮ Versli Lietuva vyr. analitikas Moderatoriaus padėjėjai: Thomas Notten, VšĮ Versli Lietuva analitikas Turinio fiksavimas ir turinio kokybės užtikrinimas: ataskaita tikslinama pagal diskusijos video įrašą; diskusijos ataskaitos projektas buvo siunčiamas dalyviams pastaboms ar patikslinimams. Informacijos panaudojimo tikslingumo ir konfidencialumo užtikrinimas: diskusijos metu gauta informacija ataskaitoje pateikta subendrinta (neidentifikuojant konkrečios įmonės ar jos atstovo pozicijos), vykdytojas įsipareigoja tikslingam surinktos informacijos panaudojimui ir video įrašo neplatinimui (žr. Priede Nr. 2 pateiktą formą). 1 paveikslas. Diskusijos video įrašo stopkadras Šaltinis: VšĮ Versli Lietuva TIKSLAI Diskusija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuoto eksporto prioritetų gryninimo ir tikslinių priemonių parinkimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama koncentruoti ir efektyviau įgyvendinti viešojo sektoriaus eksporto skatinimo priemones. Sektorių grupinės diskusijos yra vienas iš šio projekto metu taikomų metodų, kuriuo siekiama ištirti verslo situaciją bei poreikius apibrėžtuose dešimt tikslinių rinkų. Projektui Lietuvos tikslinės rinkos: prioritetų išgryninimas, galimybių analizė, verslo poreikiai ir priemonių pasiūlymas ; projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Versli Lietuva

Europass Gyvenimo aprašymas

Europass Gyvenimo aprašymas Europass Gyvenimo aprašymas Asmeninė informacija Vardas Pavardė Telefonas +370 (652) 00356 El. paštas jan.maciejevski@gmail.com, jan.maciejevski@vaikoteises.lt Gimimo data 1975 m. gegužės 28 d. Lytis Vyras

Detaljer

NUF- Norvegijoje registruota užsienio bendrovė - įmonė

NUF- Norvegijoje registruota užsienio bendrovė - įmonė NUF- Norvegijoje registruota užsienio bendrovė - įmonė Nuo 2015 metų sausio pirmos dienos yra įvedama nauja atsiskaitymo sistema visiems darbdaviams. Pranešimas apie darbo užmokestį, darbo sąlygas, mokesčių

Detaljer

BARNEKONVENSJON VAIKO TEISIŲ KONEVENCIJA

BARNEKONVENSJON VAIKO TEISIŲ KONEVENCIJA BARNEKONVENSJON VAIKO TEISIŲ KONEVENCIJA Artikkel 1 1 straipsnis I denne konvensjonen menes med barn ethvert menneske under 18 år, hvis ikke barnet blir myndig tidligere etter den lovgivning som gjelder

Detaljer

VAIKAI DAUGIAKALBĖSE ŠEIMOSE. INFORMACINĖ BROŠIŪRA Litauisk

VAIKAI DAUGIAKALBĖSE ŠEIMOSE. INFORMACINĖ BROŠIŪRA Litauisk VAIKAI DAUGIAKALBĖSE ŠEIMOSE INFORMACINĖ BROŠIŪRA Litauisk 1 PRATARMĖ Ši informacinė brošiūra aptaria 10 tėvų dažnai užduodamų klausimų apie daugiakalbę vaikų raidą. Be to, ši brošiūra yra skirta vaikų

Detaljer

Ordliste for TRINN 2 (utviklende matematikk-oppgavehefter 2Aog 2B- refleksjonsord som kan hjelpe å forstå oppgaver)

Ordliste for TRINN 2 (utviklende matematikk-oppgavehefter 2Aog 2B- refleksjonsord som kan hjelpe å forstå oppgaver) Ordliste for TRINN 2 (utviklende matematikk-oppgavehefter 2Aog 2B- refleksjonsord som kan hjelpe å forstå oppgaver) Bok og side Ord på norsk Forklaring på norsk/synonym/illustrasjon På morsmål (LITAUISK)

Detaljer

NAUJAI ATVYKĘ Į NORVEGIJĄ? Litauisk

NAUJAI ATVYKĘ Į NORVEGIJĄ? Litauisk NAUJAI ATVYKĘ Į NORVEGIJĄ? Litauisk Allmennyttige midler fra Kas parengė šį vadovą (Hvem har utarbeidet veilederen) Bergen Uavhengige Sosialrådgivning (BUS), Feltteamet, Høgskolen i Bergen (Nepriklausomas

Detaljer

SVEIKI ATVYKĘ DIRBTI Į NORVEGIJĄ!

SVEIKI ATVYKĘ DIRBTI Į NORVEGIJĄ! SVEIKI ATVYKĘ DIRBTI Į NORVEGIJĄ! Litauisk versjon Įžanga Sveiki atvykę dirbti į Norvegiją. Daug kas pas mus, žinoma, bus skirtinga, nei esate įpratęs savo šalyje. Galbūt Jūs jau beveik susipažinote su

Detaljer

Brukerveiledning på litauisk for Dymista Nesespray, suspensjon 137 mikrogram / 50 mikrogram per spray (azelastinhydroklorid/flutikasonpropionat)

Brukerveiledning på litauisk for Dymista Nesespray, suspensjon 137 mikrogram / 50 mikrogram per spray (azelastinhydroklorid/flutikasonpropionat) Brukerveiledning på litauisk for Dymista Nesespray, suspensjon 137 mikrogram / 50 mikrogram per spray (azelastinhydroklorid/flutikasonpropionat) Purkštuvo paruošimas Dymista 137 mikrogramai/50 mikrogramų/dozėje

Detaljer

Džiovintuvo Naudotojo instrukcija Tørketrommel Brukerhåndboken DPU 7340 X 2960310567_LT/031214.1652

Džiovintuvo Naudotojo instrukcija Tørketrommel Brukerhåndboken DPU 7340 X 2960310567_LT/031214.1652 Džiovintuvo Naudotojo instrukcija Tørketrommel Brukerhåndboken DPU 7340 X 2960310567_LT/031214.1652 Pirmiausiai perskaitykite šią naudojimo instrukciją! Gerbiamas pirkėjau, Mes tikimės, kad šis gaminys,

