Sangrąžinių veiksmažodžių teikimas dvikalbiuose žodynuose. Presenting of Reflexive Verbs in Bilingual Dictionaries

Størrelse: px
Begynne med side:

Download "Sangrąžinių veiksmažodžių teikimas dvikalbiuose žodynuose. Presenting of Reflexive Verbs in Bilingual Dictionaries"

Transkript

1 žmogus ir žodis 2012 III lingvistika Sangrąžinių veiksmažodžių teikimas dvikalbiuose žodynuose Presenting of Reflexive Verbs in Bilingual Dictionaries Vilniaus universitetas Skandinavistikos centras Universiteto g. 5, LT Vilnius Santrauka Straipsnyje nagrinėjamas norvegų kalbos sangrąžinių veiksmažodžių teikimas paraleliniuose žodynuose. Analizės pagrindas Didžiojo norvegųrusų kalbų žodyno (Berkov, V. P. et al., 2003, Stor norsk-russisk ordbok) ir jo pagrindu rengiamo Norvegų-lietuvių kalbų žodyno medžiaga. Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos aktualios ir kitų germanų kalbų, kurių sangrąžiniai veiksmažodžiai sudaromi su sangrąžiniais įvardžiais, žodynų sudarytojams, nes sangrąžinių veiksmažodžių teikimas kelia sunkumų leksikografams, o galimų sangrąžinių veiksmažodžių teikimo būdų įvairovė gali būti neaiški žodynų vartotojams. Sangrąžinių veiksmažodžių teikimo būdai priklauso nuo žodyno dydžio, tipo, akademiškumo. Pagrindinis kriterijus renkantis sangrąžinės veiksmažodžio teikimo žodyne būdą yra semantinis santykis tarp to paties veiksmažodžio sangrąžinės ir nesangrąžinės formos. Atsižvelgiant į šį santykį norvegų kalbos sangrąžiniai veiksmažodžiai žodynuose teiktini kaip atskiros lemos, kaip lemos iliustracija ir kaip atskiros straipsnio struktūrinės dalys. Esminiai žodžiai: sangrąžiniai veiksmažodžiai, paralelinė/dvikalbė leksikografija, paraleliniai/dvikalbiai žodynai, norvegų kalba, lietuvių kalba, lema. Summary The article deals with the problem of presenting Norwegian reflexive verbs in bilingual dictionaries. The study is based on the material from Stor norsk-russisk ordbok (The Big Norwegian-Russian Dictionary, Berkov et al. 2003) and the Norwegian-Lithuanian Dictionary which is currently being compiled on the basis of Stor norsk-russisk ordbok. The recommendations provided in this paper are also relevant for the compilers of other bilingual dictionaries with the source languages in which reflexive verbs are formed with a reflexive pronoun. The analysis shows that lexicographers encounter difficulties when presenting reflexive verbs in dictionaries, and that the diversity of the patterns of presenting reflexive verbs can also confuse the user. The patterns of presenting reflexive verbs depend on the size, type as well as the academic level of the dictionary. The main criterion for the choice of the pattern of presenting a reflexive verb should be the semantic relation between the reflexive and nonreflexive form of the verb. Considering this relation, the Norwegian reflexive verbs should be presented as separate lemmas, as illustrations or as separate parts of the entries. Keywords: reflexive verbs, bilingual lexicography, bilingual dictionaries, Norwegian, Lithuanian, lemma. 1. Įvadinės pastabos Nors jau aprašyta ir išnagrinėta daug įvairių paralelinės leksikografijos problemų, kuriant ir tobulinant dvikalbius žodynus kyla vis naujų teorinių ir praktinių klausimų. Todėl ir toliau nemažėja poreikis diskutuoti dėl žodynuose pateikiamos informacijos kiekio, jų akademiškumo, suprantamumo ir aiškumo vartotojui, dėl žodynų patogumo naudoti. Iš praktinės patirties kilo ir šio straipsnio idėja. Čia nagrinėjamas sangrąžinių norvegų kalbos veiksmažodžių pateikimas dvikalbiuose žodynuose, kurių antroji kalba yra lietuvių. Straipsnyje remiamasi medžiaga iš dabar rengiamo Norvegų-lietuvių kalbų žodyno, tačiau ISSN

2 Sangrąžinių veiksmažodžių teikimas dvikalbiuose žodynuose Presenting of Reflexive Verbs in Bilingual Dictionaries čia pateikiamos rekomendacijos aktualios ir kitų germanų kalbų žodynų, tiek dvikalbių, tiek aiškinamųjų, sudarytojams, nes pvz., vokiečių, danų, švedų ir kt. kalbose, kaip ir norvegų kalboje, sangrąžiniai veiksmažodžiai, skirtingai nuo lietuvių kalbos, sudaromi su sangrąžiniais įvardžiais. Vilniaus ir Oslo universitetų leksikografų rengiamas Norvegų-lietuvių kalbų žodynas (apie lemų) yra kuriamas Didžiojo norvegų rusų kalbų žodyno pagrindu (Berkov, V. P. et al., 2003, Stor norsk-russisk ordbok). Didysis norvegų rusų kalbų žodynas pasirinktas Norvegų-lietuvių kalbų žodyno pagrindu, nes jame pateikiama įvari fonetinė, semantinė, gramatinė informacija apie norvegų kalbos lemas ir jų rusiškus ekvivalentus, čia gausu iliustracinės medžiagos pavyzdžių, idiomų, sparnuotų posakių ir citatų. Be to, šis žodynas apskritai laikomas itin solidžiu ir profesionaliu leksikorafiniu darbu (Nesset, Trosterud, 2005). Rengiamas Norvegų-lietuvių kalbų žodynas skirtas tiek vartotojams, kurių gimtoji kalba norvegų, tiek vartotojams, kurių gimtoji kalba lietuvių, vadinasi čia, kaip ir Didžiajame norvegų rusų kalbų žodyne, taip pat svarbu pateikti papildomos (gramatinės, prozodinės, semantinės) informacijos apie abiejų kalbų žodžius. Sangrąžiniai veiksmažodžiai norvegų ir lietuvių kalboje skiriasi ir savo formalia raiška, ir tam tikru požiūriu semantika. Todėl tokia papildoma informacija yra būtina. 2. Norvegų kalbos sangrąžiniai veiksmažodžiai Norvegų kalbos sangrąžiniai veiksmažodžiai esti dvejopos morfologinės sandaros: sangrąžinę reikšmę turi kai kurie veiksmažodžiai, kurių bendratis turi baigmens formantą -s, ir veiksmažodžiai, kurie vartojami su sangrąžiniu įvardžiu seg ~ save. Sangrąžiniams veiksmažodžiams su formantu -s priklauso kai kurie tarpusavio veiksmo veiksmažodžiai, pvz.: treffes ~ susitikti, snakkes ~ kalbėtis, inchoatyviniai veiksmažodžiai, pvz.: våres ~ pavasarėti, grønnes ~ darytis žaliam, ir vienas kitas kitokios reikšmės veiksmažodis, pvz.: finns ~ egzistuoti, synes ~ manyti, lykkes ~ pasisekti, undres ~ stebėtis, ferdes ~ keliauti (Beito, 1986, 267; Faarlund, Lie, Vannebo, 1997, ). Šie veiksmažodžiai leksikografiniu požiūriu nėra problemiški, nes be formanto -s paprastai nevartojami, o jei vartojami, tai turi kitą reikšmę. Todėl žodynuose kaip lemos jie paprastai teikiami su privalomu fomantu -s. Tokių veiksmažodžių norvegų kalboje yra palyginti nedaug. Leksikografiniu atžvilgiu daug komplikuotesni ir leksikografams sunkumų kelia sangrąžiniai veiksmažodžiai, kurie sudaromi su sangrąžiniu įvardžiu seg ~ save. Norvegų kalbos įvardis seg nekaitomas, morfologiškai ir istoriškai priklauso tai pačiai žodžių grupei kaip ir asmeniniai įvardžiai, bet neturi vardininko formos (Faarlund, Lie, Vannebo, 1997, 28, 340). Įvardis seg vartojamas sudarant bendratį bei sakiniuose, kuriuose veikėjas išreikštas vienaskaitos arba daugiskaitos trečiuoju asmeniu, pvz.: å glede seg ~ džiaugtis, han / hun gleder seg ~ jis / ji džiaugiasi, de gleder seg ~ jie / jos džiaugiasi. Kai sakinio veikėjas išreikštas vienaskaitos arba daugiskaitos pirmuoju arba antruoju asmeniu, veiksmažodis vartojamas su asmeninio įvardžio galininku, pvz.: jeg gleder meg ~ aš džiaugiuosi, du gleder deg ~ tu džiaugiesi, vi gleder oss ~ mes džiaugiamės, dere gleder dere ~ jūs džiaugiatės. Daug norvegų kalbos veiksmažodžių gali būti vartojami ir su seg, ir su kitais papildiniais, pvz., vaske seg ~ praustis ir vaske barnet ~ prausti vaiką. Lietuvių kalbotyroje tokiu atveju akcentuojama sangrąžinių ir nesangrąžinių veiksmažodžių priešprieša: nesangrąžinis veiksmažodis esti tranzityvinis, o atitinkamas sangrąžinis intranzityvinis (Ambrazas, 1997, 287; Paulauskienė, 1994, ), plg. šukuoti ir šukuotis, rengti ir rengtis. Norvegų kalboje tokios priešpriešos nesama, nes sangrąžinis įvardis seg tokiu atveju laikomas tiesioginiu papildiniu, vadinamu ir sangrąžiniu papildiniu, norv. refleksivt objekt (Faarlund, Lie, Vannebo, 1997, 1160; Golden, MacDonald, Ryen, 73, 135). Taigi veiksmažodį tokiu atveju vis tiek galima laikyti tranzityviniu, plg. pvz.: klippe seg ~ apsikirpti ir klippe barnet ~ apkirpti vaiką, legge seg ~ gultis ir legge barnet ~ guldyti vaiką. Akademinėje norvegų kalbos gramatikoje (Faarlund, Lie, Vannebo, 1997, 1160) kalbama apie veiksmažodžio vartojimą su sangrąžiniu įvardžiu / papildiniu, o praktinėse norvegų kalbos gramatikose vartojama sangrąžinių veiksmažodžių sąvoka (Golden, MacDonald, Ryen, 2008, 73-74, Griškevičienė, 2012, 44-45, Mac Donald, 2009, 74). Sangrąžiniais veiksmažodžiais vadinami veiksmažodžiai, su kuriais privaloma vartoti sangrąžinį įvardį seg, pvz.: skynde seg ~ skubėti, gifte seg ~ tuoktis (Golden, MacDonald, Ryen, 2008, 72). Sangrąžiniai veiksmažodžiai apibrėžiami ir kaip veiksmažodžiai, kurie su sangrąžiniu įvardžiu sudaro pastovų posakį (Mac Donald, 2009, 74). Sangrąžinė veiksmažodžio forma norvegų kalboje gali būti vartojama ir tada, kai norima pabrėžti, kad veiksmas atliekamas veiksnio naudai, arba tada, kai pasakymui norima suteikti neformalų, asmeninį sti- 22

