1 PAMOKA. HEI! HVA HETER DU?

Transkript

1

2 2 1 PAMOKA. HEI! HVA HETER DU? Žengiant pirmuosius žingsnelius per norvegų kalbos barjerą, svarbu išmokti 1) asmeninių įvardžių tai padės rasti pašnekovą; 2) teigiamo ir neigiamo sakinių sudarymo mokėsite pasakyt, kad nemėgstate vyno; 3) taisyklingos žodžių tvarkos: kad nepasakytumėte, jog laikraštis skaito Markusą. ĮVARDŽIAI (PRONOMEN) VIENASKAITA (ENTALL) Jeg aš Du tu Han jis Hun ji DAUGISKAITA (FLERTALL) Vi mes Dere jūs De jie, jos VEIKSMAŽODŽIŲ BENDRATIS (INFINITIV) IR ESAMASIS LAIKAS (PRESENS) Prieš veiksmažodžio bendratį rašome bendraties dalelytę å, pvz., Jeg prøver å snakke norsk Aš bandau kalbėti norvegiškai. Tikimės, jog pavyksta Dažniausiai veiksmažodžių esamasis laikas (presens) sudaromas prie bendraties formos pridedant galūnę -r.

3 3 Asmenimis ar skaičiais veiksmažodžiai nėra kaitomi, t. y. sakydami ir aš kalbu, ir tu kalbi visuomet vartosime tą pačią veiksmažodžio formą snakker. Taip Aš geriu alų pas norvegus pavirsta Mes geriame alų ir nesupranti, kur dingo tavo bokalas. ŽODŽIŲ TVARKA (ORDSTILLING) Sakinys pradedamas veiksniu, aplinkybe arba papildiniu. Antroje vietoje būtinai eina tarinys, kurį kartais gali sudaryti ir keli žodžiai. Taigi: Markus leser en avis Markus skaito laikraštį, o ne atvirkščiai. Kaip sudaryti neigiamą sakinį? Prieveiksmio ikke pagalba: jeg snakker norsk aš kalbu norvegiškai. Jeg snakker ikke norsk aš nekalbu norvegiškai. Ir tada piktas darbdavys linguoja galva.

4 4 2 PAMOKA. VERDEN RUNDT. LAND OG YRKER Pirmoje pamokoje išmokote taisyklingai pasakyti teigiamą ir neigiamą sakinius. O dabar metas išmokti klausiamųjų sakinių. Mat pabuvus norvegiškam bare prireiks mokėti paklausti, kaip rasti kelią namo. KLAUSIAMIEJI ŽODŽIAI (SPØRREORD) Hva? Hvor? Hvem? Hvorfor? Hvordan? Hvor ofte? Kas, ką? Kur? Kas? (apie gyvus objektus) Kodėl? Kaip? Kaip dažnai?

5 5 KLAUSIAMIEJI SAKINIAI (SPØRRESETNINGER) Norvegų kalboje yra dviejų tipų klausiamieji sakiniai: 1. Atvirieji: Prasidedantys klausiamuoju žodeliu (hva, hvor ir t.t.). Hva liker du å gjøre? Ką tu mėgsti veikti? O tada norvegas pasakoja, kaip mielai valgo ledus prie -10 C. 2. Uždarieji: Taip/ne klausimai. Norvegų kalboje nėra žodelio,,ar, tad šie klausiamieji sakiniai prasideda tariniu. Snakker du norsk? ar kalbi norvegiškai? Atminkite, jei klausia darbdavys, visada sakykite ja (taip)!

6 6 3 PAMOKA. JEG HAR EN STOR FAMILIE Trečioje pamokėlėje mokysitės daiktavardžio giminių, jo žymimosios ir nežymimosios formų. Norvegai visa ko lygybės lyderiai, bet šį kartą gramatika įveikė juos. Skirstymas giminėmis bus! DAIKTAVARDIS (SUBSTANTIV) Daiktavardžiai norvegų kalboje yra trijų giminių: vyriškosios hankjønn, moteriškosios hunkjønn arba nekatrosios intetkjønn. Kuris daiktavardis yra kurios giminės, reikės išmokti mintinai. Mat namas nebus vyriškos giminės, kad ir vyro statytas. Vyriškosios giminės nežymimasis artikelis yra en en gutt (berniukas); moteriškosios ei arba en (galima pasirinkti, kurį artikelį vartoti) ei / en jente (mergaitė), o niekatrosios giminės et et hus (namas). Pieno, vandens ar oro norvegai negali suskaičiuoti, tad tokie žodžiai neturi jiems skirto nežymimojo artikelio.