Detaljer

NAUJAS PRAKTINIS MĄSTYMAS

NAUJAS PRAKTINIS MĄSTYMAS Leif Runar Forsth Sisteminis NAUJAS ir kūrybiškas PRAKTINIS problemų MĄSTYMAS sprendimas A Leif Runar Forsth NAUJAS PRAKTINIS MĄSTYMAS Iš norvegų kalbos vertė Brigita Urmanaitė Leif Runar Forsth NAUJAS

Detaljer

Darbo užmokestis ir darbo sąlygos Norvegijoje

Darbo užmokestis ir darbo sąlygos Norvegijoje LIETUVIŠKAI Darbo užmokestis ir darbo sąlygos Norvegijoje Informacija darbuotojams iš Čekijos Respublikos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos Sveiki atvyk dirbti

Detaljer

Ordliste for TRINN 3

Ordliste for TRINN 3 Ordliste for TRINN 3 (utviklende matematikk-oppgavehefter 3Aog 3B- refleksjonsord som kan hjelpe å forstå oppgaver) Bok og side Ord på norsk Forklaring på norsk/synonym/illustrasjon Oppgavehefte 3A I oppgavetekstene

Detaljer

WELCOME PACKAGE / MENTOR S GUIDE BOOK MENTORENS GUIDEBOK. Grundtvig Project Number: 142099-LLP-1-2008-1-DK-GRUNDTVIG-GMP

WELCOME PACKAGE / MENTOR S GUIDE BOOK MENTORENS GUIDEBOK. Grundtvig Project Number: 142099-LLP-1-2008-1-DK-GRUNDTVIG-GMP WELCOME PACKAGE / MENTOR S GUIDE BOOK MENTORENS GUIDEBOK Grundtvig Project Number: 142099-LLP-1-2008-1-DK-GRUNDTVIG-GMP WELCOME PACKAGE / MENTORENS GUIDEBOK KONTAKTDETALJER I PARTNERSKAPET DANMARK Elizabeth

Detaljer

Jūsų socialinės apsaugos teisės. Norvegijoje

Jūsų socialinės apsaugos teisės. Norvegijoje Jūsų socialinės apsaugos teisės Norvegijoje Šiame vadove pateikta informacija buvo parengta ir atnaujinta glaudžiai bendradarbiaujant su Tarpusavio informavimo apie socialinę apsaugą sistemos (Mutual Information

Detaljer

AB DnB NORD bankas m. šešių m nesių tarpinis konsoliduotas pranešimas

AB DnB NORD bankas m. šešių m nesių tarpinis konsoliduotas pranešimas 2007 m. šešių m nesių tarpinis konsoliduotas pranešimas TURINYS 1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas.. 3 2. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys. 3 3. Emitento pagrindin s veiklos

Detaljer

EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ DEKLARACIJA

EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ DEKLARACIJA LT EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ DEKLARACIJA pagal III priedą prie Reglamento (ES) Nr. 305/2011 (Statybos produktų reglamento) Hilti CFS-C P priešgaisrinė rankovė Nr. Hilti CFS 0843-CPD-0102 1. Produkto tipo

Detaljer

AB SNAIG, mons kodas , Pramons g. 6, Alytus, Lietuva

AB SNAIG, mons kodas , Pramons g. 6, Alytus, Lietuva AB SNAIG KONSOLIDUOTOS TARPINS FINANSINS ATASKAITOS IR KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS UŽ ŠEŠI MNESI LAIKOTARP, PASIBAIGUS 2015 M. BIRŽELIO 30 D. (NEAUDITUOTA) TURINYS BENDROSIOS NUOSTATOS... 3 FINANSINS

Detaljer

SEMENTBASERT AVRETTINGSMASSE I SAMSVAR MED EUROPEISKE STANDARDER

SEMENTBASERT AVRETTINGSMASSE I SAMSVAR MED EUROPEISKE STANDARDER SEMENTBASERT AVRETTINGSMASSE I SAMSVAR MED EUROPEISKE STANDARDER Pluoštu sustiprintas savaime išsilyginantis mišinys EN 13813 PRODUKTO APIBŪDINIMAS Uniplan yra pluoštu sustiprintas cementinio pagrindo

Detaljer

Įvadinė pamoka. Nemokama norvegų kalbos pamoka

Įvadinė pamoka. Nemokama norvegų kalbos pamoka Įvadinė pamoka Nemokama norvegų kalbos pamoka Norite greitai ir linksmai išmokti norvegų kalbą? Užmirškite nuobodžius, brangiai kainuojančius kursus mokykitės kur kas efektyviau su norvegu24.lt. Norvegų

Detaljer

Sangrąžinių veiksmažodžių teikimas dvikalbiuose žodynuose. Presenting of Reflexive Verbs in Bilingual Dictionaries

Sangrąžinių veiksmažodžių teikimas dvikalbiuose žodynuose. Presenting of Reflexive Verbs in Bilingual Dictionaries žmogus ir žodis 2012 III lingvistika Sangrąžinių veiksmažodžių teikimas dvikalbiuose žodynuose Presenting of Reflexive Verbs in Bilingual Dictionaries Vilniaus universitetas Skandinavistikos centras Universiteto

Detaljer

Draugystės g. 17 LT Kaunas El. p.:

Draugystės g. 17 LT Kaunas El. p.: Draugystės g. 17 LT-51229 Kaunas El. p.: info@trikdis.lt www.trikdis.com Šis dokumentas supažindina su valdikliu GV15, jo panaudojimu, savybėmis, veikimu ir veikimo parametrų nustatymu. Valdiklis GV15

Detaljer

Kergimas ir rujos kontrolė.

Kergimas ir rujos kontrolė. Kergimas ir rujos kontrolė www.geno.no Didžiausia finansinė nauda iš pieno gamybos gaunama karvėms veršiuojantis kartą per metus. Tai reiškia, kad karvė turi būti veršinga ne vėliau kaip po dienų nuo veršiavimosi.