3 žmogus ir žodis 2012 III lingvistika lių, pvz.: bygge seg et hus ~ pasistatyti (sau) namą, kjøpe seg nye mobler ~ nusipirkti (sau) naujus baldus (Golden, MacDonald, Ryen, 2008, 74). Norvegų kalboje esama ir tokių sangrąžinių veiksmažodžių, kurie vartojami tiktai su tam tikrais prielinksniniais junginiais, pvz.: ta seg av ~ rūpintis, bestemme seg for ~ nurpręsti, interessere seg for ~ domėtis ir kt. (Faarlund, Lie, Vannebo, 1997, 707, Golden, MacDonald, Ryen, 2008, 74). Be to, kaip daugelyje kitų kalbų, čia esama ir veiksmažodžių, kurių reikšmė iš esmės skiriasi nuo jų nesangrąžinės formos, pvz.: plg. komme ~ atvykti ir komme seg ~ atsigauti, oppfore ~ atlikti, pastatyti ir oppfore seg ~ elgtis (Golden, MacDonald, Ryen, 2008, 73). Panašiai sangrąžiniai veiksmažodžiai interpretuojami ir kitų skandinavų kalbų gramatikose. Akademinėje švedų kalbos gramatikoje kalbama apie leksikalizuotus junginius, sudarytus iš veiksmažodžių ir sangrąžnio papildinio sig, kurie vadinami sangąžiniais veiksmažodiniais junginiais (Teleman, Andersson, Hellberg, 1999, 261), o praktinėse švedų kalbos gramatikose vartojama sangrąžinių veiksmažodžių sąvoka: jie gali būti apibrėžiami kaip veiksmažodžiai, sudaryti su sangrąžiniu įvardžiu sig (Fasth, Kannermark, 1997, 106) arba veiksmažodžiai, su kuriais sudarytuose sakiniuose veiksnys ir papildinys yra tas pats asmuo (Nylund-Brodda, Holm, 1972, 109). Danų kalbos sangrąžiniai veiksmažodžiai taip pat turi sangrąžinį įvardį sig, su kuriuo sudaro vientisą junginį. Vieni danų kalbos veiksmažodžiai turi tiktai sangrąžinę formą ir vartojami tiktai su įvardžiu sig, o kiti gali būti vartojami ir su kitais papildiniais (Allan, Holmes, Lunskær-Nielsen, 1995, ). Vokiečių kabos sangrąžiniai veiksmažodžiai taip pat apibrėžiami kaip veiksmažodžiai, turintys sangrąžinį įvardį; tie veiksmažodžiai, kurie visuomet vartojami su sangrąžiniu įvardžiu, vadinami tikraisiais, o tie, kurių sangrąžinį įvardį galima pakeisti kitu galininku, vadinami netikraisiais (Vokiečių kalbos gramatika, 1999, 59-60). Apibendrinant galima pasakyti, kad norvegų ir kitose germanų kalbose sangrąžinių veiksmažodžių interpretavimas priklauso nuo gramatikos akademiškumo. Akademinėse gramatikose vartoti sangrąžinių veiksmažodžių sąvoką gali būti vengiama, nes sangrąžinis įvardis su veiksmažodžiu sudaro vientisą semantinį junginį, o sakinyje laikomas papildiniu. Tuo tarpu praktinėse gramatikose sangrąžinių veiksmažodžių sąvoka vartojama, veiksmažodžių su sangrąžiniu įvardžiu laikymas sangrąžiniais yra pedagogiškai motyvuotas, aiškus nelingvistams bei negimtosios kalbos vartotojams. Tokia samprata gali būti aktuali ir leksikografijos praktikoje, nes ji logiška ir suprantama žodynų vartotojams. Tačiau tai, kad sangrąžinių veiksmažodžių esama kelių rūšių, kad vieni vartojami tiktai su sangrąžiniu įvardžiu, o kiti vartojami ir su kitais papildiniais, ne tik su sangrąžiniais įvardžiais, gali kelti sunkumų leksikografams, ieškantiems optimaliausių būdų juos aiškiai ir suprantamai pateikti žodynų vartotojams. 3. Sangrąžiniai veiksmažodžiai Didžiajame norvegų-rusų kalbų žodyne Sangražiniai veiksmažodžiai Didžiajame norvegų-rusų kalbų žodyne (toliau trumpinama DNRKŽ) pateikiami net devyniais būdais: 1) Jei veiksmažodis turi tik sangrąžinę formą, o nesangrąžine nevartojamas, DNRKŽ jis vis vien pateikiamas kaip nesangrąžinės formos antraštinis žodis, o šalia jo nurodoma, kad jis vartojamas tik su įvardžiu seg, pvz., ínn finne v: ~ seg являться / явиться (...) 1 2) Įvardis seg DNRKŽ gali būti pateikiamas paryškintuoju šriftu, matyt, taip siekiant priartinti jį prie lemos šrifto (lema DNRKŽ taip pat teikiama paryškintuoju šriftu), pvz., òrme v1: ~ seg извиваться 3) Jei veiksmažodis turi tik sangrąžinę formą, o nesangrąžine nevartojamas, DNRKŽ jis gali būti išskirtas ir kaip antraštinis žodis (lema) kartu su sangrąžiniu įvardžiu seg, pvz., ómrømme seg v1 размышлять, раздумывать (...) 4) Kai veiksmažodis vartojamas tiek sangrąžine, tiek nesangrąžine forma, jo sangrąžinė forma DNRKŽ gali būti teikiama kaip atskira antraštinio žodžio reikšmė su sangrąžinio vartojimo nuoroda refl., pvz., žodžio dentifisere 3 reikšmė: identifisér e v2 1 (påvise identitet) идентифицировать, отожеств лять / -ить, устан авливать / -овить тождество, слич ать / -ить 2 (kjenne igjen) устан авливать / -овить личность, опозн авать / -ать 3 refl.: ~ seg med отождеств лять / -ить себя с кем-л. (...) 5) Sangrąžinė veiksmažodžio forma reikšmės lygmenyje gali būti teikiama be jokių papildomų sangrąžinio vartojimo nuorodų, pvz., žodžio innvikle 2 reikšmė: ínnvikle v1 1 впут ывать / -ать, замещ ивать / -ать (...) 2 ~ seg запут ываться / -аться (...) 6) Ta sangrąžinė veiksmažodžio forma, kuri išskiriama reikšmės lygmenyje, gali būti išryškinama 1 DNRŽ straipsniai čia pateikiami sutrumpinti, analizei nektuali informacija, pvz., rusų kalbos kirčiai, įvarios gramatinės nuorodos ir kt., praleisti. ISSN