7 7 ŽYMIMOSIOS IR NEŽYMOMOSIOS FORMOS VARTOJIMAS (BRUK AV UBESTEMT OG BESTEMT FORM) Žymimąją (bestemt) daiktavardžio formą vartojame, kai kalbame apie kažką konkretaus, jau girdėto ir pan., pavyzdžiui: Nora arbeider på restaurant Nora dirba restorane. Avies galvą čia valgėme šimtus kartų, tad šis restoranas mums jau pažįstaas. Norvegų kalboje daiktavardžiai turi keturias formas: žymimąją ir nežymimąją, vienaskaitos bei daugiskaitos. Daiktavardžių formos sudaromos su šiais artikeliais: VIENASKAITA Nežymimoji forma Žymimoji forma Vyriška giminė EN bil/automobilis Bilen Moteriška Ei jente/mergaite Jenta Niekatroji (vienskiemeniai) Et hus/namas Huset Niekatroji (daugiasskiemeniai) Et eple/obuolys Eplet DAUGISKAITA Nežymimoji forma Žymimoji forma Vyriška giminė Biler/automobiliai Bilene Moteriška Jenter/mergaitės Jentene Niekatroji (vienskiemeniai) Hus/namai Husene Niekatroji Epler/obuoliai Eplene (daugiaskiemeniai)

8 8 4 PAMOKA. GOD MORGEN! Ketvirtoje pamokoje išmoksite norvegiškai skaičiuoti iki 21. Kitaip tariant iki visiškos pilnametystės, kuri šioje Šiaurės šalyje atveria pramogų skrynią! SKAITVARDŽIAI (TALLORD) 1 én, éi, ett 2 tu 3 tre 4 fire 5 fem 6 seks 7 sju 8 åtte 9 ni 10 Ti 11 elleve 12 tolv 13 tretten 14 fjorten 15 femten

9 9 16 seksten 17 sytten 18 atten 19 nitten 20 tjue 21 Tjueen, kitaip linksmybės prasideda KIEKINIAI SKAITVARDŽIAI (GRUNNTALL) Skaitvardžiai ÉN, ÉI, ETT derinami prie daiktavardžio giminės. Vienas berniukas én gutt, viena mama éi arba én mor, vienas namas ett hus. Mažus kiekinius skaitvardžius įprasta rašyti žodžiu: Det er to pølser i kjøleskapet Šaldytuve yra dvi dešrelės. Ir tiek pat bus iki algos

10 10 5 PAMOKA. HVA KOSTER BILLETTEN? Penktoje pamokoje išmoksite savaitės dienų pavadinimus bei modalinius veiksmažodžius. Mokėti savaitės dienas Norvegijoje privalu. Taip išvengsite daugiadienių šeštadienių SAVAITĖS DIENOS Mandag Tirsdag Onsdag Torsdag Fredag Lørdag Søndag Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis Šeštadienis Sekmadienis

11 11 MODALINIAI PAGALBINIAI VEIKSMAŽODŽIAI (MODALE HJELPEVERB) Modaliniai veiksmažodžiai sakiniuose vartojami kaip pagalbiniai pagrindiniams veiskmažodžiams, kurie, tokiu atveju, vartojami bendraties (infinitiv) forma be dalelytės å. Šitą norvegų kalbos sviestą sviestuotą jums išaiškins lentelė. PAGALBINIS REIKŠMĖ PAVYZDYS VEIKSMAŽODIS KAN Žinios, gebėjimai, galimybė, leidimas Jeg kan snakke norsk (Aš galiu kalbėti norvegiškai). SKAL Ateitis, įsakas, pažadas. Jeg skal på kino i kveld Naudojamas formuojant (Šįvakar aš eisiu į kiną). būsimąį laiką. MÅ Būtinybė, privalėjimas Nå må du slutte! (Dabar tu privalai baigti!) BØR Patarimas Du bør spise vitaminer (tau derėtų vartoti vitaminus) VIL Noras, ateitis Jeg vil gjerne ha omelett (mielai suvalgyčiau / norėčiau plaktos kiaušinienės)

12 12 6 PAMOKA. PÅ KJØPESENTERET Spalvos, kvapai, skoniai... Tai jo didenybė būdvardis adjektiv. Po šios pamokėlės jūsų norvegų kalba taps spalvingesnė už vaivorykštę! Bei akių šešėlių paletę POPULIARIAUSI BŪDVARDŽIAI Nydelig God Pen Varm Kald Tykk Tynn Stor Dyr Bilig Puikus, mielas, dailus Geras, gražus, skanus Gražus Šiltas Šaltas Storas Plonas Didelis Brangus (populiariausias norvegiškas žodis) Pigus