Detaljer

FINANSINIŲ PASLAUGŲ VADOVAS

FINANSINIŲ PASLAUGŲ VADOVAS FINANSINIŲ PASLAUGŲ VADOVAS Darius Andriukaitis Zita Čeponytė Daiva Jurevičienė Karolina Kriščiukaitytė Mindaugas Vaičiulis Reda Vaitkunskienė Julita Varanauskienė 1 ISBN 978-9955-783-03-9 Finansinių paslaugų

Detaljer

INSTRUKSJONER FOR TILBEREDNING OG INJEKSJON AV CIMZIA PÅ LITAUISK INSTRUKCIJOS, KAIP PARUOŠTI IR ATLIKTI CIMZIA INJEKCIJĄ

INSTRUKSJONER FOR TILBEREDNING OG INJEKSJON AV CIMZIA PÅ LITAUISK INSTRUKCIJOS, KAIP PARUOŠTI IR ATLIKTI CIMZIA INJEKCIJĄ INSTRUKSJONER FOR TILBEREDNING OG INJEKSJON AV CIMZIA PÅ LITAUISK (certolizumab pegol) INSTRUKCIJOS, KAIP PARUOŠTI IR ATLIKTI CIMZIA INJEKCIJĄ Veiledningen er hentet fra EMA (European Medicines Agency)

Detaljer

Norsk Morsmål: Tegning (hvis aktuelt)

Norsk Morsmål: Tegning (hvis aktuelt) Ord og begreper Norsk Morsmål: Tegning (hvis aktuelt) Få mažai Mange daug Venstre kairė Høyre dešinė Øverst aukščiausiai esantis Nederst žemiausiai esantis Lite mažai Mye daug Flest Færrest Oppe daugiausiai

Detaljer

Prekvalifisering - Designtjenester

Prekvalifisering - Designtjenester Prekvalifisering - Designtjenester Info Versija 2 Nuoroda http://com.mercell.com/permalink/45521028.aspx Išorinis pasiūlimas 2014-653127 Skelbimo tipas Pirkimai Dokumento tipas Skelbimas apie sutartį (pirkimą)

Detaljer

Eksamen PSP5221 LITAUISK nivå III Privatistar/Privatister. Nynorsk/Bokmål

Eksamen PSP5221 LITAUISK nivå III Privatistar/Privatister. Nynorsk/Bokmål Eksamen 17.11.2010 PSP5221 LITAUISK nivå III Privatistar/Privatister Nynorsk/Bokmål Nynorsk Eksamensinformasjon Eksamenstid: Hjelpemiddel: Bruk av kjelder: Kjelder: 5 timar Alle hjelpemiddel er tillatne.

Detaljer

MIKROVÅGSUGNEN MIELAS PIRKĖJAU! BRUKSANVISNING

MIKROVÅGSUGNEN MIELAS PIRKĖJAU! BRUKSANVISNING MIKROVÅGSUGNEN NO MIELAS PIRKĖJAU! Nuoširdžiai dėkojame už pirkinį. Tikime, kad greitai įsitikinsite, jog tikrai galite pasikliauti mūsų gaminiais. Kad būtų lengviau naudotis mūsų prietaisu, pridedame

Detaljer

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.05.20:2006 LANGAI IR IŠORINöS ĮöJIMO DURYS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamentas

Detaljer

LIETUVIŲ. Skystųjų kristalų televizorius NURODYMAI 0716MTH-VT-VT

LIETUVIŲ. Skystųjų kristalų televizorius NURODYMAI 0716MTH-VT-VT LIETUVIŲ Skystųjų kristalų televizorius NURODYMAI 0716MTH-VT-VT Gerbiamas vartotojau, šis aparatas atitinka atitinkamas galiojančias Europos direktyvas ir standartus dėl elektromagnetinio suderinamumo

Detaljer

EN User Manual 2 Hob LT Naudojimo instrukcija 18 Kaitlentė NO Bruksanvisning 35 Platetopp HC412000

EN User Manual 2 Hob LT Naudojimo instrukcija 18 Kaitlentė NO Bruksanvisning 35 Platetopp HC412000 EN User Manual 2 Hob LT Naudojimo instrukcija 18 Kaitlentė NO Bruksanvisning 35 Platetopp HC412000 2 CONTENTS 1. SAFETY INFORMATION...3 2. SAFETY INSTRUCTIONS... 4 3. PRODUCT DESCRIPTION... 7 4. DAILY

Detaljer

NO OPPVASKMASKIN NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 2 BRUKSANVISNING 20

NO OPPVASKMASKIN NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 2 BRUKSANVISNING 20 ESL4500LO LT INDAPLOVĖ NO OPPVASKMASKIN NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 2 BRUKSANVISNING 20 2 TURINYS 1. SAUGOS INFORMACIJA... 3 2. SAUGOS INSTRUKCIJA...4 3. GAMINIO APRAŠYMAS...6 4. VALDYMO SKYDELIS...6 5. PROGRAMOS...

Detaljer

3. Priedai Studijų dalykų aprašai

3. Priedai Studijų dalykų aprašai 3. Priedai 3.1. Studijų dalykų aprašai Dalyko sando kodas Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė I Danų kalbos: lekt. Stefan Anbro, lekt.

Detaljer

VALDIKLIS GV14. Naudojimo instrukcija. Draugystės g. 17, LT Kaunas El. p.:

VALDIKLIS GV14. Naudojimo instrukcija. Draugystės g. 17, LT Kaunas El. p.: VALDIKLIS GV14 Naudojimo instrukcija Draugystės g. 17, LT-51229 Kaunas El. p.: info@trikdis.lt www.trikdis.lt Dokumento paskirtis Šis dokumentas supažindina su valdikliu GV14, jo panaudojimu, savybėmis,

Detaljer

DVD KARAOKE NAMŲ KINO SISTEMA

DVD KARAOKE NAMŲ KINO SISTEMA Vartotojo instrukcija DVD KARAOKE NAMŲ KINO SISTEMA HT-KX20 HT-TKX22 HT-TKX25 THIS APPLIANCE IS MANUFACTURED BY: AH68-01979A COMPAC T AH68-01660E REV: 01 DIGITAL AUDIO Phones PREPARATION Saugumo įspėjimai

Detaljer

Forskningsrådets bruk av bibliometri

Forskningsrådets bruk av bibliometri Forskningsrådets bruk av bibliometri NARMAs vårkonferanse 14.04.2014 Stig Slipersæter Forskningsrådets arbeid med bibliometri Finansierer datainnkjøp, kvalitetssikring og analyser ved NIFU Del av Forskningsrådets