4 Sangrąžinių veiksmažodžių teikimas dvikalbiuose žodynuose Presenting of Reflexive Verbs in Bilingual Dictionaries ir paryškintuoju šriftu, pvz., veiksmažodžio drikke 8 reikšmė: drìkke (...) II v dríkker, drakk, drùkket 1 пить / выпить (...) 8 ~ seg: ~ seg utørst напиться (вдоволь), утолить жажду (...) 7) Kai kuriuose DNRKŽ straipsniuose sangrąžinė vaiksmažodžių forma išskiriama atskiroje straipsnio struktūrinėje dalyje. Tokiu atveju šios struktūrinės dalies pradžioje duodama veiksmažodžio sangrąžinės formos nuoroda vr 2, pvz., ínnbil le v2 vt (få til å tro) внуш ать / -ить (...) vr ~le seg воображать, мнить (...) 8) Sangrąžinė veiksmažodžio forma atskirai (paryškintuoju šriftu) DNRKŽ išskiriama veiksmažodžio straipsnio pabaigoje (po straipsnio reikšmių, vertimo, iliustracijų), pvz., isolér e v2 i ulike bet. изолировать; ~e seg изолироваться, обос обляться / - обиться 9) Galimas veiksmažožio sangrąžinis vartojimas gali būti norodomas iliustracijose (pavyzdžiuose), neišskiriant tokio vartojimo nei atskira reikšme, nei straipsnio atskira dalimi, pvz., ínnskip e v1 грузить, произв одить / -ести погрузку; ~e seg садиться / сесть на судно {на пароход}, подн иматься / -яться на борт (судна) Sangrąžinių veiksmažodžių skyrimo, grupavimo ir pateikimo kriterijai DNRKŽ įvade nėra aprašyti, įžvelgti vientisą sangrąžinių veiksmažodžių teikimo sistemą gana sudėtinga; galimas dalykas, kad žodyno autoriai ir redakcinė kolegija konkrečių kriterijų ir nebuvo nustačiusi. Iš pavyzdžių matyti, kad kai kuriuos DNRKŽ sangrąžinių veiksmažodžių pateikimo būdus skiria tik grafiniai dalykai, šriftas, refleksyvumo nuorodos vartojimas arba jos nebuvimas. Tačiau galima pastebėti ir pateikimo būdų, turinčių esminių skirtumų: sangrąžiniai veiksmažodžiai skiriami kaip lema, atskira reikšmė, straipsnio struktūrinė dalis, pavyzdys, papildoma straipsnio dalis po visų antraštinės formos reikšmių. Vertinant visus šiuos išvardytus atvejus, kyla klausimas, ar reikia skirti viename žodyne tiek daug pateikimo būdų ir lygmenų. Ypač svarbu apsispręsti, kiek sangrąžinių veiksmažodžių skyrimo lygmenų apskritai reikia viename žodyne, kokie jie turėtų būti ir pagal kokius kriterijus galėtų būti skiriami, kad juos suprastų vartotojas, ir būtų patogu jam naudotis žodynu. 2 DNRŽ straipsniai skiriami į atskiras straipsnio dalis, kai antraštinis žodis (veiksmažodis) esti ir tranzityvinis, ir intranzityvinis arba sangrąžinis, kai galima išskirti antraštinio žodžio (prielinksnio, prieveiksmio) reikšmines grupes (pvz., laiko ir vietos reikšmes) ir pan. 4. Sangrąžiniai veiksmažodžiai Norvegų-lietuvių kalbų žodyne Norvegų-lietuvių kalbų žodyne panaudota dauguma DNRKŽ teikiamos informacijos, perimta žodyno straipsnių struktūra, tačiau sangrąžinių norvegų kalbos veiksmažodžių skyrimas ir pateikimas pertvarkytas. Čia sangrąžiniai norvegų kalbos veiksmažodžiai teikiami tik trimis būdais: kaip antraštinis žodis (lema), kaip pavyzdys ir kaip atskira straipsnio struktūrinė dalis. Sangrąžiniai veiksmažodžiai - lemos Šiai grupei priskirtini veiksmažodžiai, kurie su įvardžiu seg sudaro nedalomą semantinį vienetą ir be įvardžio seg nevartojami. DNRKŽ tokie veiksmažodžiai skiriami trimis būdais (sangrąžinis veiksmažodis lema su įvardžiu seg, sangrąžinis veiksmažodis lema be įvardžio seg, tačiau po lemos duodama nuoroda refl., o įvardis seg rašomas jau pačiame straipsnyje po lemos gramatinės informacijos, paryškintuoju arba neparyškintuoju šriftu). Sangrąžinių norvegų kalbos veiksmažodžių, kaip paprastai ir kitų norvegų kalbos veiksmažodžių, lemos gramatinė forma yra bendratis (Bergenholtz et al., 1997, 172). Tačiau kaip matyti iš DNRKŽ sudarytojų patirties, gali būti neaišku, kaip traktuoti privalomą sangrąžinių veiksmažodžių elementą įvardį seg ar jis teiktinas kaip lemos sudėtinė dalis, ar ne. Veiksmažodis su įvardžiu seg yra žodžių junginys, o leksikografijoje paprastai renkamasi teikti kurią nors morfologiškai minimalią kaitomo žodžio formą (Jakaitienė, 2010, 182, Jakaitienė, 2005, 49). Kita vertus, įmanoma ir lemų žodžių junginių teikimo galimybė. Tai aprašyta leksikografijos teorijoje (Berkov, 1996, 13, Svensén, 2004, , ) ir taikyta praktikoje, pvz., DNRKŽ kaip antraštiniai žodžiai teikiami ir semantinį vienetą sudarantys prielinksniniai junginiai (pvz.: i stad, i sted, i overmorgen). Galvojant apie vartotoją, sangrąžinių veiksmažodžių, kurie be sangrąžinio įvardžio nevartojami, lemos teikimas su įvardžiu seg pedagogiškai labiau motyvuotas ir suprantamesnis vartotojui, ypač nelingvistui, galbūt teoriškai neišmanančiam sangrąžos reiškinio. Tokiu atveju patogu žodyne rasti lemą, iš kurios aiški sangrąžinio veiksmažodinio junginio sandara. Dėl šios priežasties Norvegų-lietuvių kalbų žodyne pasirinkta antraštinį žodį nurodyti kartu su sangrąžiniu įvardžiu seg, pvz.: ómrømme seg v1 apgalvoti, apmąstyti, apsvarstyti han fikk ómrømmet seg jis turėjo laiko viską apgalvoti {apmąstyti, apsvarstyti} òrḍlegge seg v* išreikšti žodžiais, parinkti žodžius, formuluoti hun er flink til å òrdlegge seg 24

5 žmogus ir žodis 2012 III lingvistika ji iškalbi; han òrdla seg helt klart jis pasakė {suformulavo} visiškai aiškiai Toks pateikimo būdas vartojamas ir kai kuriuose kituose dvikalbiuose norvegų kalbos žodynuose, pvz., didžiajame norvegų-anglų kalbų žodyne (Haslerud, Henriksen, 2008). Sangrąžiniai veiksmažodžiai pavyzdžiai Kaip lemos be įvardžio seg, t. y. be jokių sangrąžinio vartojimo nuorodų, teiktini tie sangrąžiniai veiksmažodžiai, kurių reikšmė ta pati kaip jų nesangrąžinės formos, o sangrąžinė forma parodo tik tai, kad veiksmas nukreiptas į veiksnį. Tokiais atvejais sangrąžiniai veiksmažodžiai teikiami kaip paprasto veiksmažodžio iliustracija, pvz.: pynte ~ puošti ir pynte seg ~ puoštis, pasipuošti; anspenne ~ įtempti ir anspenne seg ~įsitempti. pỳnte v1 (pa)puošti, dabinti pỳnte jùletreet papuošti Kalėdų eglutę; pỳnte på rekórden {resultátet} pagerinti rekordą {rezultatą}; pỳnte seg til fest šventiškai pasipuošti {pasidabinti, išsipustyti} ánspenne v įtempti ánspenne sànsene sìne įtempti savo jusles; ánspenne seg įsitempti Kaip pavyzdžiai teiktini ir tie sangrąžiniai veiksmažodžiai, kurių sangrąžinė forma nėra privaloma, ja tenorima pabrėžti, kad veiksmas atliekamas veiksnio naudai, arba tada, kai pasakymui norima suteikti neformalų, asmeninį stilių. Šie veiksmažodžiai, kaip ir lietuvių kalboje (Ambrazas 1977, 288), paprastai vartojami su papildiniu, yra tranzityviniai, pvz., anskaffe seg ~ įsigyti (sau) automobilį. ánskaffe v1 į(si)gýti, įsitaisýti, nusipirkti ánskaffe (seg) bil {hus} įsigyti {nusipirkti} automobilį {namą}; ánskaffe (seg) hund įsigyti {įsitaisyti} šunį Sangrąžiniai veiksmažodžiai straipsnio dalis Į atskirą grupę skirtini veiksmažodžiai, tarp kurių sangrąžinės ir nesangrąžinės formos yra aiškus semantinis skirtumas. DNRKŽ esama įvairių būdų teikti sangrąžinėms veiksmažodžio formoms, turinčioms kitokią nei sangrąžinės formos reikšmę. Tokie sangrąžiniai veiksmažodžiai gali būti teikiami nesangražinio veiksmažodžio straipsnyje kaip atskira reikšmė, kaip atskira straipsnio struktūrinė dalis bei kaip papildoma informacija nesangrąžinės veiksmažodžio formos straipsnio pabaigoje. Tiek daug būdų skirti tokiems sangrąžiniams veiksmažodžiams viename žodyne nereikia, tikrai pakanka vieno. Daugelyje norvegų kalbos žodynų, tiek aiškinamųjų, tiek dvikalbių, tokios sangrąžinės veiksmažodžio formos teikiamos kaip atskiros nesangrąžinio veiksmažodžio reikšmės (Guttu, 2005, Haslerud, Henriksen, 2000, Wangensteen, 2005). Šis būdas pasirenkamas, matyt, siekiant žodyno straipsnių struktūros paprastumo, patogumo vartoti. Norvegų-lietuvių kalbų žodyne veiksmažodžiai, kurių sangrąžinės ir nesangrąžinės formų reikšmės skiriasi, pateikiami atskirose vieno žodyno straipsnio dalyse. Toks veiksmažodžio sangrąžinių ir nesangrąžinių formų parodymas ypač patogus, kai sangrąžinė ar nesangrąžinė veiksmažodžio forma turi kelias reikšmes, ir jos grupuojamos atskirose straipsnio struktūrinėse dalyse. Taip pat jau minėta, kad Norvegų-lietuvių kalbų žodyne daugeliu atveju straipsnio strūktūra išlaikyta kaip DRNKŽ, nes didelių straipsnio struktūros pertvarkų buvo siekiama išvengti. Pvz.: ernǽre v2 A. (vt) (forsørge) išmaitinti, išlaikyti ernǽre sin famílie išmaitinti savo šeimą B. (vr) ernǽre seg misti, maitintis (kuo) sélen ernǽrer seg av fisk ruoniai minta žuvimis ánstrenge v2 A. (vt) 1. (anspenne) įtempti ánstrenge ø ynene įtempti akis 2. (trette) várginti ánstrenge hjèrnen sukti galvą; han er trett og ánstrengt jis pavargęs ir persitempęs B. (vr) ánstrenge seg dėti pastangas, stengtis, pasistengti ánstrenge seg til det ỳtterste stengtis iš paskutiniųjų; ánstrenge seg til ìngen nỳtte veltui stengtis; jeg må tte ánstrenge meg for å hø re hva som ble sagt turėjau įtempti klausą {ausis}, kad išgirsčiau, kas sakoma Straipsnio skyrimas į kelias struktūrines dalis galėtų būti aktualus akademiniams žodynams, kur apskritai dažnai renkamasi sudėtingesnė straipsnio struktūra, teikiama daugiau papildomos informacijos, skirtos ne tik praktikams, bet ir teoretikams. Atsižvelgiant į praktinius vartotojo interesus, abejotina, ar skirstymas į sangrąžinių, tranzityvinių, intranzityvinių formų straipsnio dalis apskritai reikalingas. Tokius formų vartojimo skirtumus galima parodyti reikšmių lygmenyje. 5. Išvados Norvegų bei kitų kalbų sangrąžiniai veiksmažodžiai, kurie sudaromi su sangrąžiniu įvardžiu seg ~ save yra leksikografiniu požiūriu sudėtingi. Todėl teikiant juos dvikalbiuose žodynuose, leksikografams kyla sunkumų. Sangrąžinių veiksmažodžių teikimo būdai priklauso nuo žodyno dydžio, tipo, akademiškumo. Pagrindinis kriterijus renkantis sangrąžinės veiksmažodžio teikimo žodyne būdą yra reikšmės santykis tarp to paties veiksmažodžio sangrąžinės ir nesangrąžinės formos. Kai tarp veiksmažodžio sangrąžinės ir nesangrąžinės formos yra aiškus semantinis skirtumas, sangrąžinis veiksmažodis teiktinas žodyne atskiroje žodyno straipsnio struktūrinėje dalyje arba atskira reikšme nesangrąžinės formos straipsnyje. Jei sangrąžinės ir nesangrąžinės formos ISSN