13 13 Būdvardis sakinyje gali eiti: 1. Vardine tarinio dalimi: bilen er hvit automobilis yra baltas. Kažin, kaip norvegai jo žiemą nepameta? 2. Pažyminiu: det er et godt tilbud tai yra geras pasiūlymas. PAPRASTOS KAIP DVI KAPEIKOS TAISYKLĖS 1. Jei daiktavardis, prie kurio deriname būdvardį, yra mot. arba vyr.g., naudosime įprastinę, žodyne sutinkamą jo formą. 2. Jeigu būdvardį derinsime prie niekatrosios giminės daiktavardžio, dažniausiai prie pagrindinės būdvardžio formos pridėsime galūnę,,-t : skjørtet er rødt. 3. Daugiskaitoje visose giminėse prie būdvardžio pridedama galūne -e.: pavyzdžiui, god gode. 4. Jei būdvardis sakinyje eina pažyminiu, jį sakome tarp daiktavardžio artikelio ir daiktavardžio et godt tilbud. Jei būdvardis derinamas su mot. ar vyr. g. daiktavardžiu, jis išliks pagrindinės formos, kokia rašoma žodyne, pavyzdžiui: ei gammel dør senos durys. Derinant būdvardį prie niekatrosios giminės daiktavardžio, pridedama galūnė,,-t : et vakkert liv gražus gyvenimas.

14 14 7 PAMOKA. HVOR LIGGER LITAUEN? Šioje pamokėlėje išmoksite, kaip su geografija susipykusiems norvegams paaiškinti Hvor ligger Litauen? Kur yra Lietuva? Be to, įveiksite daiktavardžio kilmininko linksnį S-genitiv. ŽODYNAS (ORDBOK) Hvor ligger...? Kur yra...? (apie geografinius ir pan. objektus) Ved Østersjøen En republikk Litauens innbyggertall En hovedstad Nord En potetball prie, greta Baltijos jūra respublika Lietuvos gyventojų skaičius Sostinė Šiaurė Bulvių kukulis, bulvių kamuoliukas Taigi: Republikken Litauen er et land som (kuri) er en del av Nord-Europa. Landet ligger ved Østersjøen.

15 15 DAIKTAVARDŽIO KILMININKAS (S GENITIV) S-genitiv tai linksnis, išreiškiantis priklausomybę, ryši, paprastai tariant kas yra KO(KIENO)? S-genitiv sudaromas paprastai: prie daiktavardžio pridedant raidę s. PAVYZDŽIAI JŪSŲ AKIMS IR MINTIMS Elevens bok mokinio knyga; Lærerens dag mokytojo diena; Anitas hotell Anitos viešbutis; Skipets stabilitet laivo stabilumas. Ir dar viena taisyklė (nepykite ): Apostrofo (') prieš -s įprastai nerašome. Bet jei daiktavardis baigiasi baigiasi -s, -x, -sch arba -z, jo gale bus apostrofas, pavyzdžiui: Jens bok Jenso knyga. Norvegai, būdami lygybės ir pasirinkimo laisvės lyderiai, suteikia ją ir gramatikoje Tad daiktavardžio kilmininką galime sudaryti ir su prielinksniu til: Boka til eleven; Dagen til læreren; Hotellet til Anita; Stabiliteten til skipet.

16 16 8 PAMOKA. EN VANLIG DAG Štai jau 8 pamoka ir artėja finišo tiesioji. Pasipraktikuosime sudarydami sakinius, kurie prasideda ne veiksniu. Be to, šiek tiek pasimokysime, ką norvegai gali suskaičiuoti, o ko ne. PIRMIAUSIA TUOMET PASKUI (FØRST SÅ ETTERPÅ) Tai žodeliai, padedantys išdėlioti pasakojamų įvykių eiliškumą: 1. Først spiser Nora frokost. Etterpå leser hun aviser. Pirmiausia nora valgo pusryčius. Paskui ji skaito laikraščius. 2. Hun dusjer og så pusser tennene. Ji prausiasi po dušu ir tuomet valo dantis. 3. Nora rydder bordet. Etterpå går hun på jobb. Nora tvarko / valo stalą. Paskui ji eina į darbą. Atminkite auksinę norvegišką taisyklę: Jeigu sakinys pradedamas ne veiksniu, o sakinio aplinkybe ar papildiniu, veiksmažodis visuomet yra antroje sakinio vietoje.

17 17 NORVEGIŠKASIS DAUG (MANGE MYE) Mange vartojamas su suskaičiuotinais daiktavardžiais: Mange bøker daug knygų; Hvor mange..? Kiek..? Mye vartojamas su nesuskaičiuotinais daiktavardžiais: Mye vann daug vandens; Hvor mye..? Kiek..?