Detaljer

1 Dalis Klausimai: Del 1 Spørreskjema: Språk: Litauisk. Oversatt av: Audrone Kovarskaite. Dato: November 2010

1 Dalis Klausimai: Del 1 Spørreskjema: Språk: Litauisk. Oversatt av: Audrone Kovarskaite. Dato: November 2010 1 Copyright! ll trights reserved www anestesi.no 2010- Litauisk Språk: Litauisk Oversatt av: udrone Kovarskaite Dato: November 2010 1 Dalis Klausimai: Del 1 Spørreskjema: Sveiki! Mes noretumeme jums uzduoti

Detaljer

DVG 6540 BI DVG 9540 BI

DVG 6540 BI DVG 9540 BI HOOD INSTALLATION, MAINTENANCE AND USAGE DVG 6540 BI DVG 9540 BI LV ierīkošanas un izmantošanas instrukcija LT montavimo ir naudojimosi instrukcija FI Asennus- ja käyttöohjeet DA Bruger- og monteringsvejledning

Detaljer

Skandinavistikos centras Filologijos fakultetas BA 7,5. Viso dalyko 200 val. Paskaitų: 0 Seminarų: 160 Konsultacijų: 0 Savarankiško darbo: 40.

Skandinavistikos centras Filologijos fakultetas BA 7,5. Viso dalyko 200 val. Paskaitų: 0 Seminarų: 160 Konsultacijų: 0 Savarankiško darbo: 40. Dalyko sando kodas (Course unit code) Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Dėstytojo (-jų) pedagoginis vardas, vardas ir pavardė (Name and title of lecturer) Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba,

Detaljer

INSTRUKSJONER PÅ LITAUISK FOR Å KLARGJØRE OG GI EN INJEKSJON AV KINERET KINERET INJEKCIJOS RUOŠIMO IR LEIDIMO INSTRUKCIJOS

INSTRUKSJONER PÅ LITAUISK FOR Å KLARGJØRE OG GI EN INJEKSJON AV KINERET KINERET INJEKCIJOS RUOŠIMO IR LEIDIMO INSTRUKCIJOS INSTRUKSJONER PÅ LITAUISK FOR Å KLARGJØRE OG GI EN INJEKSJON AV KINERET (Anakinra) KINERET INJEKCIJOS RUOŠIMO IR LEIDIMO INSTRUKCIJOS (Anakinra) Veiledningen er hentet fra EMA (European Medicines Agency)

Detaljer

Antspaudas: /Rusijos Federacijos patentų ir prekės ženklų komitetas * Rusijos patentas Nr /

Antspaudas: /Rusijos Federacijos patentų ir prekės ženklų komitetas * Rusijos patentas Nr / Antspaudas: /Rusijos Federacijos patentų ir prekės ženklų komitetas * Rusijos patentas Nr. 2095975/ Gerbiami paukščių augintojai! Mes visuomet džiaugiamės Jums padėti, įsigyjant mūsų prekę! Norint įsigyti

Detaljer

Russisk. Utdrag av NNNs kollektivavtale for tariffbundne kjøttbedrifter

Russisk. Utdrag av NNNs kollektivavtale for tariffbundne kjøttbedrifter Norsk Engelsk Polsk Litauisk Russisk Slovakisk Utdrag av NNNs kollektivavtale for tariffbundne kjøttbedrifter 2014 2016 2 NORSK Utdrag av NNNs kollektivavtale for tariffbundne kjøttbedrifter Norsk Nærings-

Detaljer

1 PAMOKA. HEI! HVA HETER DU?

1 PAMOKA. HEI! HVA HETER DU? http://norvegu24.lt http://manonorvegu.lt 2 1 PAMOKA. HEI! HVA HETER DU? Žengiant pirmuosius žingsnelius per norvegų kalbos barjerą, svarbu išmokti 1) asmeninių įvardžių tai padės rasti pašnekovą; 2) teigiamo

Detaljer

ATASKAITOS KAINOS. 1. Įmonių sąrašas 1 filialas 1 savivaldybė *1) 350 kiekvienas kitas filialas 200

ATASKAITOS KAINOS. 1. Įmonių sąrašas 1 filialas 1 savivaldybė *1) 350 kiekvienas kitas filialas 200 ATASKAITOS KAINOS NOK+PVM 1. Įmonių sąrašas 1 filialas 1 savivaldybė *1) 350 kiekvienas kitas filialas 200 1 filialas 1 rajonas *1) 3500 kievienas kitas filialas 2000 2. Bendrovių vaidmenys Norvegijoje

Detaljer

Stolt fortid spennende framtid

Stolt fortid spennende framtid Stolt fortid spennende framtid Skolen og verdensarven Sofie B. Sundsvold rektor ved Vega barne- og ungdomsskole Vega fikk verdens arvstatus i 2004 Spesielt er de 6000 øyer, holmer og skjær Flere av dem

Detaljer

HP Photosmart R707 skaitmenin kamera su HP Instant Share funkcija. Vartotojo Vadovas

HP Photosmart R707 skaitmenin kamera su HP Instant Share funkcija. Vartotojo Vadovas HP Photosmart R707 skaitmenin kamera su HP Instant Share funkcija Vartotojo Vadovas Autori teisi ir preki ženkl informacija 2004 Copyright Hewlett-Packard Development Company, LP Dauginimas, adaptavimas

Detaljer

Offshore Logistikkonferansen 2016 Færre folk - smartere løsninger? Fra et forsynings- og logistikk perspektiv

Offshore Logistikkonferansen 2016 Færre folk - smartere løsninger? Fra et forsynings- og logistikk perspektiv Offshore Logistikkonferansen 2016 Færre folk - smartere løsninger? Fra et forsynings- og logistikk perspektiv Leif Arne Strømmen, SVP Projects, Oil & Gas and Marine Logistics, Kuehne+Nagel (AG & Co) KG