6 Sangrąžinių veiksmažodžių teikimas dvikalbiuose žodynuose Presenting of Reflexive Verbs in Bilingual Dictionaries reikšmė ta pati, o sangrąžinė forma parodo tik tai, kad veiksmas nukreiptas į veiksnį, kai sangrąžine forma norima pabrėžti, kad veiksmas atliekamas veiksnio naudai, arba kai pasakymui norima suteikti neformalų, asmeninį stilių, sangrąžinė veiksmažodžio forma teiktina tik kaip lemos iliustracija. Tiktai sangąžine forma vartojami veiksmažodžiai teiktini kaip lemos su sangrąžiniu įvardžiu seg. Literatūra Allan R., Holmes Ph., Lunskær-Nielsen T., 1995, Danish: a comprehensive grammar. London: Routledge. Ambrazas V. (red.), 1997, Dabartinės lietuvių kalbos gramatika: 3 leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Beito O. T., 1986, Nynorsk grammatikk: lyd- og ordlære. Oslo: Det norske samlaget. Bergenholtz H. et al., 1997, Nordisk leksikografisk ordbok. Oslo: Universitetsforlaget. Berkov V. P., 1996, Dvujazyčnaja leksikografija. St. Petersburg: Izdatel stvo S. Peterburgskogo universiteta. Berkov, V. P. et al., 2003, Stor norsk-russisk ordbok. Oslo: Kunnskapsforlaget. Faarlund J. T., Lie S., Vannebo Kj. I., 1997, Norsk referansegrammatikk. Oslo: Universitetsforlaget. Fasth C., Kannermark A., 1997, Form i fokus B. Lund: Folkuniversitetets förlag. Golden A., MacDonald K., Ryen E., 2008, Norsk som fremmedspråk: 3. leid. Oslo: Universitetsforlaget. Griškevičienė A., 2012, Norvegų kalbos gramatika. Vilnius: Tyto alba. Guttu T., 2005, Norsk ordbok med 1000 illustrasjoner: riksmål og moderat bokmål: 2. leid. Oslo: Kunnskapsforlaget. Haslerud V. C. D., Henriksen P., 2008, Norsk-engelsk stor ordbok: 2 leid. Oslo: Kunnskapsforlaget. Jakaitienė E. M., 2010, Lemos parinkimas ir pateikimas dvikalbiuose žodynuose // Leksikografija ir leksikologija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. P Jakaitienė E., 2005, Leksikografija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Mac Donald K., 2009, Norsk grammatikk: norsk som andrespråk: teoribok: 3. leid. Oslo: Cappelen Damm. Nesset T., Trosterud T., 2005, Ny norsk-russisk ordbok: Ei leksikografisk storhending // Lexiconordica 12. Oslo: Nordisk forening for leksikografi. P Nylund-Brodda E., Holm B., 1972, Deskriptiv svensk grammatik. Stockholm: Skriptor. Paulauskienė A., 1994, Lietuvių kalbos morfologija: paskaitos lituanistams. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla. Svensén B., 2004, Handbok i lexikografi: ordböcker och ordboksarbete i teori och praktik. Stockholm: Norstedt. Teleman U., Andersson E., Hellberg S., 1999, Svenska Akademiens grammatik (2. tomas). Stockholm: Svenska akademien. Vokiečių kalbos gramatika / Lietuvišką gramatikos variantą parengė Irena Marija Norkaitienė, Vilnius: Mintis. Wangensteen B., 2005, Bokmålsordboka. Oslo: Kunnskapsforlaget. Prieiga per internetą:

Brukerveiledning på litauisk for Dymista Nesespray, suspensjon 137 mikrogram / 50 mikrogram per spray (azelastinhydroklorid/flutikasonpropionat)

Brukerveiledning på litauisk for Dymista Nesespray, suspensjon 137 mikrogram / 50 mikrogram per spray (azelastinhydroklorid/flutikasonpropionat) Brukerveiledning på litauisk for Dymista Nesespray, suspensjon 137 mikrogram / 50 mikrogram per spray (azelastinhydroklorid/flutikasonpropionat) Purkštuvo paruošimas Dymista 137 mikrogramai/50 mikrogramų/dozėje

Detaljer

Ordliste for TRINN 2 (utviklende matematikk-oppgavehefter 2Aog 2B- refleksjonsord som kan hjelpe å forstå oppgaver)

Ordliste for TRINN 2 (utviklende matematikk-oppgavehefter 2Aog 2B- refleksjonsord som kan hjelpe å forstå oppgaver) Ordliste for TRINN 2 (utviklende matematikk-oppgavehefter 2Aog 2B- refleksjonsord som kan hjelpe å forstå oppgaver) Bok og side Ord på norsk Forklaring på norsk/synonym/illustrasjon På morsmål (LITAUISK)

Detaljer

VAIKAI DAUGIAKALBĖSE ŠEIMOSE. INFORMACINĖ BROŠIŪRA Litauisk

VAIKAI DAUGIAKALBĖSE ŠEIMOSE. INFORMACINĖ BROŠIŪRA Litauisk VAIKAI DAUGIAKALBĖSE ŠEIMOSE INFORMACINĖ BROŠIŪRA Litauisk 1 PRATARMĖ Ši informacinė brošiūra aptaria 10 tėvų dažnai užduodamų klausimų apie daugiakalbę vaikų raidą. Be to, ši brošiūra yra skirta vaikų

Detaljer

BARNEKONVENSJON VAIKO TEISIŲ KONEVENCIJA

BARNEKONVENSJON VAIKO TEISIŲ KONEVENCIJA BARNEKONVENSJON VAIKO TEISIŲ KONEVENCIJA Artikkel 1 1 straipsnis I denne konvensjonen menes med barn ethvert menneske under 18 år, hvis ikke barnet blir myndig tidligere etter den lovgivning som gjelder

Detaljer

1 PAMOKA. HEI! HVA HETER DU?

1 PAMOKA. HEI! HVA HETER DU? http://norvegu24.lt http://manonorvegu.lt 2 1 PAMOKA. HEI! HVA HETER DU? Žengiant pirmuosius žingsnelius per norvegų kalbos barjerą, svarbu išmokti 1) asmeninių įvardžių tai padės rasti pašnekovą; 2) teigiamo

Detaljer

Įvadinė pamoka. Nemokama norvegų kalbos pamoka

Įvadinė pamoka. Nemokama norvegų kalbos pamoka Įvadinė pamoka Nemokama norvegų kalbos pamoka Norite greitai ir linksmai išmokti norvegų kalbą? Užmirškite nuobodžius, brangiai kainuojančius kursus mokykitės kur kas efektyviau su norvegu24.lt. Norvegų

Detaljer

Ordliste for TRINN 3

Ordliste for TRINN 3 Ordliste for TRINN 3 (utviklende matematikk-oppgavehefter 3Aog 3B- refleksjonsord som kan hjelpe å forstå oppgaver) Bok og side Ord på norsk Forklaring på norsk/synonym/illustrasjon Oppgavehefte 3A I oppgavetekstene

Detaljer

Norsk Sprak Grammatikk

Norsk Sprak Grammatikk Norsk Sprak Grammatikk 1 / 6 2 / 6 3 / 6 Norsk Sprak Grammatikk For å ha utbytte av læreverket må man kunne en del norsk. Hvis du syns disse oppgavene er for vanskelige, anbefaler vi å gå til nettsiden

Detaljer

norsk bokmal ordbok 9F3D548EEEF17C2A2B268D0C659B1A20 Norsk Bokmal Ordbok 1 / 5

norsk bokmal ordbok 9F3D548EEEF17C2A2B268D0C659B1A20 Norsk Bokmal Ordbok 1 / 5 Norsk Bokmal Ordbok 1 / 5 2 / 5 3 / 5 Norsk Bokmal Ordbok About this dictionary. Copyright 2007 2010 Universitetet i Tromsø. These dictionaries are compiled and queried with Apertium dictionary tools.apertium...

Detaljer

NAUJAS PRAKTINIS MĄSTYMAS

NAUJAS PRAKTINIS MĄSTYMAS Leif Runar Forsth Sisteminis NAUJAS ir kūrybiškas PRAKTINIS problemų MĄSTYMAS sprendimas A Leif Runar Forsth NAUJAS PRAKTINIS MĄSTYMAS Iš norvegų kalbos vertė Brigita Urmanaitė Leif Runar Forsth NAUJAS

Detaljer

2011 metu Lietuvos mokiniu matematikos olimpiados uºdaviniu s lygos ir sprendimai

2011 metu Lietuvos mokiniu matematikos olimpiados uºdaviniu s lygos ir sprendimai 2011 metu Lietuvos mokiniu matematikos olimpiados uºdaviniu s lygos ir sprendimai Art uras Dubickas 1 60-oji Lietuvos mokiniu matematikos olimpiada iauliai, 2011 04 19 1 (9-10 klases). Raskite visus realiuosius

Detaljer

NUF- Norvegijoje registruota užsienio bendrovė - įmonė

NUF- Norvegijoje registruota užsienio bendrovė - įmonė NUF- Norvegijoje registruota užsienio bendrovė - įmonė Nuo 2015 metų sausio pirmos dienos yra įvedama nauja atsiskaitymo sistema visiems darbdaviams. Pranešimas apie darbo užmokestį, darbo sąlygas, mokesčių

Detaljer

Kartlegging av leseferdighet Trinn 2 og 3 på litauisk

Kartlegging av leseferdighet Trinn 2 og 3 på litauisk Lærerveiledning Litauisk, 2. og 3. trinn Lærerveiledning Kartlegging av leseferdighet Trinn 2 og 3 på litauisk Nurodymai mokytojui Skaitymo įgūdžių Testas 2 ir 3 klasių mokiniams Vertimas į lietuvių kalbą