18 18 9 PAMOKA. HVOR BOR DU? Išmoksime prieveiksmius adverb. Norvegų kalbai jie suteikia gyvybės ir išraiškingumo. O to tikrai trūksta šiems šaltuko kaustomiems šiauriečiams PRIEVEIKSMIS (ADVERB) Norvegų kalboje prieveiksmis dažniausiai eina po veiksmažodžio, pavyzdžiui: Nora skriver pent Nora gražiai rašo. Prieveiksmiai paaiškina veiksmažodį (han spiser fort jis greitai valgo), rečiau būdvardį (Lina er veldig trist Lina yra labai pavargusi) ar kitą prieveiksmį (Nora tenker rasende fort Nora mąsto pasiutusiai greitai). Skiriamos šios pagrindinės prieveiksmių grupės: 1. Tidsadverb prieveiksmiai, nusakantys, kada vyksta veiksmas. Sakinyje jį rasite klausdami kada? Han kommer nå. Jis ateina dabar. 2. Måtesadverb prieveiksmiai, nurodanys, kaip, kokiu būdu veiksmas vyksta. Sakinyje juos rasite klausdami kaip? Det er ikke veldig ille. Tai nėra labai blogai.

19 19 3. Stedsadverb vietos prieveiksmiai, nurodantys, kur vyksta veiksmas. Sakinyje juos rasite klausdami kur? Vi er inne i huset. Mes esame namo viduje. Kol neišnuomos, mūsų iš čia neišprašys 4. Gradsadverb prieveiksmiai, kurie parodo, kaip stipriai, intensyviai, kokiu laipsniu vyksta veiksmas. Sakinyje jį rasite klausdami kaip, kaip labai / stipriai?. Det liker jeg svært godt. Tai aš ypač mėgstu. 5. Nektingsadverb neigimo prieveiksmis ikke. Jeg snakker ikke fransk. Aš nekalbu prancūziškai. 6. Modale adverb modaliniai prieveiksmiai. Nora kommer sikkert snart. Nora tikrai greitai ateis. Taip žada visos moterys 7. Spørreadverb klausiamieji prieveiksmiai. Čia sutinkame jau žinomus: hvor kur, hvorfor kodėl, hvordan kaip. 8. Relative adverb santykiniai prieveiksmiai. Hun viser meg huset hvor / der han bor. Jis rodo man namą, kuriame gyvena.

20 20 10 pamoka. NORA I BANKEN OG PÅ POSTKONTORET Tadam! Paskutinė pamokėlė. Išmoksime, kaip elgtis kasdienėse situacijose banke ir pašte. Pravartu išmokti, kaip atsiimti atsiųstus lietuviškus skanėstus. Banke: Å veksle (iš)keisti Å veksle X i Y (iš)keisti X į Y En valutakurs valiutos kursas Å sende penger (per) siųsti pinigus Et skjema for å overføre penger pinigų perlaidos blankas Et skjema forma, blankas; schema Å fylle ut et skjema užpildyti formą / blanką En bankarbeider banko darbuotojas /-a Et gebyr mokestis, rinkliava en bank bankas i banken banke

21 21 Pašte: Ei / en postpakke En pakke Å veie Et frimerke Et postkort Til sammen Tilbake et postkontor på postkontoret pašto siunta pakuotė; siunta (pa)sverti pašto ženklas atvirutė iš viso atgal paštas, pašto skyrius pašte, pašto skyriuje JUNGTUKAI (KONJUNKSJONER) Dažniausiai vartojami jungtukai yra: og ar, men bet, for nes, eller ar. Jie vadinami sideordnende konjunksjoner jungtukais, sujungiančiais savarankiškus žodžius, sakinio dalis arba sakinius. De synger, og de danser. Jie / jos šoka ir dainuoja; De synger ikke, men de dansere. Jie / jos nedainuoja, bet šoka; De vil ikke synge, for de vil danse. Jie / jos nenori dainuoti, nes nori šokti; Vil du synge, eller vil du danse? Ar nori dainuoti, ar šokti? Sunku patikėti, kad norvegai gali būti tokie linksmi, tiesa?

22 22 Dar viena jungtukų grupė Underordnende konjunksjoner ir būsite laisvi At Om Da Når Mens Siden Fordi Hvis Selv om Kad Ar Kai, kuomet; kadangi; mat Kai Tuo tarpu Nuo tada, kadangi Nes, kadangi Jeigu, jei Nors, net jei Hun sier at hun skal komme. Ji sako, kad ateis. Hun vil ikke danser, fordi hun er trøtt. Ji nenori šokti, nes yra pavargusi. Hun spør om vi vil danse. Ji klausia, ar mes šoksime. Jeg vet ikke når Nora kommer. Aš nežinau, kada Nora ateis. Hvis du vil snakke norsk, må du praktisere mye. Jeigu nori kalbėti norvegiškai, privalai daug praktikuotis. Nors ir tingisi Selv om hun er syk, vil hun danse. Nors ji serga, nori šokti. Viskas! Už savo atkaklumą ir stropumą nusipelnote laisvadienių. O po jų kibkite į norvegų kalbą dar intensyviau kartu su