Detaljer

Džiovintuvo. Naudotojo instrukcija DPU 7340 X _LT/

Džiovintuvo. Naudotojo instrukcija DPU 7340 X _LT/ Džiovintuvo Naudotojo instrukcija DPU 7340 X LT NO 2960310567_LT/251215.1630 Visų pirma perskaitykite šį naudotojo vadovą! Gerb. kliente, dėkojame, kad pasirinkote Beko produktą. Tikime, kad jūsų produktas

Detaljer

VIESMANN. VITODENS Išmetamųjų dujų sistemos dujiniam kondensaciniam katilui 3,8 iki 105,0 kw. Projektavimo instrukcija

VIESMANN. VITODENS Išmetamųjų dujų sistemos dujiniam kondensaciniam katilui 3,8 iki 105,0 kw. Projektavimo instrukcija VIESMANN VITODENS Išmetmųjų dujų sistemos dujinim kondensinim ktilui 3,8 iki 105,0 kw Projektvimo instrukij Išmetmųjų dujų sistemos Vitodens 544 300 LT 5/011 Turinys Turinys 1. Išmetmųjų dujų sistemos

Detaljer

(12) Oversettelse av europeisk patentskrift

(12) Oversettelse av europeisk patentskrift (12) Oversettelse av europeisk patentskrift (11) NO/EP 2246321 B1 (19) NO NORGE (51) Int Cl. A61K 9/20 (2006.01) A61K 31/135 (2006.01) C07C 211/42 (2006.01) Patentstyret (21) Oversettelse publisert 2011.12.12

Detaljer

UiA. 1100 employees 10000 Students. Frank!

UiA. 1100 employees 10000 Students. Frank! UiA 1100 employees 10000 Students Frank! Health and Sport Sciences Humanities and Education Fine Arts Engineering and Science Economics and Social Sciences Teacher Education Unit http://www.uia.no/nyheter/ny-kraftig-vekst-i-soekningen-til-uia

Detaljer

Jonny Småge. Side 1 av 1. Hei Reidun, sender som avtalt oppdatert søknad om ny utslippstillatelse med vedlegg.

Jonny Småge. Side 1 av 1. Hei Reidun, sender som avtalt oppdatert søknad om ny utslippstillatelse med vedlegg. file:///c:/ephorte/pdfconvdocproc/ephorte/696817_fix.html Side 1 av 1 06.04.2016 Fra: Jonny Småge[jonny@vikenco.no] Dato: 06.04.2016 14:34:24 Til: Schei, Reidun Sofie Kopi: Line Pettersen; Ida Marie Småge

Detaljer

Dow Jones EURO STOXX Utilities Index. Indeksvaluta: Bloombergkode: Antall verdipapirer i indeksen: 20

Dow Jones EURO STOXX Utilities Index. Indeksvaluta: Bloombergkode: Antall verdipapirer i indeksen: 20 MARKED: ENERGI Dow Jones EURO STOXX Utilities Index EUR SX6E Antall verdipapirer i indeksen: 20 Dow Jones EURO STOXX Utilities Index inkluderer de 20 ledende europeiske selskapene innen nyttetjenester

Detaljer

Kapittel 1 Internasjonal økonomi

Kapittel 1 Internasjonal økonomi Kapittel Internasjonal økonomi Hovedstyret mai. Kvartalsvis endring i BNP i. Bidrag til volumvekst i prosent i årlig rate. Sesongjustert 8 Privat forbruk Lager Offentlig konsum og investering Private investeringer

Detaljer

(12) Translation of european patent specification

(12) Translation of european patent specification (12) Translation of european patent specification (11) NO/EP 2825369 B1 (19) NO NORWAY (51) Int Cl. B29C 65/34 (2006.01) B29C 65/82 (2006.01) F16L 47/03 (2006.01) G01M 3/28 (2006.01) Norwegian Industrial

Detaljer

streik? Blir det Det er store sjanser for konflikt under vårens tariffoppgjør. På side 10 finner du viktige opplysninger om streikestøtte.

streik? Blir det Det er store sjanser for konflikt under vårens tariffoppgjør. På side 10 finner du viktige opplysninger om streikestøtte. BYGNINGSARBEIDEREN Nr. 1-2008, 6. årgang Utgitt av Oslo Bygningsarbeiderforening e-post: post@bygningsarbeider.no Returadresse: Møllergata 24 0179 Oslo Blir det streik? Det er store sjanser for konflikt

Detaljer

Dine trygderettigheter. i Litauen

Dine trygderettigheter. i Litauen Dine trygderettigheter i Litauen Informasjonen i denne veiledningen er utarbeidet og oppdatert i nært samarbeid med de nasjonale representantene som er tilknyttet MISSOC (Mutual Information System on Social

Detaljer

(12) Oversettelse av europeisk patentskrift

(12) Oversettelse av europeisk patentskrift (12) Oversettelse av europeisk patentskrift (11) NO/EP 2613860 B1 (19) NO NORGE (51) Int Cl. B01D 15/18 (2006.01) C11B 3/10 (2006.01) C11C 1/00 (2006.01) C11C 1/08 (2006.01) Patentstyret (21) Oversettelse

Detaljer

(12) Oversettelse av europeisk patentskrift

(12) Oversettelse av europeisk patentskrift (12) Oversettelse av europeisk patentskrift (11) NO/EP 2011486 B1 (19) NO NORGE (51) Int Cl. A61K 9/20 (2006.01) A61K 31/44 (2006.01) Patentstyret (21) Oversettelse publisert 2012.09.17 (80) Dato for Den

Detaljer

FAGKONFERANSE KONTROL L OG TILSYN GARDERMOEN JUNI A RSMØTE I FORU M FO R KONTROLL OG TILSYN 5. JUN I 2013

FAGKONFERANSE KONTROL L OG TILSYN GARDERMOEN JUNI A RSMØTE I FORU M FO R KONTROLL OG TILSYN 5. JUN I 2013 FAGKONFERANSE KONTROL L OG TILSYN GARDERMOEN 5.- 6. JUNI 201 3 A RSMØTE I FORU M FO R KONTROLL OG TILSYN 5. JUN I 2013 09. 0 0 1 0. 0 0 R E G I S TR E R I NG N o e å b i t e i 10. 0 0 1 0. 15 Å p n i ng