Detaljer

Džiovintuvo Naudotojo instrukcija Tørketrommel Brukerhåndboken DPU 7340 X 2960310567_LT/031214.1652

Džiovintuvo Naudotojo instrukcija Tørketrommel Brukerhåndboken DPU 7340 X 2960310567_LT/031214.1652 Džiovintuvo Naudotojo instrukcija Tørketrommel Brukerhåndboken DPU 7340 X 2960310567_LT/031214.1652 Pirmiausiai perskaitykite šią naudojimo instrukciją! Gerbiamas pirkėjau, Mes tikimės, kad šis gaminys,

Detaljer

LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S

LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S DĖL ELEKTRONINIU PARAŠU PASIRAŠYTO KOMPIUTERIO SKAITOMO ELEKTRONINIO DOKUMENTO SPECIFIKACIJOS

Detaljer

Norsk Grammatikk Cappelen Damm

Norsk Grammatikk Cappelen Damm Norsk Grammatikk Cappelen Damm 1 / 6 2 / 6 3 / 6 Norsk Grammatikk Cappelen Damm Dette nettstedet er et supplement til læreverket Norsk grammatikk.norsk som andrespråk.her finner du en del oppgaver som

Detaljer

Kūrybingumas ir kūrybiškumo atpažinimas

Kūrybingumas ir kūrybiškumo atpažinimas Mokslo LIETUVOS MOKSLININKŲ Lietuva LAIKRAŠTIS 2010 metų vasario 4 d. www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva Kaina: 3 Lt Dirbti gali ir vergas, o prasmingai švęsti tik laisvas žmogus 4, 5, 13 p. Kaip tarti

Detaljer

Norsk Grammatikk Oppgaver

Norsk Grammatikk Oppgaver Norsk Grammatikk Oppgaver 1 / 6 2 / 6 3 / 6 Norsk Grammatikk Oppgaver Dette nettstedet er et supplement til læreverket Norsk grammatikk.norsk som andrespråk.her finner du en del oppgaver som du kan øve

Detaljer

Kurskategori 2: Læring og undervisning i et IKT-miljø. vår

Kurskategori 2: Læring og undervisning i et IKT-miljø. vår Kurskategori 2: Læring og undervisning i et IKT-miljø vår Kurs i denne kategorien skal gi pedagogisk og didaktisk kompetanse for å arbeide kritisk og konstruktivt med IKT-baserte, spesielt nettbaserte,

Detaljer

NAUJAI ATVYKĘ Į NORVEGIJĄ? Litauisk

NAUJAI ATVYKĘ Į NORVEGIJĄ? Litauisk NAUJAI ATVYKĘ Į NORVEGIJĄ? Litauisk Allmennyttige midler fra Kas parengė šį vadovą (Hvem har utarbeidet veilederen) Bergen Uavhengige Sosialrådgivning (BUS), Feltteamet, Høgskolen i Bergen (Nepriklausomas

Detaljer

ordbok norsk arabisk 0C065E68BDE1180E FC39B678D Ordbok Norsk Arabisk 1 / 6

ordbok norsk arabisk 0C065E68BDE1180E FC39B678D Ordbok Norsk Arabisk 1 / 6 Ordbok Norsk Arabisk 1 / 6 2 / 6 3 / 6 Ordbok Norsk Arabisk Norsk-svensk ordbok fra Ordbok.com. Oversett enkeltord eller uttrykk/setninger. Mange oppslagsord og tips for god oversetting / andre ordbøker.

Detaljer

Semantisk information i tospråklige ordböker (med utgangspunkt i Litausknorsk

Semantisk information i tospråklige ordböker (med utgangspunkt i Litausknorsk LexicoNordica Titel: Forfatter: Semantisk information i tospråklige ordböker (med utgangspunkt i Litausknorsk ordbok) Evalda Jakaetiene & Sturla Berg-Olsen Kilde: LexicoNordica 11, 2004, s. 117-132 URL:

Detaljer

Norsk Grammatikk Oppgaver

Norsk Grammatikk Oppgaver We have made it easy for you to find a PDF Ebooks without any digging. And by having access to our ebooks online or by storing it on your computer, you have convenient answers with norsk grammatikk oppgaver.

Detaljer

Norsk Grammatikk For Innvandrere

Norsk Grammatikk For Innvandrere Norsk Grammatikk For Innvandrere [LIB] Complete Norsk Grammatikk For Innvandrere - [PDF]. Free Download NORSK GRAMMATIKK FOR INNVANDRERE NORSK FOR INNVANDRERE - HOME FACEBOOK Thu, 21 Dec 2017 15:40:00

Detaljer

norsk grammatikk 149BE6CADCAB6FFCFBAA3C DC4 Norsk Grammatikk 1 / 6

norsk grammatikk 149BE6CADCAB6FFCFBAA3C DC4 Norsk Grammatikk 1 / 6 Norsk Grammatikk 1 / 6 2 / 6 3 / 6 Norsk Grammatikk forklaringer på norsk og engelsk. Learn more about Grammatikk-tabeller: En god plass å starte [A good place to start] Grammar terminology How to use

Detaljer

. Grammatiske problem med å beskrive ordklassen adverb og setningsleddet adverbial i norsk. Sverre Stausland Johnsen Universitetet i Oslo

. Grammatiske problem med å beskrive ordklassen adverb og setningsleddet adverbial i norsk. Sverre Stausland Johnsen Universitetet i Oslo .. Grammatiske problem med å beskrive ordklassen adverb og setningsleddet adverbial i norsk Sverre Stausland Johnsen Universitetet i Oslo stausland.johnsen@iln.uio.no Universitetet i Stavanger 15. januar

Detaljer

Bokmål / Nynorsk / English NORGES TEKNISK- NATURVITENSKAPELIGE UNIVERSITET INSTITUTT FOR FYSIKK. Eksamen TFY4185 Måleteknikk

Bokmål / Nynorsk / English NORGES TEKNISK- NATURVITENSKAPELIGE UNIVERSITET INSTITUTT FOR FYSIKK. Eksamen TFY4185 Måleteknikk Bokmål / Nynorsk / English Side av 4 NOGES TEKNISK- NATUITENSKAPELIGE UNIESITET INSTITUTT FO FYSIKK Steinar aaen, tel.482 96 758 Eksamen TFY485 Måleteknikk Lørdag 7. desember 20 Tid: 09.00-3.00 Tillatt

Detaljer

Norsk Grammatikk Cappelen Damm

Norsk Grammatikk Cappelen Damm Norsk Grammatikk Cappelen Damm 1 / 6 2 / 6 3 / 6 Norsk Grammatikk Cappelen Damm Dette nettstedet er et supplement til læreverket Norsk grammatikk.norsk som andrespråk.her finner du en del oppgaver som

Detaljer

Eksamensoppgave i GEOG Menneske og sted I

Eksamensoppgave i GEOG Menneske og sted I Geografisk institutt Eksamensoppgave i GEOG1000 - Menneske og sted I Faglig kontakt under eksamen: Britt Engan Dale Tlf.: 73 59 19 14 Eksamensdato: 18.12.2014 Eksamenstid: 4 timer Studiepoeng: 7.5 Sensurdato:

Detaljer

Ordbok Norsk Italiensk

Ordbok Norsk Italiensk Ordbok Norsk Italiensk 1 / 6 2 / 6 3 / 6 Ordbok Norsk Italiensk Norsk-spansk ordbok fra Ordbok.com. Oversett enkeltord eller uttrykk/setninger. Mange oppslagsord og tips for god oversetting / andre ordbøker.

Detaljer

Software applications developed for the maritime service at the Danish Meteorological Institute

Software applications developed for the maritime service at the Danish Meteorological Institute Software applications developed for the maritime service at the Danish Meteorological Institute Anne Marie Munk Jørgensen (ammj@dmi.dk), Ove Kjær, Knud E. Christensen & Morten L. Mortensen Danish Meteorological

Detaljer

INSTRUKSJONER FOR TILBEREDNING OG INJEKSJON AV CIMZIA PÅ LITAUISK INSTRUKCIJOS, KAIP PARUOŠTI IR ATLIKTI CIMZIA INJEKCIJĄ

INSTRUKSJONER FOR TILBEREDNING OG INJEKSJON AV CIMZIA PÅ LITAUISK INSTRUKCIJOS, KAIP PARUOŠTI IR ATLIKTI CIMZIA INJEKCIJĄ INSTRUKSJONER FOR TILBEREDNING OG INJEKSJON AV CIMZIA PÅ LITAUISK (certolizumab pegol) INSTRUKCIJOS, KAIP PARUOŠTI IR ATLIKTI CIMZIA INJEKCIJĄ Veiledningen er hentet fra EMA (European Medicines Agency)

Detaljer

PETROLEUMSPRISRÅDET. NORM PRICE FOR ALVHEIM AND NORNE CRUDE OIL PRODUCED ON THE NORWEGIAN CONTINENTAL SHELF 1st QUARTER 2016

PETROLEUMSPRISRÅDET. NORM PRICE FOR ALVHEIM AND NORNE CRUDE OIL PRODUCED ON THE NORWEGIAN CONTINENTAL SHELF 1st QUARTER 2016 1 PETROLEUMSPRISRÅDET Deres ref Vår ref Dato OED 16/716 22.06.2016 To the Licensees (Unofficial translation) NORM PRICE FOR ALVHEIM AND NORNE CRUDE OIL PRODUCED ON THE NORWEGIAN CONTINENTAL SHELF 1st QUARTER

Detaljer

Skandinavistikos centras Filologijos fakultetas BA 7,5. Viso dalyko 200 val. Paskaitų: 0 Seminarų: 160 Konsultacijų: 0 Savarankiško darbo: 40.

Skandinavistikos centras Filologijos fakultetas BA 7,5. Viso dalyko 200 val. Paskaitų: 0 Seminarų: 160 Konsultacijų: 0 Savarankiško darbo: 40. Dalyko sando kodas (Course unit code) Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Dėstytojo (-jų) pedagoginis vardas, vardas ir pavardė (Name and title of lecturer) Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba,

Detaljer

3. Priedai Studijų dalykų aprašai

3. Priedai Studijų dalykų aprašai 3. Priedai 3.1. Studijų dalykų aprašai Dalyko sando kodas Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė I Danų kalbos: lekt. Stefan Anbro, lekt.