Detaljer

Kapittel 1 Internasjonal økonomi

Kapittel 1 Internasjonal økonomi Kapittel Internasjonal økonomi Hovedstyret april. Indikator for verdenshandelen Summen av eksport og import i USA, Japan og Tyskland i USD. Månedstall. Årlig prosentvis endring - - - - 99 997 998 999 Hovedstyret

Detaljer

Jūsų grožiui ir sveikatai FOREVER PRODUKTAI

Jūsų grožiui ir sveikatai FOREVER PRODUKTAI FOREVER PRODUKTAI Jūsų grožiui ir sveikatai SULTYS SVORIO REGULIAVIMAS Aloe Vera sultys Tai maisto papildas, kurį sukūrė pati gamta, o žmogaus rankos padėjo pasiekti mus. Šios sultys pagamintos tik iš

Detaljer

Barentshavkonferansen 2016 Hvordan jobbe sammen? Fra et forsynings- og logistikk perspektiv

Barentshavkonferansen 2016 Hvordan jobbe sammen? Fra et forsynings- og logistikk perspektiv Barentshavkonferansen 2016 Hvordan jobbe sammen? Fra et forsynings- og logistikk perspektiv Leif Arne Strømmen, SVP Projects, Oil & Gas and Marine Logistics, Kuehne+Nagel (AG & Co) KG 19th of April 2016

Detaljer

EØS-tillegget ISSN 1022-9310 Nr. 4 17. årgang 28.1.2010 utgave EØS-ORGANER EØS-rådet EØS-komiteen NORSK Parlamentarikerkomiteen for EØS

EØS-tillegget ISSN 1022-9310 Nr. 4 17. årgang 28.1.2010 utgave EØS-ORGANER EØS-rådet EØS-komiteen NORSK Parlamentarikerkomiteen for EØS NORSK utgave EØS-tillegget til Den europeiske unions tidende I EØS-ORGANER 1. EØS-rådet 2. EØS-komiteen 3. Parlamentarikerkomiteen for EØS ISSN 1022-9310 Nr. 4 17. årgang 28.1.2010 4. Den rådgivende komité

Detaljer

Kapittel 1 Internasjonal økonomi

Kapittel 1 Internasjonal økonomi Kapittel Internasjonal økonomi Hovedstyret mars. BNP - vekst Sesongjustert volumvekst i prosent fra kvartalet før Storbritannia Japan, 8 Handelspartnere ),,, -, -, - ). kvartal = handelspartnere.kv.kv.kv.kv.kv.kv.kv.kv.kv

Detaljer

Kapittel 1 Internasjonal økonomi

Kapittel 1 Internasjonal økonomi Kapittel Internasjonal økonomi Hovedstyret september. BNP-vekst Sesongjustert volumvekst i prosent fra kvartalet før,,,, -, - Sverige Storbritannia 8 Handelspartnere.kv.kv.kv.kv.kv.kv.kv -, - Hovedstyret

Detaljer

(12) Translation of european patent specification

(12) Translation of european patent specification (12) Translation of european patent specification (11) NO/EP 2629528 B1 (19) NO NORWAY (51) Int Cl. H04N 19/50 (2014.01) H04N 19/119 (2014.01) H04N 19/122 (2014.01) H04N 19/137 (2014.01) H04N 19/139 (2014.01)

Detaljer

(12) Oversettelse av europeisk patentskrift

(12) Oversettelse av europeisk patentskrift (12) Oversettelse av europeisk patentskrift (11) NO/EP 2285808 B1 (19) NO NORGE (51) Int Cl. C07D 471/20 (2006.01) A61K 31/407 (2006.01) A61K 31/424 (2006.01) A61K 31/437 (2006.01) A61K 31/438 (2006.01)

Detaljer

Asset Management. Compliance og Operasjonell Risiko. Asle Bistrup Eide. Presentasjon i VFF den 28. november 2012

Asset Management. Compliance og Operasjonell Risiko. Asle Bistrup Eide. Presentasjon i VFF den 28. november 2012 Asset Management Compliance og Operasjonell Risiko Presentasjon i VFF den 28. november 2012 Asle Bistrup Eide A global manager with companies in Oslo, Stockholm, Bergen, Luxembourg, Chennai and Hong Kong

Detaljer

Buitinė technika. Pirkėjo gidas

Buitinė technika. Pirkėjo gidas Pirkėjo gidas Buitinė technika Kai kurių čia parodytų prekių parduotuvėje gali nebūti. Kreipkitės į mūsų darbuotojus arba ieškokite www.ikea.lt. Daugiau informacijos apie prekes žiūrėkite etiketėje ir

Detaljer

Leie av tråler for forsøksfiske etter torsk, hyse og sei - overvåking av fiskefelt i 2013

Leie av tråler for forsøksfiske etter torsk, hyse og sei - overvåking av fiskefelt i 2013 Leie av tråler for forsøksfiske etter torsk, hyse og sei - overvåking av fiskefelt i 2013 Info Versija 1 Nuoroda http://com.mercell.com/permalink/36871839.aspx Išorinis pasiūlimas M275970/DEC188922 Skelbimo

Detaljer

Hvordan komme i kontakt med de store

Hvordan komme i kontakt med de store Hvordan komme i kontakt med de store Willy Holdahl, direktør Personal og Organisasjonsutvikling Kongstanken, 15 oktober 2010 The information contained in this document is Volvo Aero Connecticut Proprietary

Detaljer

ST. LAURENTIUS BUDSTIKKE. Han er ikke her, han er stått opp... (Matt 28,6-7) Informasjonsblad for den katolske menigheten i Drammen

ST. LAURENTIUS BUDSTIKKE. Han er ikke her, han er stått opp... (Matt 28,6-7) Informasjonsblad for den katolske menigheten i Drammen ST. LAURENTIUS BUDSTIKKE NR. 1 2013/70. årgang Informasjonsblad for den katolske menigheten i Drammen Han er ikke her, han er stått opp... (Matt 28,6-7) BUDSTIKKE: NR 1/2013 Budstikkens innhold Ansvarlig

Detaljer

Pradžia. Gailesčio aktas

Pradžia. Gailesčio aktas Norsk Den hellige Messe Innledende riter I Faderens og Sønnens og Den Hellige Ånds navn. Vår Herres Jesu Kristi nåde, Guds kjærlighet og Den Hellige Ånds samfunn være med dere alle. Og med din ånd. Lietuvių

Detaljer

Kapittel 1 Internasjonal økonomi

Kapittel 1 Internasjonal økonomi Kapittel Internasjonal økonomi Hovedstyret august. BNP-anslag for og spredning i anslagene Prosentvis vekst fra foregående år. Spredning i CF-anslag skravert ) Consensus Forecasts Norges Bank Consensus

Detaljer

EØS-tillegget. NORSK utgave. til Den europeiske unions tidende. Nr. 21 ISSN 1022-9310. 20. årgang 4.4.2013 EØS-ORGANER. 1. EØS-komiteen EFTA-ORGANER

EØS-tillegget. NORSK utgave. til Den europeiske unions tidende. Nr. 21 ISSN 1022-9310. 20. årgang 4.4.2013 EØS-ORGANER. 1. EØS-komiteen EFTA-ORGANER NORSK utgave EØS-tillegget til Den europeiske unions tidende I EØS-ORGANER 1. EØS-komiteen II EFTA-ORGANER 1. EFTA-statenes faste komité ISSN 1022-9310 Nr. 21 20. årgang 4.4.2013 2. EFTAs overvåkningsorgan

Detaljer

(12) Translation of european patent specification

(12) Translation of european patent specification (12) Translation of european patent specification (11) NO/EP 2805325 B1 (19) NO NORWAY (51) Int Cl. G10L 19/005 (2013.01) G10L 19/09 (2013.01) G10L 19/10 (2013.01) G10L 19/12 (2013.01) G10L 19/22 (2013.01)

Detaljer

Verden blir mindre ODIN blir større Håvard Opland, Harald Nissen og Oddbjørn Dybvad

Verden blir mindre ODIN blir større Håvard Opland, Harald Nissen og Oddbjørn Dybvad Verden blir mindre ODIN blir større Håvard Opland, Harald Nissen og Oddbjørn Dybvad Internasjonal eksponering i ODIN Aksje ODIN Emerging Markets 12,5% ODIN Global 25% ODIN Europa 25% Gode langsiktige resultater

Detaljer

Snø og is VAS 453382-2013-10

Snø og is VAS 453382-2013-10 Snø og is VAS 453382-2013-10 VINTERFORHOLD I områder med kraftig snøfall og lange kalde perioder, kan et VELUX takvindu være dekket med snø i lengre tid, og i løpet av vinteren kan store mengder snø hope

Detaljer

Statens pensjonsfond utland

Statens pensjonsfond utland Statens pensjonsfond utland Presentasjon til Norges Banks regionale nettverk Gjøvik, 1. november 2013 Petter Johnsen, investeringsdirektør aksjer 1 Tidslinje for forvaltningen av oljeformuen 1969 Olje

Detaljer

ffi,\ii o åffi{ffi i * Åmsp[hruen 5.-7"TRINN I FAGoP Pt ÆRING på MonsnnÅu NATURFAG SAMFUNNSFAG TIL HJELP OG M ED TREKANTSAMARBEI DET ffi

ffi,\ii o åffi{ffi i * Åmsp[hruen 5.-7TRINN I FAGoP Pt ÆRING på MonsnnÅu NATURFAG SAMFUNNSFAG TIL HJELP OG M ED TREKANTSAMARBEI DET ffi i i,\ii Åsp[hue NATURAG OG SAMUNNSAG.7"TRNN TL HLP AGP Pt ÆRNG på MsÅu i * OG M D TRKANTSAMAR DT AV.ÆRRN på z.u vtntrn HALSN SKOL åi{i i .D, 0Q tl L U' 0l ;t t T 0, t O t å O t' < 0, O t.

Detaljer

(12) Translation of european patent specification

(12) Translation of european patent specification (12) Translation of european patent specification (11) NO/EP 2182721 B1 (19) NO NORWAY (1) Int Cl. H04N /33 (2006.01) H04N /74 (2006.01) H04N 9/31 (2006.01) Norwegian Industrial Property Office (21) Translation

Detaljer

Jeg har en venn. Ó j œ. # œ œ. œ œ. Ó J. œ œ. œ œ œ œ. œ œ. œ œ. œ œ œ. œ œ. œ œ œ. œ œ. œ œ. Norsk trad. arr Mattias Ristholm. Soprano.

Jeg har en venn. Ó j œ. # œ œ. œ œ. Ó J. œ œ. œ œ œ œ. œ œ. œ œ. œ œ œ. œ œ. œ œ œ. œ œ. œ œ. Norsk trad. arr Mattias Ristholm. Soprano. eg vn Norsk trd rr Mts Rstholm oprno 4 3 Ó # eg vn gett stt lv, for eg skll få le ve Det ss 4 3 Ó eg vn gett stt lv, for eg skll få le ve Det 6 fn nes n l t n tv Det nyt t å stre ve For d eg le v så Ó

Detaljer

Hvorfor om EU-prosjekter på Hell-konferansen?

Hvorfor om EU-prosjekter på Hell-konferansen? Hvorfor om EU-prosjekter på Hell-konferansen? Informasjonsutveksling Organisatorisk perspektiv: Deltakelse er positivt informere slik at flest mulig av våre miljøer blir deltakere i prosjekter Faglig perspektiv:

Detaljer

(12) Translation of european patent specification

(12) Translation of european patent specification (12) Translation of european patent specification (11) NO/EP 21631 B1 (19) NO NORWAY (1) Int Cl. H04N 7/04 (2006.01) A63H 3/28 (2006.01) Norwegian Industrial Property Office (21) Translation Published

Detaljer

HALLIBURTON EXIT SURVEY

HALLIBURTON EXIT SURVEY HALLIBURTON EXIT SURVEY 1. Dagens dato 2. Navn Ansattnummer Stillingstittel På hvilket sted arbeidet du? 3. Hvilken region arbeidet du i eller arbeidet du i produksjon? (Vennligst sett ring rundt ett Nord-Amerika