Detaljer

Course Plan and Syllabus 2015

Course Plan and Syllabus 2015 Course Plan and Syllabus 2015 Course Code: ISSN140 Course Name: Intensivt kurs i norsk for viderekomne trinn 4 Course Leader: Svetla Kovatcheva Time: 08.15-11.00 Date Time Topic/ Readings/ Lecturer Readings

Detaljer

Nr. 8 / rugpjūčio 28. Popiežiaus katechezės. Ganytojo žodis. Homilijos. Dokumentai. Bažnyčia Lietuvoje ISSN

Nr. 8 / rugpjūčio 28. Popiežiaus katechezės. Ganytojo žodis. Homilijos. Dokumentai. Bažnyčia Lietuvoje ISSN 2017 rugpjūčio 28 ISSN 1392-6098 Nr. 8 / 446 Lietuvos Katalikų Bažnyčios informacijos centro leidinys Popiežiaus katechezės Popiežius Pranciškus EMAUSO MOKINIŲ VILTIES KELIAS 2 ŠVENTOJI DVASIA TEIKIA VILTIES

Detaljer

Kergimas ir rujos kontrolė.

Kergimas ir rujos kontrolė. Kergimas ir rujos kontrolė www.geno.no Didžiausia finansinė nauda iš pieno gamybos gaunama karvėms veršiuojantis kartą per metus. Tai reiškia, kad karvė turi būti veršinga ne vėliau kaip po dienų nuo veršiavimosi.

Detaljer

Last ned Bunader og tradisjoner fra Setesdal - Laila Duran. Last ned

Last ned Bunader og tradisjoner fra Setesdal - Laila Duran. Last ned Last ned Bunader og tradisjoner fra Setesdal - Laila Duran Last ned Forfatter: Laila Duran ISBN: 9789198078534 Antall sider: 182 Format: PDF Filstørrelse: 25.55 Mb Denne boken handler om tradisjonene i

Detaljer

Eksamen ENG1002/1003 Engelsk fellesfag Elevar og privatistar/elever og privatister. Nynorsk/Bokmål

Eksamen ENG1002/1003 Engelsk fellesfag Elevar og privatistar/elever og privatister. Nynorsk/Bokmål Eksamen 22.11.2012 ENG1002/1003 Engelsk fellesfag Elevar og privatistar/elever og privatister Nynorsk/Bokmål Nynorsk Eksamensinformasjon Eksamenstid Hjelpemiddel Eksamen varer i 5 timar. Alle hjelpemiddel

Detaljer

NORSK REFERANSE- GRAMMATIKK

NORSK REFERANSE- GRAMMATIKK NORSK REFERANSE- GRAMMATIKK NORSK REFERANSE- GRAMMATIKK Jan Terje Faarlund Svein Lie Kjell Ivar Vannebo UNIVERSITETSFORLAGET OSLO Universitetsforlaget AS 1997 ISBN 82-00-22569-0 4. opplag 2006 Det må

Detaljer

buildingsmart Norge seminar Gardermoen 2. september 2010 IFD sett i sammenheng med BIM og varedata

buildingsmart Norge seminar Gardermoen 2. september 2010 IFD sett i sammenheng med BIM og varedata buildingsmart Norge seminar Gardermoen 2. september 2010 IFD sett i sammenheng med BIM og varedata IFD International Framework for Dictionaries Hvordan bygges en BIM? Hva kan hentes ut av BIM? Hvordan

Detaljer

Examination paper for (BI 2015) (Molekylærbiologi, laboratoriekurs)

Examination paper for (BI 2015) (Molekylærbiologi, laboratoriekurs) Department of (Biology) Examination paper for (BI 2015) (Molekylærbiologi, laboratoriekurs) Academic contact during examination: Thorsten Hamann Phone: 91825937 Examination date: 19.12.2016 Examination

Detaljer

NORDISKE STUDIER I LEKSIKOGRAFI

NORDISKE STUDIER I LEKSIKOGRAFI NORDISKE STUDIER I LEKSIKOGRAFI Titel: Forfatter: Grammatisk informasjon i middels store tospråklege ordbøker - Prinsipp og utfordringar på bakgrunn av arbeidet med Norsk-litauisk ordbok Sturla Berg-Olsen

Detaljer

NORSI Kappe workshop - introduction

NORSI Kappe workshop - introduction NORSI Kappe workshop - introduction Aim of workshop Main aim: Kick-starting the work of the dissertation «kappe» Other aims: Learn from each other Test a modell for an intensive workshop Discussion feedback

Detaljer

1 User guide for the uioletter package

1 User guide for the uioletter package 1 User guide for the uioletter package The uioletter is used almost like the standard LATEX document classes. The main differences are: The letter is placed in a \begin{letter}... \end{letter} environment;

Detaljer

Information search for the research protocol in IIC/IID

Information search for the research protocol in IIC/IID Information search for the research protocol in IIC/IID 1 Medical Library, 2013 Library services for students working with the research protocol and thesis (hovedoppgaven) Open library courses: http://www.ntnu.no/ub/fagside/medisin/medbiblkurs

Detaljer

SEMENTBASERT AVRETTINGSMASSE I SAMSVAR MED EUROPEISKE STANDARDER

SEMENTBASERT AVRETTINGSMASSE I SAMSVAR MED EUROPEISKE STANDARDER SEMENTBASERT AVRETTINGSMASSE I SAMSVAR MED EUROPEISKE STANDARDER Pluoštu sustiprintas savaime išsilyginantis mišinys EN 13813 PRODUKTO APIBŪDINIMAS Uniplan yra pluoštu sustiprintas cementinio pagrindo

Detaljer

1 SKIRSNIS. MEDŽIAGOS ARBA MIŠINIO IR BENDROVĖS ARBA ĮMONĖS IDENTIFIKAVIMAS 1.1. Produkto identifikatorius

1 SKIRSNIS. MEDŽIAGOS ARBA MIŠINIO IR BENDROVĖS ARBA ĮMONĖS IDENTIFIKAVIMAS 1.1. Produkto identifikatorius SAUGOS DUOMENŲ LAPAS Pagal 1907/2006 II PRIEDAS 2015/830 ir 1272/2008 (Visos nuorodos į ES reglamentus ir direktyvas yra sutrumpintos iki skaitmeninio žymens) Išduota 2017-11-29 Pakeičia išleistą SDS 2017-02-24

Detaljer

NORM PRICE FOR CRUDE OIL PRODUCED ON THE NORWEGIAN CONTINENTAL SHELF 1 st QUARTER 2015

NORM PRICE FOR CRUDE OIL PRODUCED ON THE NORWEGIAN CONTINENTAL SHELF 1 st QUARTER 2015 1 PETROLEUM PRICE BO ARD Our reference Date OED 15/712 15/06/2015 To the Licensees on the Norwegian Continental Shelf (Unofficial translation) NORM PRICE FOR CRUDE OIL PRODUCED ON THE NORWEGIAN CONTINENTAL

Detaljer

Eksamen PSP5221 Litauisk nivå III Privatistar / Privatister. Nynorsk/Bokmål

Eksamen PSP5221 Litauisk nivå III Privatistar / Privatister. Nynorsk/Bokmål Eksamen 16.11.2011 PSP5221 Litauisk nivå III Privatistar / Privatister Nynorsk/Bokmål Nynorsk Eksamensinformasjon Eksamenstid Hjelpemiddel Bruk av kjelder Kjelder Informasjon om vurderinga Eksamen varer

Detaljer

Innhold. Ka pit tel 1 Inn led ning Barn og sam funn Bo kas opp byg ning... 13

Innhold. Ka pit tel 1 Inn led ning Barn og sam funn Bo kas opp byg ning... 13 Innhold Ka pit tel 1 Inn led ning... 11 Barn og sam funn... 11 Bo kas opp byg ning... 13 Ka pit tel 2 So sia li se rings pro ses sen... 15 For hol det mel lom sam funn, kul tur og so sia li se ring...

Detaljer

Hvordan kvalitetssikre åpne tidsskrift?

Hvordan kvalitetssikre åpne tidsskrift? Hvordan kvalitetssikre åpne tidsskrift? Innlegg ved Halvdagsseminar om åpen tilgang til vitenskapelige artikler I forbindelse med den internasjonale Open Access-uken, Universitetsbiblioteket i Bergen 26.

Detaljer

05/08/2002 Bugøynes. 16/08/2002 Bugøynes

05/08/2002 Bugøynes. 16/08/2002 Bugøynes FANGSTSEKSJONEN SENTER FOR MARINE RESSURSER TOKTRAPPORT Fartøy F/F Fangst Toktnummer 22 9 Prosjekttittel Seleksjon Konge krabbe Delprosjektnr. 627 Avgangsdato og sted Ankomststed og dato /8/22 Bugøynes

Detaljer

LISTE OVER TILLATTE HJELPEMIDLER EKSAMEN I NOVEMBER OG DESEMBER 2014

LISTE OVER TILLATTE HJELPEMIDLER EKSAMEN I NOVEMBER OG DESEMBER 2014 1 LISTE OVER TILLATTE HJELPEMIDLER EKSAMEN I NOVEMBER OG DESEMBER 2014 REGLEMENT FOR BRUK AV KALKULATOR OG ORDBOK SE SISTE SIDE 1. STUDIEÅR (ØKAD/REV): Finansregnskap m/ikt (ØABED1000) Markedsføring og

Detaljer

Medisinsk statistikk, KLH3004 Dmf, NTNU 2009. Styrke- og utvalgsberegning

Medisinsk statistikk, KLH3004 Dmf, NTNU 2009. Styrke- og utvalgsberegning Styrke- og utvalgsberegning Geir Jacobsen, ISM Sample size and Power calculations The essential question in any trial/analysis: How many patients/persons/observations do I need? Sample size (an example)

Detaljer

1. Explain the language model, what are the weaknesses and strengths of this model?

1. Explain the language model, what are the weaknesses and strengths of this model? Øving 2 Task 1 Language Model 1. Explain the language model, what are the weaknesses and strengths of this model? En language model er en model som brukes til å forenkle spørringer etter ord i dokumenter.

Detaljer

Informasjon til brukeren på litauisk EpiPen 300 mikrogram injeksjonsvæske, oppløsning i ferdigfylt penn

Informasjon til brukeren på litauisk EpiPen 300 mikrogram injeksjonsvæske, oppløsning i ferdigfylt penn Informasjon til brukeren på litauisk EpiPen 300 mikrogram injeksjonsvæske, oppløsning i ferdigfylt penn adrenalin Informacija vartotojui Epipen 300 mikrogramų injekcinis tirpalas užpildytame švirkštiklyje

Detaljer

Eksamen FSP6094 Litauisk I PSP5750 Litauisk nivå I. Nynorsk/Bokmål

Eksamen FSP6094 Litauisk I PSP5750 Litauisk nivå I. Nynorsk/Bokmål Eksamen 19.05.2017 FSP6094 Litauisk I PSP5750 Litauisk nivå I Nynorsk/Bokmål Nynorsk Eksamensinformasjon Eksamenstid Hjelpemiddel Eksamen varer i 5 timar. Alle hjelpemiddel er tillatne, bortsett frå Internett

Detaljer

INF5820. Language technological applications. H2010 Jan Tore Lønning

INF5820. Language technological applications. H2010 Jan Tore Lønning INF5820 Language technological applications H2010 Jan Tore Lønning jtl@ifi.uio.no Maskinoversettelse INF 5820 H2008 Forelesning 2 Machine Translation 1. Some examples 2. Why is machine translation a problem?

Detaljer

NAUDOJIMO INSTRUKCIJA PRESTIGE-S SERIES

NAUDOJIMO INSTRUKCIJA PRESTIGE-S SERIES NAUDOJIMO INSTRUKCIJA PRESTIGE-S SERIES Naudojimo instrukcija Originalios naudojimo instrukcijos vertimas 0079-00 / lt / 0.009 PRESTIGE 990-S DYNAMIC POWER CLIMATRONIC PRESTIGE 00-S DYNAMIC POWER CLIMATRONIC

Detaljer

Last ned A Norwegian-danish Grammer and Reader With a Vocabulary Designed for American Students of the Norwegian-danish Language - C. J. P.

Last ned A Norwegian-danish Grammer and Reader With a Vocabulary Designed for American Students of the Norwegian-danish Language - C. J. P. Last ned A Norwegian-danish Grammer and Reader With a Vocabulary Designed for American Students of the Norwegian-danish Language - C. J. P. Peterson Last ned Forfatter: C. J. P. Peterson ISBN: 9781443776028

Detaljer

Man samler i samme artikkel alt som gjelder samme x

Man samler i samme artikkel alt som gjelder samme x Termen x I Shakespeares skriftlige produksjon forekommer rundt 30.000 ulike ord. Ordet være er et av de hyppigste i norske lovtekster. Syklus, syklusen og cyklus er egentlig samme ord. En artikkel i en

Detaljer

EN Skriving for kommunikasjon og tenkning

EN Skriving for kommunikasjon og tenkning EN-435 1 Skriving for kommunikasjon og tenkning Oppgaver Oppgavetype Vurdering 1 EN-435 16/12-15 Introduction Flervalg Automatisk poengsum 2 EN-435 16/12-15 Task 1 Skriveoppgave Manuell poengsum 3 EN-435

Detaljer

Metodisk kvalitetsvurdering av systematisk oversikt. Rigmor C Berg Kurs H, mars 2019

Metodisk kvalitetsvurdering av systematisk oversikt. Rigmor C Berg Kurs H, mars 2019 Metodisk kvalitetsvurdering av systematisk oversikt Rigmor C Berg Kurs H, mars 2019 Oppsummering av forskning har lang tradisjon 12th century: knowledge syntheses in field of philosophy 17th century: statistical

Detaljer

Mannen min heter Ingar. Han er også lege. Han er privatpraktiserende lege og har et kontor på Grünerløkka sammen med en kollega.

Mannen min heter Ingar. Han er også lege. Han er privatpraktiserende lege og har et kontor på Grünerløkka sammen med en kollega. Kapittel 2 2.1.1 Familien min Hei, jeg heter Martine Hansen. Nå bor jeg i Åsenveien 14 i Oslo, men jeg kommer fra Bø i Telemark. Jeg bor i ei leilighet i ei blokk sammen med familien min. For tiden jobber

Detaljer

MINNETALE OVER PROFESSOR DAG BJØRNAR GUNDERSEN. holdt i møte 17. november av professor emeritus, dr.philos. Kjell Ivar Vannebo

MINNETALE OVER PROFESSOR DAG BJØRNAR GUNDERSEN. holdt i møte 17. november av professor emeritus, dr.philos. Kjell Ivar Vannebo MINNETALE OVER PROFESSOR DAG BJØRNAR GUNDERSEN holdt i møte 17. november 2016 av professor emeritus, dr.philos. Kjell Ivar Vannebo Professor Dag Gundersen døde 2. februar 2016, og med hans død er en sentral

Detaljer

Anna Krulatz (HiST) Eivind Nessa Torgersen (HiST) Anne Dahl (NTNU)

Anna Krulatz (HiST) Eivind Nessa Torgersen (HiST) Anne Dahl (NTNU) Multilingualism in Trondheim public schools: Raising teacher awareness in the English as a Foreign Language classroom Anna Krulatz (HiST) Eivind Nessa Torgersen (HiST) Anne Dahl (NTNU) Problemstilling

Detaljer

Øystein Haugen, Professor, Computer Science MASTER THESES Professor Øystein Haugen, room D

Øystein Haugen, Professor, Computer Science MASTER THESES Professor Øystein Haugen, room D Øystein Haugen, Professor, Computer Science MASTER THESES 2015 Professor Øystein Haugen, room D1-011 1 Hvem er jeg? Øystein Haugen, nytilsatt professor i anvendt informatikk på Høyskolen i Østfold, avdeling

Detaljer

Gjermund Vidhammer Avdelingsleder Governance, risk & compliance

Gjermund Vidhammer Avdelingsleder Governance, risk & compliance VEIEN TIL GDPR: PLANLEGG DINE NESTE 12 MÅNEDER Gjermund Vidhammer Avdelingsleder Governance, risk & compliance Agenda Hvordan påvirker GDPR arbeid med informasjonssikkerhet Etterlevelse: plan for de neste

Detaljer

ADDENDUM SHAREHOLDERS AGREEMENT. by and between. Aker ASA ( Aker ) and. Investor Investments Holding AB ( Investor ) and. SAAB AB (publ.

ADDENDUM SHAREHOLDERS AGREEMENT. by and between. Aker ASA ( Aker ) and. Investor Investments Holding AB ( Investor ) and. SAAB AB (publ. ADDENDUM SHAREHOLDERS AGREEMENT by between Aker ASA ( Aker ) Investor Investments Holding AB ( Investor ) SAAB AB (publ.) ( SAAB ) The Kingdom of Norway acting by the Ministry of Trade Industry ( Ministry

Detaljer

Eksamensoppgåver H07/ Eksamensoppgaver H07

Eksamensoppgåver H07/ Eksamensoppgaver H07 Eksamensoppgåver H07/ Eksamensoppgaver H07 Engelsk Fagkoder: AA6074/AA6078 AA6082/AA6092 AA6083/AA6093 Fagnavn: 2 Engelsk 1+2 E+P 3 Engelsk A, skriftlig E+P 3 Engelsk B, skriftlig E+P ( E = Elevar/Elever.

Detaljer

Eksamensoppgave i SOS1000 Innføring i sosiologi Examination paper for SOS1000 Introduction to Sociology

Eksamensoppgave i SOS1000 Innføring i sosiologi Examination paper for SOS1000 Introduction to Sociology Institutt for sosiologi og statsvitenskap Department of sociology and political science Eksamensoppgave i SOS1000 Innføring i sosiologi Examination paper for SOS1000 Introduction to Sociology Faglig kontakt

Detaljer

Molare forsterkningsbetingelser

Molare forsterkningsbetingelser Molare forsterkningsbetingelser Hva er mekanismen(e) bak forsterkning? Hvor langt opp eller ned skal man skru mikroskopet for å se godt nok? Kjetil Viken 1 2 ARBEIDSDAG sitte ved pc formelle samtaler møter

Detaljer

Av Svein Lie. Til slutt i artikkelen er det en kort kommentar til det Leira skriver om ordklasseinndeling mer generelt.

Av Svein Lie. Til slutt i artikkelen er det en kort kommentar til det Leira skriver om ordklasseinndeling mer generelt. Om som og ordklasser Av Svein Lie Denne artikkelen er et svar på en artikkel av Vigleik Leira i Maal og Minne 2007, der han argumenterer mot det synet at ordet som er subjunksjon i vanlige relativsetninger.

Detaljer

Eksamensoppgaver til SOSANT1101. Regional etnografi: jordens folk og kulturelt mangfold. Utsatt skoleeksamen 12. desember 2013 kl.

Eksamensoppgaver til SOSANT1101. Regional etnografi: jordens folk og kulturelt mangfold. Utsatt skoleeksamen 12. desember 2013 kl. Universitetet i Oslo Sosialantropologisk institutt Eksamensoppgaver til SOSANT1101 Regional etnografi: jordens folk og kulturelt mangfold Utsatt skoleeksamen 12. desember 2013 kl. 9-14 Både original og

Detaljer

Internasjonalt gradssamarbeid, hva og hvordan. Internasjonaliseringskonferansen 2014, torsdag 6. mars, kl. 10:30, Rådssalen

Internasjonalt gradssamarbeid, hva og hvordan. Internasjonaliseringskonferansen 2014, torsdag 6. mars, kl. 10:30, Rådssalen Internasjonalt gradssamarbeid, hva og hvordan Internasjonaliseringskonferansen 2014, torsdag 6. mars, kl. 10:30, Rådssalen I II III IV Fire presentasjoner Rammene for og refleksjoner rundt 1) Nordic Master

Detaljer

Førebuing/ Forberedelse 28.05.2008

Førebuing/ Forberedelse 28.05.2008 Førebuing/ Forberedelse 28.05.2008 ENG1002/ENG1003 Engelsk Elevar/Elever Privatistar/Privatister Nynorsk/Bokmål Nynorsk Informasjon til førebuingsdelen Førebuingstid: Hjelpemiddel: Bruk av kjelder: Vedlegg:

Detaljer

Examination paper for BI2034 Community Ecology and Ecosystems

Examination paper for BI2034 Community Ecology and Ecosystems Department of Biology Examination paper for BI2034 Community Ecology and Ecosystems Academic contact during examination: Ole Kristian Berg (91897518) Thor Harald Ringsby (91897032) James D. M. Speed (45770227)

Detaljer

Presenting a short overview of research and teaching

Presenting a short overview of research and teaching Presenting a short overview of research and teaching Portuguese in Norway at university level Diana Santos d.s.m.santos@ilos.uio.no Romanskfagråd møte, Oslo, 31 October 2014 Research Research under Linguateca

Detaljer

Leksikaliseringsprosessar i samansette verb: Adjektiv eller partisipp?