Detaljer

(12) Oversettelse av europeisk patentskrift

(12) Oversettelse av europeisk patentskrift (12) Oversettelse av europeisk patentskrift (11) NO/EP 2252286 B1 (19) NO NORGE (51) Int Cl. A61K 31/357 (2006.01) Patentstyret (21) Oversettelse publisert 2012.01.16 (80) Dato for Den Europeiske Patentmyndighets

Detaljer

2. Å R S B E R E T N I N G O G R E G N S K A P F O R A ) Å r s b e r e t n i n g o g r e g n s k a p f o r

2. Å R S B E R E T N I N G O G R E G N S K A P F O R A ) Å r s b e r e t n i n g o g r e g n s k a p f o r I N N K A L L I N G T I L O R D I N Æ R G E N E R A L F O R S A M L I N G 2 0 1 0 O r d i n æ r g e n e r a l f o r s a m l i n g i, a v h o l d e s m a n d a g 3. m ai 2 0 1 0, k l. 1 8 0 0 p å T r e

Detaljer

(12) Translation of european patent specification

(12) Translation of european patent specification (12) Translation of european patent specification (11) NO/EP 278170 B1 (19) NO NORWAY (1) Int Cl. B01J 23/89 (2006.01) B01J 21/12 (2006.01) B01J 23/7 (2006.01) B01J 37/02 (2006.01) B01J 37/08 (2006.01)

Detaljer

Cordless drill ECD-1800 Art.No

Cordless drill ECD-1800 Art.No 1 3S N 0 2ndringar f 0 2rbeh 0 2lles Pid 0 1t 0 1mme oikeuden muutoksiin Ret til 0 3ndringer forbeholdes Rett till endringer forbeholdes V 0 1imalikud on muudatused Var tikt veiktas izmai 0 3as Akeitim

Detaljer

P r in s ipp s ø k n a d. R egu l e r i ngsen d r i n g f o r S ands t a d gå r d gn r. 64 b n r. 4 i Å f j o r d ko mm un e

P r in s ipp s ø k n a d. R egu l e r i ngsen d r i n g f o r S ands t a d gå r d gn r. 64 b n r. 4 i Å f j o r d ko mm un e P r in s ipp s ø k n a d R egu l e r i ngsen d r i n g f o r S ands t a d gå r d gn r. 64 b n r. 4 i Å f j o r d ko mm un e O pp d ra g s n r : 2 0 1 50 50 O pp d ra g s n a v n : Sa n d s ta d g å r d

Detaljer

Foredrag Norges Interne Revisorers Forening Finansnettverket. Gry Gautneb Konserndirektør HR SpareBank1 Gruppen

Foredrag Norges Interne Revisorers Forening Finansnettverket. Gry Gautneb Konserndirektør HR SpareBank1 Gruppen Foredrag Norges Interne Revisorers Forening Finansnettverket Gry Gautneb Konserndirektør HR SpareBank1 Gruppen 1 -alliansen SR-Bank Midt-Norge Nord-Norge Sparebanken Hedmark Samarbeidende Sparebanker LO

Detaljer

Eksamen FSP5329/PSP5219 LITAUISK nivå II Privatistar/Privatister. Nynorsk/Bokmål

Eksamen FSP5329/PSP5219 LITAUISK nivå II Privatistar/Privatister. Nynorsk/Bokmål Eksamen 17.11.2010 FSP5329/PSP5219 LITAUISK nivå II Privatistar/Privatister Nynorsk/Bokmål Nynorsk Eksamensinformasjon Eksamenstid: Hjelpemiddel: Bruk av kjelder: Kjelder: 5 timar Alle hjelpemiddel er

Detaljer

(12) Translation of european patent specification

(12) Translation of european patent specification (12) Translation of european patent specification (11) NO/EP 2804383 B1 (19) NO NORWAY (51) Int Cl. H04N 19/119 (2014.01) H04N 19/103 (2014.01) H04N 19/105 (2014.01) H04N 19/112 (2014.01) H04N 19/122 (2014.01)

Detaljer

BI Studentsamfunn Bergen 08-09- 2014 SAKSPAPIRER. Ekstraordinært styremøte 08.09.2014 BI Bergen

BI Studentsamfunn Bergen 08-09- 2014 SAKSPAPIRER. Ekstraordinært styremøte 08.09.2014 BI Bergen SAKSPAPIRER Ekstraordinært styremøte 08.09.2014 BI Bergen 1 Innholdsfortegnelse Innholdsfortegnelsen er tom fordi du ikke bruker avsnittsstilene som er angitt for den. Sak Sted: 01-14 - Behandlingssak:

Detaljer

(12) Translation of european patent specification

(12) Translation of european patent specification (12) Translation of european patent specification (11) NO/EP 2220564 B1 (19) NO NORWAY (51) Int Cl. G06F 13/38 (2006.01) G06F 11/14 (2006.01) H04M 1/725 (2006.01) Norwegian Industrial Property Office (21)

Detaljer

BI I KINA OG KINESERE PÅ BI

BI I KINA OG KINESERE PÅ BI BI I KINA OG KINESERE PÅ BI Bis erfaring med kinesiske studenter NOKUT konferansen 4. november 2010 Ann Kristin H. Calisch Direktør, Master of Science, Handelshøyskolen BI Agenda BIs virksomhet i Kina

Detaljer

(UOFFISIELL OVERSETTELSE)

(UOFFISIELL OVERSETTELSE) NOR/313D0753.ams OJ L 334/13, p. 37-43 COMMISSION IMPLEMENTING DECISION of 11 December 2013 amending Decision 2012/226/EU on the second set of common safety targets for the rail system (UOFFISIELL OVERSETTELSE)

Detaljer

(12) Translation of european patent specification

(12) Translation of european patent specification (12) Translation of european patent specification (11) NO/EP 232784 B1 (19) NO NORWAY (1) Int Cl. G06K 19/07 (2006.01) A01N 2/00 (2006.01) A01N 43/00 (2006.01) A01N 9/00 (2006.01) C02F 1/0 (2006.01) C09D

Detaljer

(12) Translation of european patent specification

(12) Translation of european patent specification (12) Translation of european patent specification (11) NO/EP 2403 B1 (19) NO NORWAY (1) Int Cl. C12P 7/06 (06.01) C12N 1/ (06.01) Norwegian Industrial Property Office (21) Translation Published.12.21 (80)

Detaljer