Leksikaliseringsprosessar i samansette verb: Adjektiv eller partisipp? Leksikaliseringsprosessar i samansette verb: Adjektiv eller partisipp? Bjørghild Kjelsvik Nynorskordboka SPRÅKRÅDET / UIO NFL OSLO 2013 23.08.2013 1 Partikkelverb: Partikkelverb i norsk kan delast i to

Detaljer

SRP s 4th Nordic Awards Methodology 2018

SRP s 4th Nordic Awards Methodology 2018 SRP s 4th Nordic Awards Methodology 2018 Stockholm 13 September 2018 Awards Methodology 2018 The methodology outlines the criteria by which SRP judges the activity of Manufacturers, Providers and Service

Detaljer

Dialogkveld 03. mars 2016. Mobbing i barnehagen

Dialogkveld 03. mars 2016. Mobbing i barnehagen Dialogkveld 03. mars 2016 Mobbing i barnehagen Discussion evening March 3rd 2016 Bullying at kindergarten Mobbing i barnehagen Kan vi si at det eksisterer mobbing i barnehagen? Er barnehagebarn i stand

Detaljer

NORDISKE STUDIER I LEKSIKOGRAFI

NORDISKE STUDIER I LEKSIKOGRAFI NORDISKE STUDIER I LEKSIKOGRAFI Titel: Forfatter: Introduksjon til ordboksprosjektet NORDLEXIN-N Tove Bjørneset Kilde: Nordiska Studier i Lexikografi 5, 2001, s. 44-53 Rapport från Konferens om lexikografi

Detaljer

SAS FANS NYTT & NYTTIG FRA VERKTØYKASSA TIL SAS 4. MARS 2014, MIKKEL SØRHEIM

SAS FANS NYTT & NYTTIG FRA VERKTØYKASSA TIL SAS 4. MARS 2014, MIKKEL SØRHEIM SAS FANS NYTT & NYTTIG FRA VERKTØYKASSA TIL SAS 4. MARS 2014, MIKKEL SØRHEIM 2 TEMA 1 MULTIPROSESSERING MED DATASTEGET Multiprosessering har lenge vært et tema i SAS Stadig ny funksjonalitet er med på

Detaljer

Public roadmap for information management, governance and exchange. 2015-09-15 SINTEF david.norheim@brreg.no

Public roadmap for information management, governance and exchange. 2015-09-15 SINTEF david.norheim@brreg.no Public roadmap for information management, governance and exchange 2015-09-15 SINTEF david.norheim@brreg.no Skate Skate (governance and coordination of services in egovernment) is a strategic cooperation

Detaljer

Neural Network. Sensors Sorter

Neural Network. Sensors Sorter CSC 302 1.5 Neural Networks Simple Neural Nets for Pattern Recognition 1 Apple-Banana Sorter Neural Network Sensors Sorter Apples Bananas 2 Prototype Vectors Measurement vector p = [shape, texture, weight]

Detaljer

Last ned Kunnskapsforlagets store norske ordbok. Last ned

Last ned Kunnskapsforlagets store norske ordbok. Last ned Last ned Kunnskapsforlagets store norske ordbok Last ned ISBN: 9788257322342 Format: PDF Filstørrelse: 21.30 Mb Kunnskapsforlagets store norske ordbok er en omfattende definisjons- og betydningsordbok

Detaljer

eutdanningsdirektoratet Eksamen ENG1002/ENG1003 Engelsk fellesfag For elevar og privatistar/for elever og privatister Nynorsk/Bokmal

eutdanningsdirektoratet Eksamen ENG1002/ENG1003 Engelsk fellesfag For elevar og privatistar/for elever og privatister Nynorsk/Bokmal eutdanningsdirektoratet Eksamen 20.11.2014 ENG1002/ENG1003 Engelsk fellesfag For elevar og privatistar/for elever og privatister Nynorsk/Bokmal Nynorsk Eksamensinformasjon Eksamenstid Hjelpemiddel Eksamen

Detaljer

DOWNLOAD OR READ : CAPPELENS ENGELSK NORSK OG NORSK ENGELSK ORDBOK CAPPELEN FAKTA PDF EBOOK EPUB MOBI

DOWNLOAD OR READ : CAPPELENS ENGELSK NORSK OG NORSK ENGELSK ORDBOK CAPPELEN FAKTA PDF EBOOK EPUB MOBI DOWNLOAD OR READ : CAPPELENS ENGELSK NORSK OG NORSK ENGELSK ORDBOK CAPPELEN FAKTA PDF EBOOK EPUB MOBI Page 1 Page 2 cappelens engelsk norsk og norsk engelsk ordbok cappelen fakta cappelens engelsk norsk

Detaljer

Eksamensoppgave i SOS1000 Innføring i sosiologi

Eksamensoppgave i SOS1000 Innføring i sosiologi Institutt for sosiologi og statsvitenskap Eksamensoppgave i SOS1000 Innføring i sosiologi Faglig kontakt under eksamen: Per Morten Schiefloe Tlf.: 73 59 63 23/901 15 516 Eksamensdato: 03.06.2013 Eksamenstid

Detaljer

English, 60 Credits. Page 1 of 7 ENGLISH, 60 CREDITS. ECTS Credits 60. Education and Arts. programme Start semester Autumn 2017 Teaching language

English, 60 Credits. Page 1 of 7 ENGLISH, 60 CREDITS. ECTS Credits 60. Education and Arts. programme Start semester Autumn 2017 Teaching language NO EN English, 60 Credits ENGLISH, 60 CREDITS ECTS Credits 60 Study level One year programme Start semester Autumn 2017 Teaching language English Faculty Campus Application deadline The Faculty of Education

Detaljer

2. Å R S B E R E T N I N G O G R E G N S K A P F O R A ) Å r s b e r e t n i n g o g r e g n s k a p f o r

2. Å R S B E R E T N I N G O G R E G N S K A P F O R A ) Å r s b e r e t n i n g o g r e g n s k a p f o r I N N K A L L I N G T I L O R D I N Æ R G E N E R A L F O R S A M L I N G 2 0 1 0 O r d i n æ r g e n e r a l f o r s a m l i n g i, a v h o l d e s m a n d a g 3. m ai 2 0 1 0, k l. 1 8 0 0 p å T r e

Detaljer

The exam consists of 2 problems. Both must be answered. English

The exam consists of 2 problems. Both must be answered. English The exam consists of 2 problems. Both must be answered. English Problem 1 (60%) Consider two polluting firms, 1 and 2, each of which emits Q units of pollution so that a total of 2Q units are released

Detaljer

Eksamensoppgave i SANT1002 Økonomi, politikk og økologi

Eksamensoppgave i SANT1002 Økonomi, politikk og økologi Sosialantropologisk institutt Eksamensoppgave i SANT1002 Økonomi, politikk og økologi Faglig kontakt under eksamen: Martin Thomassen Tlf.: 995 01 786 Eksamensdato: 1. juni 2015 Eksamenstid: 5 timer Studiepoeng:

Detaljer

NAUDOJIMO INSTRUKCIJA PRESTIGE SERIES

NAUDOJIMO INSTRUKCIJA PRESTIGE SERIES NAUDOJIMO INSTRUKCIJA PRESTIGE SERIES Naudojimo instrukcija 00490-00- / lt / 04.007 PRESTIGE 990 DYNAMIC POWER PRESTIGE 990 DYNAMIC POWER IQ PRESTIGE 00 EXTREME POWER PLUS 5047 / 0 PRESTIGE 990 DYNAMIC

Detaljer

Hvordan jobber reiselivsgründere med sine etableringer? Sølvi Solvoll Klyngesamling, Bodø

Hvordan jobber reiselivsgründere med sine etableringer? Sølvi Solvoll Klyngesamling, Bodø Hvordan jobber reiselivsgründere med sine etableringer? Sølvi Solvoll Klyngesamling, Bodø 14.02.2018 Hvilke beslutninger har du tatt i dag? Planlegge eller effektuere? Effectuation; måten ekspertgründeren

Detaljer

EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ DEKLARACIJA

EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ DEKLARACIJA LT EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ DEKLARACIJA pagal III priedą prie Reglamento (ES) Nr. 305/2011 (Statybos produktų reglamento) Hilti CFS-C P priešgaisrinė rankovė Nr. Hilti CFS 0843-CPD-0102 1. Produkto tipo

Detaljer

Presenting a short overview of research and teaching

Presenting a short overview of research and teaching Presenting a short overview of research and teaching Portuguese in Norway at university level Diana Santos d.s.m.santos@ilos.uio.no Romanskfagråd møte, Oslo, 31 October 2014 Research Research under Linguateca

Detaljer

THE CONSUMPTION FUNCTION AND THE LIFE CYCLE HYPOTHESIS

THE CONSUMPTION FUNCTION AND THE LIFE CYCLE HYPOTHESIS ARTIKLER FRA STATISTISK SENTRALBYRÅ NR. 126 REPRINT FROM THE SCANDINAVIAN JOURNAL OF ECONOMICS, VOL. 82 (1980), PP 464-480 THE CONSUMPTION FUNCTION AND THE LIFE CYCLE HYPOTHESIS AN ANALYSIS OF NORWEGIAN

Detaljer